Nemune ties Druskininkais – vertingų žuvų įkurtuvės

Nemune bus daugiau vertingų žuvų. Birželio 21, liepos 1 ir liepos 5 dienomis Nemune įžuvintos retai žvejų sutinkamos žuvys – sterlės – viena iš vertingiausių žuvų rūšių, priklausanti eršketinių žuvų šeimai.

Nemuno aukštupyje ties Druskininkais įžuvintos retai žvejų sutinkamos žuvys – sterlės – viena iš vertingiausių žuvų rūšių, priklausanti eršketinių žuvų šeimai/Druskininkų savivaldybės archyvo nuotraukos

Atlantinis eršketas kadaise buvo dažnai sutinkamas Nemuno upėje, į kurią neršti atplaukdavo iš jūros, tačiau dabar ši žuvis beveik visiškai išnykusi ne tik Baltijos jūroje, bet ir visuose Vakarų Europos pakraščiuose. Sterlės tėvynė yra Rusijos didžiosios upės, kurios įteka į Kaspijos, Azovo ir Juodąją jūras.

Žuvys įveisiamos, vadovaujantis patvirtintomis Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklėmis bei valstybine programa, pagal kurią yra patvirtintas Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2019 metų planas.

Šios vasaros įžuvinimo metu į Nemuno upę iš viso buvo išleista 36 tūkst. vnt. sterlių šiųmetukų: birželio 21 d. buvo suleista 7 tūkst. vnt. po 7 gramus, liepos 1 d. – 17 tūkst. vnt. po 10 gramų ir liepos 5 d. – 12 tūkst. vnt. po 11 gramų sveriančių žuvyčių.

Nuo gegužės pradžios šios žuvys buvo auginamos joms palankiomis sąlygomis Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos pietų regiono žuvivaisos skyriaus (Simno) priežiūroje. Siekiant padidinti žuvų įveisimo efektyvumą, rekomenduojama žuvis išleisti vietose, kuriose jos tokio amžiaus gyventų natūraliomis sąlygomis, paskleisti mažesniais kiekiais ir kiek galima plačiau, todėl pagal įveisimo planą buvo pasirinktas Nemuno aukštupys, esantis Druskininkų savivaldybėje.

Įveisimo procedūra buvo atliekama keliose Nemuno aukštupio vietose, atliekant 9 reisus. Žuvų įleidimo į Nemuną procedūrą vykdė Pietų regiono žuvivaisos skyriaus (Simno) vyriausiasis specialistas Algis Urbanavičius ir specialistas Juozas Paliutis kartu su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnais Tomu Daugirdu ir Sauliumi Kudžma. Sterlių įveisime dalyvavo Druskininkų savivaldybei atstovauti paskirta architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Kavoliūnienė.

Sterlių įveisimas vykdomas jau ketvirtus metus, jau yra pastebimas ir šių žuvų prisitaikymas Nemuno upėje. Šiais metais numatyta suleisti dar 10 tūkst. vnt. paaugintų sterlių. Pasak žuvininkystės tarnybos, sterlės buvusios neatsiejama upių ekosistemos ir žuvų bendrijos dalis – iš visų eršketinių žuvų jos yra vienintelės visiškai gėlavandenės žuvys, gyvenančios tik upėse ir nemigruojančios į jūrą. Todėl tikimasi, kad didžioji dalis žuvų sėkmingai prisitaikys prie Nemuno upės sąlygų bei pagausins žuvų išteklius, kas ateityje galėtų pradžiuginti ne vieną žveją mėgėją.

Apie sterlę

Sterlę galima atpažinti iš jos pailgo kūno su penkiomis išilginėmis 12-17 kaulinių plokštelių eilėmis. Šoninėje eilėje yra 56-71 kaulinių plokštelių. Galva – vidutinio dydžio su plonu ir dažniausiai riestu į viršų šnipu. Žiotys šnipo apačioje, prieš jas yra keturi ūseliai. Sterlės gali užaugti iki 100-125 cm ilgio ir sverti iki 16 kg. Vidutinis sterlių svoris yra 6-6,5 kg. Sterlės dažniausiai laikosi būriais.

Įprastinėmis sąlygomis šios žuvys gyvena 22-25 metus. Sterlės yra nelepios žuvys, gerai auga ir tvenkiniuose. Pagrindinis sterlių maisto šaltinis yra dugno organizmai: vėžiagyviai, kirminai ir vabzdžių lervos. Patinai lytiškai subręsta 4-5 metų amžiaus, o patelės – 5-9 metų amžiaus. Dažniausiai veisiasi balandžio-gegužės mėnesį sraunių upių aukštupiuose, kur yra smėlio, žvyro arba žvirgždo dugnas.

Druskininkų  savivaldybės informacija