Naujoje galerijoje „Studio“ – druskininkietės dailininkės Onutės Zakarienės kūrybos paroda „Dabar arba niekados“

Naujoje parodų erdvėje – galerijoje „Studio“ – šeštadienį atidaryta druskininkietės dailininkės Onutės Zakarienės kūrybos paroda „Dabar arba niekados“. Į parodos atidarymą susirinko gausybė O. Zakarienės kūrybos gerbėjų: artimieji, draugai, bičiuliai, kolegos, Druskininkų garbės pilietis, menotyrininkas Adelbertas Nedzelskis

„Gimiau Druskininkuose. Meno paslapčių mokiausi tuomečiame Kauno taikomosios dailės technikume, vėliau – Vilniaus dailės akademijoje. Dabar pati mokau vaikus piešti ir tapyti Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos V. K. Jonyno dailės skyriuje. Savo kūryba nesiekiu ką nors nustebinti ar šokiruoti, tiesiog svajoju, džiaugiuosi ir dalinuosi savo mintimis, grožio suvokimu si mane supančiais žmonėmis“, – parodos lankytojams prisistato parodos autorė.

Paroda pavadinta „Dabar arba niekados“, nes, pasak parodos autorės, dailininkės O. Zakarienės, kai nugyveni didesnę gyvenimo dalį, jau nebesinori nieko atidėlioti: „Daryti reikia dabar, arba niekados.  Džiaugiuosi, kad galiu tapyti. Tai ir darau. Negaliu to nedaryti.“

Parodoje eksponuojami skirtingi paveikslai. Kai kurie į jų nutapyti originalia technika. Kaip juokavo pati autorė, tai, kas dabar atrodo nauja, yra tiesiog gerai pamiršta sena.

„Vaikystėje turėjau auklę, kuri kolekcionavo atvirukus. Jie buvo tokie iškilūs, reljefiniai, dar ir „papudrinti“ rausva ar žydra spalva. Taip, ir nesugebėjau jų pamiršti, mėginau tą techniką panaudoti savo paveiksluose.  Pirmą kartą tai daryti pamėginau dar studijuodama, vėliau techniką vis tobulinau“, – mintimis dalijosi O. Zakarienė.

Anot O. Zakarienės, kiekvienas antspaudas unikalus – antro tokio jau negali būti.

Ji papasakojo, jog paveikslams naudoja verbas: „Kai verba atgyvena savo laiką, ateina laikas ją atiduoti ugniai. Taigi pirmiausia ją išardau, paskleidžiu ant popieriaus, dedu šlapią estampinį popierių. Vėliau naudoju volą. Tiesa, šlapią popierių  dar „guldau į patalą“ – naudoju poroloną. Nemažai jėgų prireikia, volą visu kūnu užgulu… Bet taip galima išgauti unikalų reljefinį piešinį! O panaudota verba keliauja į krosnį…“

Kaip sakė parodoje dalyvavusi Loreta Baliukonienė, O. Zakarienė, dailininkė ir M. K. Čiurlionio meno mokyklos dailės mokytoja savo širdį atiduoda vaikams, rodo visiems, koks gražus yra pasaulis. Moko, kad reikia džiaugtis, atrasti, kurti, svajoti. Už tai visi jai yra labai dėkingi.

Dailininkė sako niekada nesiimanti kūrybos, būdama prastesnės nuotaikos. Gal todėl ir paroda tokia nuostabi – paveikslai skleidžia tokią gerą energetiką, kad nesinori išeiti. Bet gal kitaip ir būti negali, kai autorė juos pripildo savo širdies šiluma.

„Savo kūryba nesiekiu ką nors nustebinti ar šokiruoti. Tiesiog svajoju, džiaugiuosi ir dalinuosi savo mintimis, grožio suvokimu si mane supančiais žmonėmis“, –  parodos lankytojams prisistato parodos autorė O. Zakarienė/Laimos Rekevičienės nuotrauka

Laima Rekevičienė