Miškų vaidmuo, švelninant klimato kaitą, – gyvybiškai svarbus

2018-ųjų ir šios vasaros rekordinius karščius įnirtingai aptarinėjo ne tik šalies gyventojai, bet ir klimatologai bei mokslininkai. Abejonių, kad prie to pridėjo pirštą klimato kaita, neliko. Tyrėjai įvardija ne vieną priemonę, galinčią padėti sušvelninti šį pavojingą reiškinį. Miškai – viena iš jų.

Druskininkus pelnytai galima vadinti šalies plaučiais. 80 proc. šio miesto teritorijos sudaro miškai. 7 proc. šių miškų – nenaudojami. Tai – draustiniai, rezervatai ir kertinės miško buveinės.

Medžių galia sugerti CO2

Laikydamasi tarptautinių reikalavimų, Lietuva nuolat teikia ataskaitas apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir absorbciją įvairiuose šalies ūkio sektoriuose. Svarbu paminėti, kad šiltnamio efektą sukeliančias dujas sudaro CO2, taip pat metanas (CH4) ir azoto oksidas (N2O), perfluorchloridai (PFCs), hidrofluorchloridai (HFCs), ne metano lakieji organiniai junginiai (NMVOC) – junginiai, nekontroliuojami tolimųjų oro teršalų pernašos konvencijos.

Valstybinės miškų tarnybos Klimato kaitos grupės vyriausioji specialistė Vaiva Kazanavičiūtė pastebi, kad bendros šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Lietuvoje 1990-2017 m. laikotarpiu mažėjo nuo 48,2 mln. tonų iki 20,4 mln. tonų. CO2 emisijos, išmetamos Lietuvoje, mažėjo – nuo 35,8 mln. tonų CO2 1990 m. iki 13,4 mln. tonų CO2 2017 m.

„Dalį CO2 gali sugerti miškai. Lietuvos miškuose sugeriamas kiekis 1990-2017 m. labai kito: nuo 4,3 mln. tonų CO2 iki 10,1 mln. tonų CO2 per metus. Tokius duomenis Valstybinė miškų tarnyba gauna, vykdydama nacionalinę miškų inventorizaciją ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą miškininkystės ir žemės naudojimo sektoriuje“, – pasakoja V. Kazanavičiūtė.

Nacionalinės miškų inventorizacijos metu duomenys renkami apie 16-oje tūkst. visoje Lietuvoje įkurtų stebėjimų aikštelių. Su šiais duomenimis vėliau atliekami specialūs skaičiavimai padeda sužinoti, kiek mūsų šalies medžių biomasėje yra sukaupta CO2.

Miškų daugėja ar mažėja?

Druskininkus pelnytai galima vadinti šalies plaučiais. 80 proc. miesto teritorijos sudaro miškai. 7 proc. šių miškų – nenaudojami. Tai – draustiniai, rezervatai ir kertinės miško buveinės. Likusiuose, VĮ  Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Veisiejų regioninio padalinio vadovo Zenono Naujoko teigimu, atliekami palaikomieji ūkio darbai: priežiūra nuo kenkėjų, medynų retinimo, jų ugdymo ir kiti darbai. Specialistas pastebi, kad Druskininkuose, kaip ir bendrai visoje šalyje, miškingumo procentas didėja. Vadovaujantis buvusios VĮ Druskininkų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto 2012-2021 m. duomenimis, Druskininkų r. miškingumas per 23 m. padidėjo 13,2 proc. Vertinant šalies mastu, prieš 20 metų miškingumas siekė 28 proc., o šiandien šis rodiklis jau didesnis nei 33 proc.

„Vertinant, kokia yra miškų situacija šalyje, reikėtų atsižvelgti, kiek medienos per metus priauga ir kiek jos yra iškertama. Kasmet mūsų šalyje yra fiksuojamas 19,7 mln. kubinių metrų medynų bendrasis prieaugis, o nuo šio prieaugio bendrai iškertama apie 7 mln. kubinių metrų medienos. Taigi medienos kiekis kaupiasi ir didėja, taip pat daugėja perbrendusių medynų. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje medienos iškertama kur kas daugiau“, – pastebi Z. Naujokas.

Specialistas sako jaučiantis, kad pastaruoju metu apie miškus vis dažniau kalbama klimato pokyčių kontekste.

„Tiesa, kad miškai, gamta šiuos procesus gali amortizuoti. Išgirstu žmonių nuogąstavimų, kad miškų Lietuvoje mažėja, ir skubu nuraminti, kad tai – klaidingas manymas. Nors esame nedidelė šalis, mūsų miškingumo procentas reikšmingas“, – teigia Z. Naujokas.

Atkurti įmanoma per 3 metus

Pažvelkime ir iš kitos pusės – kiek miškų yra kertama, kada nusprendžiama tai padaryti ir kas atsitinka, mišką iškirtus? Z. Naujokas teigia, kad Druskininkuose iš vieno hektaro spygliuočių ir lapuočių iškertama apie 200 kubinių metrų medienos. Anot specialisto, šalies mastu tai – nedidelis skaičius, mat paprastai iš hektaro iškertama 400 kubinių metrų medienos.

Pasak Z. Naujoko, vienas iš pagrindinių kriterijų, apsprendžiantis miško kirtimą, – medynų amžius. Kiekviena medžių rūšis kertama, sulaukusi skirtingo amžiaus termino.

„Subręsti pušims prireikia 100 metų, beržams – apie 60 metų, drebulėms – 40 metų. Iki kol sulaukia šio amžiaus, medžiai yra ugdomi ir prižiūrimi“, – teigia VĮ VMU Veisiejų regioninio padalinio vadovas. Tiesa, paminėtas amžius – tai techninė medžio branda ūkiniuose miškuose. Kitose miškų grupėse kirtimo amžius skiriasi.

Iškirtus mišką, kaip, beje, ir vykstant medienos puvimo procesams miške, į atmosferą sugrįžta medžių biomasėje sukauptos CO2 dujos tačiau ir valstybinius miškus prižiūrinčios institucijos, ir privatūs miškų savininkai privalo per 3 metus atkurti iškirstą mišką, taip ir vėl prasideda naujas CO2 sugėrimo ciklas. Tuo tarpu medžių biomasėje sukauptas anglies dioksido kiekis po miško iškirtimo gali būti „užkonservuotas“ medienos gaminiuose dar ilgam laikui.

Siekiant didinti miškų plotus, nuolat užsiimama ir naujų miškų įveisimu. Tiesa, miškingame Druskininkų krašte vietos naujai įveisiamiems miškams beveik nėra. Tačiau visai šalia esančiuose Veisiejuose yra nederlingų, žemės ūkiui netinkančių laukų, tad čia nuolatos užsiimama miškų įveisimu. Z. Naujoko teigimu, šiais metais Veisiejuose papildomai pasodinta 50 ha miško.

Klimato pokyčiai kelia nerimą, tačiau vilties teikia, kad yra priemonių situacijai švelninti. Miškai visuomet buvo įvardijami, kaip naudos žmogui teikėjai. Fiksuojant jų pajėgumą sugerti CO2, poreikis ne tik išsaugoti, bet ir didinti miškų plotus tapo esminis.