Knygos „Smėlio pilys“ sutiktuvės viešojoje bibliotekoje

Knygos „Smėlio pilys“ pristatymo renginyje dalyvavo aktorius R. Adomaitis ir knygos autorė, teatrologė dr. D. Šabasevičienė/Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

Praėjusį penktadienį Druskininkų savivaldybės  viešojoje bibliotekoje organizuotos knygos „Smėlio pilys“ sutiktuvės, kuriose dalyvavo Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Regimantas Adomaitis ir knygos autorė, teatrologė dr. Daiva Šabasevičienė.

Pristatydama knygą, autorė pasakojo, kad jai buvo įdomu  pasinerti į Adomaičio aktorinį gyvenimą, nes, nežiūrint į jo galingą praeitį, jis, kaip ir kiekvienas talentingas aktorius, yra paprastas ir grynas, leidžiantis jį „aprengti“ įvairių personažų rūbais. „Įsigilinusi į vaidmenis, supratau, kodėl jį stebintys žiūrovai tapo lygiaverčiais kūrėjais, nesunkiai įsivaizduojantys vieno ar kito personažo pasaulius, susitapatinantys su jais. Tos mažos ir didelės scenoje išgyventų žmonių istorijos suformavo ir patį Regimanto Adomaičio gyvenimą, tapusį legenda. Tai labai sudėtingas procesas, tarytum naikinantis paties žmogaus tapatybę. Siekiau, kad greta Adomaičio būtų ryškus ir laikmečio fonas, ir asmenybės, lydėjusios jo kūrybą,“ – pasakojo Daiva Šabasevičienė

Knygoje apžvelgiami Regimanto Adomaičio sukurti teatro ir kino vaidmenys, pateikiama teatrologinė jų interpretacija bei kritikos vertinimų spektras, skelbiami aktoriaus interviu, mintys, pasisakymai, esė, laiškai. Knyga iliustruota Regimanto Adomaičio vaidmenų nuotraukomis. Kaip sakė pats R. Adomaitis, teatro aktoriaus darbas panašus į smėlio pilių statymą: pašviečia saulė, ir nebelieka: „Kitaip sakant, – jokios išliekamosios vertės. Gal tik kai kurių žiūrovų atmintyje. Teatrologai bando tai užfiksuoti popieriuje, bet jų rašiniai dažnai būna pernelyg protingi ir lieka nesuprasti eilinio teatro lankytojo. Tikroji realybė išbyra, kaip smėlis pro pirštus. Kai kas imasi memuarų, bet juose slypi gausybė pagundų pabrėžti savo išskirtinumą… Daiva Šabasevičienė pasirinko kitą, manau, teisingą kelią: leisti kalbėti pačiam aprašomajam…“

Vakaro metu aktorius pasidalijo mintimis, kuo jam artimi ir brangūs Druskininkai bei druskininkiečiai: 1965 m. V. Žalakevičiaus  filmo „Niekas nenorėjo mirti“ epizodai buvo filmuojami netoli Druskininkų, o aktorius filmavimosi metu buvo apsistojęs Druskininkuose pas giminaičius. „Visam laikui įsiminė nepaprastai šilti žmonės, graži gamta“, – sakė R. Adomaitis.Visų renginio dalyvių atmintyje dar ilgai išliks sodrus ir išraiškingas Regimanto Adomaičio balsas,  ilgai nepasimirš susitikimas su lietuviško kino ir teatro legenda.

Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos informacija