Kelių opozicijos atstovų išsišokimai Tarybos daugumai nesutrukdė priimti konstruktyvių sprendimų

Antradienį sušauktame Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje patvirtinta 30 bendruomenei svarbių sprendimų. Ir šį kartą kai kurie opozicijos atstovai neapsiėjo be banalių, Administracijos ir Tarybos darbą menkinančių pareiškimų apie tai, kad Druskininkuose po „tokių sprendimų“ esą nebelieka demokratijos.
Keli opozicijos veikėjai, siekdami į save atkreipti dėmesį, pademonstravo ir naujų susireikšminimo būdų.
Susidarė įspūdis, kad toks kai kurių „rimtais“ politikais save laikančiųjų elgesys ir reakcijos į pristatomus sprendimus suglumino net ir posėdyje dalyvavusią Vyriausybės atstovę Oną Balevičiūtę.
Konstruktyviai dirbančios Tarybos daugumos nariai posėdyje kalbėjo, kad jau pabodusios, kelių oponentų nuolat posėdžiuose įgarsinamos iš piršto laužtos „sąmokslo teorijos“ tik gaišina Tarybos posėdžio darbą.

Antradienį  sušauktame  Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje patvirtinta 30 gyventojams aktualių sprendimų//Dianos Sinkevičiūtės nuotrauka

Siūlė „pamojuoti“, „pasileisti“
Svarstant klausimą „Dėl Druskininkų savivaldybės turto perdavimo Druskininkų savivaldybės administracijai valdyti patikėjimo teise“, konservatorius V. Semeška ėmė filmuoti posėdžio pirmininką merą Ričardą Malinauską, kviesdamas „pamojuoti“ rinkėjams į mobiliojo telefono kamerą. V. Semeška užsipuolė posėdžiaujančius dėl Tarybos posėdžio transliacijos, o galiausiai pakeltu tonu išrėžtą savo tiradą baigė pretenzijomis, esą meras turėtų domėtis yotube privalumais, posėdžių archyvavimu ir panašiai.
R. Malinauskas, paprašęs įsiaudrinusį V. Semešką netrikdyti posėdžio, patikino, kad tiesioginės transliacijos vyksta taip, kaip numatyta įstatyme.
Liberalų sąjūdžio atstovas Juozas Šarkus nuogąstavo, kad, jei jau turtas yra perduodamas valdyti administracijai, gal jam, o ir kitiems Tarybos nariams, reikėtų „pasileisti“?
Nors, kaip nebe pirmą kadenciją dirbantis Taryboje, jis, ko gero, labai gerai supranta ir žino, kad minėtu sprendimu Taryba nenušalinama nuo visų sprendimų, susijusių su disponavimu savivaldybės turtu bei kontrole.
Todėl toks elgesys galimai rodo tik norą kelti erzelį ir sąmyšį, formuoti neigiamą bendruomenės nuostatą ir nepasitikėjimą valdančiaisiais.
Kiti Tarybos nariai pritarė sprendimui, susijusiam su gyvenamųjų pastatų, infrastruktūros projektų, kultūros paveldo objektų valdymu, nes pasitiki Savivaldybės administracijos veikla ir specialistų kompetencija.
Su visais sprendimų projektais ir jau priimtais sprendimais gyventojai gali susipažinti ir internete, Druskininkų savivaldybės tinklapyje www.druskininkai.lt., skyrelyje „Teisinė informacija“.

Ką siutina žodžiai „Kultūros centras Druskininkuose“?
Pradėjus svarstyti klausimą, susijusį su naujojo Kultūros centro Druskininkuose įrengimu, šis žodžių junginys it raudonas skuduras bulių įsiutino opozicionierius. Kai kurie iš jų viešai deklaravo, kad Druskininkai neva yra „kultūros dykvietė“, o Savivaldybė esą vangiai ieško sprendimų, kaip įrengti tinkamą kultūros renginiams erdvę, tam panaudojant buvusią „Nemuno“ sanatorijos teritoriją, statinius.
Pasak Tarybos nario Artūro Skausmenio, panašiai kai kurie opozicijos atstovai reaguoja ir išgirdę apie vieną geriausiai Druskininkuose dirbančių įmonių – Vandens parką: „Tuoj kyla ažiotažas ir šou, kuriuo siekiama sumenkinti visų darbą. Iki kokio lygio Tarybos posėdžius mėgina privesti V. Semeška, čia mojuodamas mobiliuoju telefonu? Ar toks politikas sudaro rimto žmogaus įspūdį?“
Tarybos posėdyje Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjui Algirdui Svirskui pristačius klausimą dėl Savivaldybės projekto „Druskininkų kultūros centro įrengimas“ pripažinimo Valstybei svarbiu kultūriniu projektu procedūros inicijavimo, paaiškėjo, kad kai kas iš opozicijos – V. Semeška, J. Šarkus – vėl nesuprato ar dėjosi nesuprantą, kas čia per projektas. Piktinosi, kad naujajame centre bus rengiamos ir konferencijos.
Toks pasipiktinimas keistas: juk būtent dėl konservatorių ir liberalų sukelto širšalo Vyriausybė neigiamai įvertino ankstesnę Druskininkų savivaldybės iniciatyvą įrengti naują Kultūros centrą, lėšos jo įrengimui neskirtos.
Dabar, kai dedamos didžiulės pastangos inicijuoti Druskininkų kultūros centro pripažinimą Valstybei reikšmingu objektu ir taip pritraukti lėšas jo įrengimui, – vėl blogai?
Tiesa, nei konservatoriai, nei liberalai bent jau nebekelia klausimo dėl „pernelyg didelio objekto“ ir vietų skaičiaus jame mažinimo: gal jau pagaliau suprato Kultūros centro Druskininkuose svarbą ir reikšmę Valstybei?
Tačiau kai kurie liberalų palaikomi kandidatai į Seimą susirūpino, kad su projektu susijusias iniciatyvos Vyriausybei teikiamos šiemet, kai jau ant kulnų lipa Seimo rinkimai. Gal baiminasi dėl Savivaldybės iniciatyvų sėkmės, kuri juos galimai nuviltų? Juk greičiausiai tikisi, kad patys ateis į naująjį Seimą – ir tada jau viską išspręs. Taip, kaip jiems reikia?
Posėdyje atsakydamas į „naivų“ konservatoriaus V. Semeškos paklausimą „ką jūs ten statote?“, A. Svirskas neslėpė nuostabos: „Juk jau per komitetų posėdį to paties klausėte, visa informacija buvo išsamiai pateikta. Turbūt nesupratote? Taip, konferencijos būtų organizuojamos, bet tai nebus pagrindinė veikla. Svarbiausia ir pagrindinė veikla turės būti susijusi su kultūra: koncertai, teatras, visuomeniniai renginiai ir įvairūs susitikimai, – štai kas ten bus. Bus vykdoma kultūros reikmėms skirta veikla, ji ir bus prioritetinė. Tai Valstybei reikšmingas, valstybinio masto projektas, o ne salė, skirta renginiams, kuriais domėtųsi vien keliolika tūkstančių kurorto ir apylinkių gyventojų. Salė bus iki 1200 vietų, kalbame apie 6000 kvadratinių metrų erdves. Projektą turime teikti kuo skubiau Vyriausybei, nenorime prarasti laiko.
Jei nepateiksime projekto šiemet, laukdami naujosios Vyriausybės, prarastume dar vienerius metus, nes į 2017-ųjų metų Valsybės investicijų programos (VIP) lėšomis finansuojamus projektus jau nebepatektume.
Todėl Savivaldybės administracija stengiasi, pati rengia Vyriausybei reikalingus pateikti dokumentus dėl naujojo Kultūros centro.“
Paklaustas, kaip įvairių sprendimų įgyvendinimą lemia kai kurių vietos politikų išsakomi vertinimai, meras R. Malinauskas „Mano Druskininkams“ sakė, kad, jo nuomone, tai žmonės, kurie jau iš anksto nusiteikę trukdyti Tarybos darbą, todėl jis nemato prasmės diskutuoti apie jų pareiškimus – tai žemintų ir jį, ir pasitikėjimą juo turinčią visą druskininkiečių bendruomenę. Pasak mero, būtina, kad Druskininkai turėtų įspūdingą Kultūros centrą, pritaikytą ne tik bendruomenės poreikiams, bet ir kultūrinio turizmo sričiai: „Dirbame intensyviai, tačiau noro, deja, neužtenka, viskas priklauso nuo galimybių. O jos ribotos. Turiu omenyje Valstybės, Savivaldybės biudžetą. Norėtume, kad jau šiais metais būtų galima skirti bent jau 100 tūkst. eurų Kultūros centro projektavimo darbų pradžiai.“

Skirtingos sėkmės istorijos
Kai kurie Druskininkų politikai nenori nei įsigilinti, nei suprasti, ką reiškia įrengti ir išlaikyti tokį Kultūros centrą, kuris reikalingas ne tik vietos bendruomenei, bet ir bendrai pajėgus susieti savo veiklą ir su kultūrinio turizmo plėtra. Ir dirbti taip, kad šios veiklos nereiktų remti iš Savivaldybės biudžeto lėšų.
Tam, kad šis objektas būtų ekonomiškai gyvybingas ir save išlaikantis, besiplėtojantis, būtina, kad jame būtų vykdomos įvairios veiklos, įvairūs tarptautiniai renginiai, o ne tik vienas kitas koncertėlis, kaip gal kai kas įsivaizduoja. Jau yra Lietuvoje prastų „sėkmės istorijų“ pavyzdžių, jų nereikia toli ieškoti. Palanga pasistatė panašų objektą, tačiau dėl tam tikro sprendimų trumparegiškumo dabar turi problemą – nepavyksta surasti koncesininko, salės nuomininkų. Todėl, kad projekte nebuvo numatyta konferencijų, kongresų veikla.
Visi didieji Savivaldybės inicijuoti projektai, tarp jų ir Vandens parkas, įgyvendinti taip, kad, pradėjus veikti objektams, jiems nereikia skirti Savivaldybės biudžeto paramos, objektai išsilaiko savarankiškai. Ir tai yra svarbi Druskininkų sėkmės istorijos, išsiveržiant iš 2000-aisiais buvusio užburto skurdo rato, dalis.

Organizuotas viešas aptarimas dėl Druskininkų kultūros centro pripažinimo Valstybei svarbiu kultūriniu projektu
Tarybos posėdžio išvakarėse Druskininkų savivaldybės Tarybos posėdžių salėje organizuotas Druskininkų kultūros centro pripažinimo Valstybei svarbiu kultūriniu projektu viešas aptarimas. Susirinkę druskininkiečiai pritarė, kad naujasis Kultūros centras Druskininkuose būtų pripažintas Valstybei svarbiu kultūriniu projektu.
Tikimasi, kad 2019 metų pabaigoje toks projektas galėtų būti įgyvendintas. Į aptarimą susirinkusiems druskininkiečiams pristatymus parengė ir į gyventojus dominusius klausimus atsakė Savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas A. Svirskas bei Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas-vyriausiasis architektas Vilius Margelis. Aptarime susirinkusiesiems pateikta bendroji situacijos apžvalga bei pristatyta analogiškų objektų studija, šeši panašios paskirties objektų, pastatytų kaimyninėse šalyse, pavyzdžiai. Taip pat pristatytos numatomos pastato funkcijos, architektūriniai aspektai, su projektu susijusio konkurso užduotys ir reikalavimai, paaiškinta pripažinimo Valstybei svarbiais ekonominiais ar kultūriniais projektais tvarka. Projektas atitinka šioje tvarkoje nustatytus kriterijus.

Patvirtinti kiti svarbūs sprendimai
Druskininkų savivaldybės Tarybos posėdyje buvo patvirtintas ir sprendimas dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo, siekiant, kad gyventojus pasiektų kuo mažesnės sąskaitos už šilumą.
Viečiūnų seniūnijos seniūnas Alvydas Varanis pristatė Druskininkų savivaldybės administracijos direktorės Vilmos Jurgelevičienės įsakymu organizuotos gyventojų apklausos dėl gyvenamosios vietovės pavadinimo keitimo iš „Viečiūnų kaimas“ į „Viečiūnų miestelis“ rezultatus. Atsižvelgiant į apklausos rezultatus, Tarybos dauguma pritarė, kad būtų kreiptasi į Vyriausybę dėl gyvenamosios vietovės pavadinimo keitimo.
Tarybai taip pat buvo pristatyta Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita už 2008-2016 metus.
Ataskaitą pristatęs savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo darbus atliekančios uždarosios akcinės bendrovės „Urbanistika“ direktorius Audrius Petkevičius informavo, kad bendrojo plano sprendiniai įgyvendinti tinkamai. Šios ataskaitos pagrindu toliau bus rengiama pradėto bendrojo plano korektūros sprendiniai.
Siekiant, kad Druskininkų savivaldybės teritorijoje susidarančios maisto atliekos būtų tvarkomos aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, Tarybai pristatytas sprendimo projektas dėl Druskininkų savivaldybės atliekų tvarkymo plano 2014-2020 metų pakeitimo. Kitąmet planuojama įsigyti maisto rūšiavimui skirtus konteinerius, o iki 2020-ųjų – įdiegti rūšiuojamąjį surinkimą.
Druskininkų savivaldybės Taryba pritarė dabar veikiančio Druskininkų savivaldybės kultūros centro akreditavimui, skiriant aukščiausią kategoriją.
Aukščiausia kategorija rodo, kad Druskininkų kultūros centras profesionaliai organizuoja aukščiausio lygio renginius druskininkiečiams ir kurorto svečiams. Ši kategorija taip pat suteiks daugiau galimybių dalyvauti įvairiuose projektuose.

Parengė Ramunė Žilienė