Kaip keičiasi Lietuvos miškų veidas
Baigėsi 25-ieji nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI) metai. Preliminariais NMI duomenimis, miško žemės medynų plotas per 20 metų padidėjo 7 proc., o juose sukaupta gyvų medžių biomasė – net penktadaliu (22 proc.). Tai rodo, kad gyvų medžių biomasės kasmet medynuose turime 1 proc. daugiau nei buvo.
Inventorizacijos metu nustatomi svarbiausi medynų rodikliai – medžių rūšys, būklė, skersmuo, ardai (sluoksniai), aukštis, tūris, prieaugiai, žuvimas ir kiti. Vertinami ir pažeidimai – pavadinimas, šaltinis, vieta, intensyvumas. Taip pat įvertinami miško kirtimai, atkūrimas, savaiminis miško plitimas, dirvožemio bei kiti rodikliai. Iš viso matuojama virš 100 rodiklių.
Šie tikslūs, tarptautinius standartus atitinkantys NMI miško matavimai rodo, jog ketvirtadalis šio kaupimo tenka apsauginiams miškams ir net trys ketvirčiai – ūkiniams. Kadangi kirtimų apimtys tesiekia tik pusę viso prieaugio, teiginys, kad iškirsime visus miškus, yra iš piršto laužtas.
Ko gero, tūlas pilietis norėtų žinoti, kas dedasi už miško ribų, kur medžiai nėra taip akylai saugomi? NMI turi atsakymus. Daugiausia medžių ne miške randama pievose – apie 2,8 proc. skaičiuojant nuo miško biomasės. Dar 1,4 proc. auga urbanizuotose teritorijose. Iš viso, už miško ribų auga apie 5 proc. medžių (skaičiuojant nuo miško) ir jų kiekis nemažėja.
Peršasi išvada – deguonies turėsime kasmet vis daugiau, o anglies dvideginio atmosferoje bus mažiau. Tačiau to nebus, jei miškai nebus tvarkomi. Anglies kaupimas tvarkomuose miškuose vyksta daug intensyviau, nei likimo valiai paliktuose miškuose. Medienos prieaugis netvarkomuose miškuose mažėja, skurdesnė tampa jų rūšinė sudėtis, lėtėja anglies kaupimo tempai, ir miškai pamažu tampa sunkiai praeinamais brūzgynais.
Kaip tokį neigiamą pavyzdį galima paminėti Dubravos rezervatinėje apyrubėje daugiau nei penkis dešimtmečius augantį žmogaus neliečiamą mišką. Per tuos metus čia tik kaupėsi sausuoliai, vėjalaužos, vėjavartos, susidarė sąlygos medžių kenkėjams bei grybinėms ligoms išplisti. Nekontroliuojamas kenkėjų plitimas rezervate neigiamai paveikė aplinkinių eglynų sanitarinę būklę. Dėl šių priežasčių 1993–1997 metais visame Dubravos miške žuvo apie trečdalis eglynų.
Siekiant geriau panaudoti miškus klimato kaitai švelninti, privalome didinti miškų produktyvumą, siekti tolygios medynų amžiaus klasių struktūros, didinti medynų tvarumą, formuoti tinkamos rūšinės sudėties ir tankumo medynus ankstyvame amžiuje.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.
Valstybinės miškų tarnybos informacija