Kaip elgtis, sergant gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis?

Druskininkų savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sparčiai auga visoje Lietuvoje ir jau perkopė epideminį lygį. Pasak Visuomenės sveikatos specialistų, nors žiema jau eina į pabaigą, būtina neprarasti budrumo ir pasirūpinti savo sveikata – kai kurie žmonės apie savo sveikatą pagalvoja, tik susirgę. O juk sveikatos už jokius pinigus nenusipirksi!

Visų pirma reikėtų pakeisti gyvenimo būdą – pradėti sveikiau maitintis, sportuoti, grūdintis, daugiau būti gryname ore, judėti, stiprinti savo imuninę sistemą ir nesušalti. Vienas dažniausių sveikatos sutrikimų žiemos sezono metu yra peršalimas. Svarbu atpažinti pirmuosius peršalimo ligų požymius, kad atskirtume jį nuo gripo ir laiku pasirinktume tinkamą gydymo būdą bei kreiptumės neatidėliotinos pagalbos į gydymo įstaigą. Peršalimą gali sukelti apie 200 įvairių virusų ir bakterijų. Daugiausia jis pasireiškia gerklės skausmu, čiauduliu, sloga, gali nežymiai pakilti kūno temperatūra. Temperatūros iki 38 laipsnių mažinti nerekomenduojama, nes taip organizmas pats kovoja su infekcija. Šie simptomai trunka ne ilgiau kaip savaitę.

Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Gripui būdinga aukšta temperatūra, kuri dažniausiai pakyla daugiau nei iki 39 laipsnių C, jaučiamas didelis bendras silpnumas ir nuovargis, energijos stoka, visų kūno raumenų, sąnarių, akių, galvos skausmas, kamuoja sloga, kosulys, šaltkrėtis, „kaulų laužymas“. Staigi ligos pradžia ir karščiavimas yra vieni iš pagrindinių gripo simptomų.

Pats efektyviausias būdas apsisaugoti nuo gripo yra vakcina. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais, prieš prasidedant gripo sezonui. Tačiau, net ir prasidėjus epidemijai, verta pasiskiepyti, nes vakcina sumažina galimų gripo komplikacijų tikimybę. Pasiskiepijus gripo vakcina, imunitetas organizme susiformuoja maždaug po 2 savaičių.

Gripo epidemijos metu visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja vengti masinių žmonių susibūrimo vietų įvairių sporto renginių ir švenčių metu, kuo mažiau naudotis visuomeniniu transportu, nesilankyti turguose, prekybos centruose. Būtina reguliariai plautis rankas, ypač rankoms plauti tinka skystas antibakterinis muilas, nusišluostyti rankas patariama vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu. Norint sumažinti įvairių paviršių užterštumą bakterijomis, virusais, reikia naudoti tradicines dezinfekavimo priemones bei drėgnas antibakterines servetėles. Patariama neliesti veido, akių, nosies, burnos rankomis, nes per akių, nosies, burnos gleivines virusai lengvai patenka į organizmą, reikia vengti glaudaus kontakto su sergančiuoju gripu, laikytis saugaus atstumo, nesilankyti sergančiųjų namuose. Rengtis rekomenduojama pagal orą, nesėdėti ten, kur pučia skersvėjis.

Susirgus gripu, visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja likti namuose ir kviestis mediką į namus bei vartoti jo paskirtus vaistus, kosint, prisidengti burną, čiaudint – nosį, o vienkartinę popierinę nosinaitę po panaudojimo išmesti į sandarią šiukšlių dėžę. Būtinai vėdinti patalpas, valyti jas drėgnu būdu, drėkinti buitiniais drėkintuvais, nes išsausėjusi kvėpavimo takų gleivinė tirštėja ir nesugeba pašalinti susikaupusių gleivių. Sveikimo procesas dėl to gali užtrukti ilgiau. Gerklės skausmą malšinti šiltu pienu su medumi, įvairiomis čiulpiamomis pastilėmis su eukaliptu, mentoliu, gerklę galima skalauti ir silpnu druskos tirpalu, nosį plauti jūros vandens tirpalu. Taip pat neužmirškite gerti daug skysčių: negazuoto ar gazuoto mineralinio vandens, kuris atkuria ne tik sutrikusį skysčių, bet ir elektrolitų balansą. Patartina gerti ir natūralias, ką tik išspaustas šviežias vaisių, daržovių, uogų sultis, įvairias temperatūrą mažinančias ir prakaitavimą skatinančias arbatas (ypač liepžiedžių, čiobrelių, aviečių, juodųjų serbentų, ramunėlių) su citrina. Vaistažolių arbatas galima vietoj cukraus pagardinti erškėtuogių, svarainių sirupais ar medumi. Tinka į arbatas įdėti ir truputį sutarkuoto imbiero arba įlašinti į arbatą 20 lašų ežiuolės tinktūros. Sergant gripu, labai tinka gerti ir žaliąją arbatą, nes joje esantys antioksidantai (polifenoliai) stiprina imuninę sistemą. Patartina ligos metu gerti sultinių – ypač vištienos, nes jie veikia raminančiai ir skystina gleives bei atstato apetitą. Neužmiršti reikia ir ekologiškų vaisių, daržovių, uogų, turinčių pakankamai vitamino C: apelsinų, kivių, obuolių, raugintų kopūstų, spanguolių, bruknių, persimonų, granatų. Niekas negali prilygti česnakui ir svogūnui, kurie yra nepakeičiami žiemą, esant gerklės infekcijai, ar pajutus pirmuosius gripo požymius. Tinka ir krienai, nes jie stiprina imuninę sistemą. Papildyti savo maisto racioną reikėtų ir vitaminu D. Nustatyta, kad vitaminas D padeda išvengti peršalimo ligų ir gripo. Jo rasite menkės kepenyse, tune, skumbrėje, lašišoje, silkėje, kiaušinio trynyje. Svarbu kuo daugiau ilsėtis bei gerai išsimiegoti.

Druskininkų savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija parengta, remiantis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis