Juodiesiems gandrams saugu ir dirbtiniuose lizduose

Balandžio pradžioje trijose Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio girininkijose – Kabelių, Latežerio ir Kapčiamiesčio – miškininkai su ornitologais-aukštalipiais iškėlė tris naujus dirbtinius lizdus juodiesiems gandrams – sparnuočių rūšiai, įtrauktai į Lietuvos raudonąją knygą, išsaugoti. Dirbtiniai lizdai ir inkilai keliami tokiose miško vietovėse, kuriose paukščiai galėtų gyventi kuo mažiau trikdomi, kur nėra ūkinės veiklos, – saugomose teritorijose, kertinėse miško buveinėse.

Juodieji gandrai – tarsi ekologinis indikatorius

Kodėl juodieji gandrai svarbūs Lietuvos gamtos ekosistemai? Kaip teigė VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistas Audrius Norkūnas, šie paukščiai yra tarsi ekologinis indikatorius, rodantis, kaip miško savininkas tvarkosi miške, ar ekologiškai tvariai tvarkomasi vienoje ar kitoje miško teritorijoje: ar atliekant kirtimus paliekami seni perbrendę medžiai, tinkamai saugomi esami lizdai ar yra išskirtos (įteisintos) reikiamose vietose ir reikiamo dydžio kertinės miško buveinės, draustiniai ir kita. Specialistas pabrėžė, kad juodasis gandras, įrašytas ne tik į Lietuvos, bet ir į daugelio kitų šalių Raudonąsias knygas, Europos Sąjungos Paukščių direktyvos I priedą, Berno ir Bonos konvencijų priedus, gyvena visoje Lietuvos teritorijoje.

Atsargūs, vengiantys žmonių paukščiai

Tai migruojantys paukščiai, kurie pavasarį į Lietuvoje esančias lizdavietes sugrįžta kovo pabaigoje – balandžio pirmojoje pusėje, o rudeninė jų migracija prasideda rugpjūtį. Vienos juodųjų gandrų poros teritorija yra apie 6000 ha dydžio. Dažniausiai peri miško sklypuose, kuriuose dominuoja beržai ir eglės. Mėgsta perteklinio drėgnumo vietas, apie 80 procentų lizdinių medžių yra laikinai užmirkusiuose, šlapiuose ir pelkiniuose medynuose. Lizdus dažniausiai, apie 78 proc. atvejų, krauna ąžuoluose. Vandens telkiniai yra svarbi šių paukščių maitinimosi vieta. Juodieji gandrai minta rudosiomis ir smailiasnukėmis varlėmis, smulkiomis žuvimis, vandenyje gyvenančių vabzdžių lervomis, buožgalvių, taip pat ir pelėnais. Juodasis gandras sveria apie 3 kilogramus. Laisvėje gali gyventi 18-20 metų. Dauguma juodųjų gandrų porų yra labai atsargios, vengia žmonių artumo. Kaip patikino A. Norkūnas, perėjimo metu, žmogui kad ir netyčia apsilankius prie lizdo, paukščiams sukeliamas didelis stresas, kurio paveikti jie gali net ir palikti lizdą.

Nėra reguliaraus monitoringo

Gamtotvarkos specialisto A. Norkūno teigimu, šiuo metu pasaulyje priskaičiuojama apie 10000-15000 juodųjų gandrų porų: „Estijoje peri 80-120, Latvijoje 500-700, Baltarusijoje 900-1300, Lenkijoje 1000-1200 porų. Lietuvoje, 1999-2006 metais atliktos apskaitos duomenimis, – apie 600 porų. Tai yra apie 10 procentų visos europinės populiacijos. Tikslų skaičių nurodyti sudėtinga, nes šalyje nėra reguliaraus, nacionaliniu lygiu koordinuojamo juodųjų gandrų gausos pokyčių monitoringo. Veisiejų regioniniame padalinyje, 2018-ųjų duomenimis, žinomos 3 perinčios poros: 2 poros privačiose miškuose, viena valstybiniame miške. Juodieji gandrai dirbtiniuose lizduose perėti nevengia, nes mėgsta grįžti į senas vietas, o naujas dirbtinis lizdas paprastai ir įkeliamas ten pat, kur buvo senasis arba į šalia esantį tvirtesnį medį.“

Pasak A. Norkūno, stebint juodųjų gandrų buveines ir poreikius, galima būtų teigti, kad ateityje juodųjų gandrų populiacijos būklė priklausys nuo žmonių gyvenamųjų vietų, rekreacijos, infrastruktūros plėtros, upių, upelių vandens kokybės, miško naudojimo intensyvumo, saugomų teritorijų parinkimo strategijos, kirtavietėse paliekamų senų ir stambių medžių. Miškuose, juodiesiems gandrams tinkamose vietose, turi išlikti nuošaliose vietose perbrendusio miško gabaliukų (kertinės buveinės, mikro draustiniai). Gamtosaugininko nuomone, labai svarbus dirbančių miškininkų, privačių miško savininkų teigiamas požiūris į juoduosius gandrus – ir ne tik juos – kad lizdai būtų fiksuojami ir saugomi, nepaisant ekonominių nuostolių: „O apsaugos sprendimai bus efektyvūs tik tada, jei atitiks paukščių poreikius, kurie mažai kinta; juodieji gandrai sunkiai prisitaiko prie kraštovaizdyje vykstančių, daugiausiai mūsų pačių, žmonių, sukeltų pokyčių.“

Kaip patikino A. Norkūnas, juodieji gandrai nyksta dėl intensyvios miškininkystės, pelkių ir miškų sausinimo ir padidėjusių žmonių, besilankančių nuošaliuose miškuose, srautų bei aplinkos teršimo: „Pastaraisiais metais labai padidėjo ir kirtimų apimtys. Jei netoli lizdo pradedami kirtimai, dažniausiai gandrai tą lizdą apleidžia. Dėl vykdomų kirtimų mažėja ir medynų su lizdams sukti tinkamais stambiais senais medžiais.“

Per 5 metus – 7 lizdai

Siekiant apsaugoti juodųjų gandrų populiaciją Lietuvoje, miško kirtimo taisyklėse nurodyta  palikti apie lizdavietes 200 metrų lizdo apsaugos zoną. Joje draudžiama atlikti pagrindinius miško kirtimus. Visų kitų kirtimų, apsaugos zonoje, negalima atlikti nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d.

Veisiejų padalinio miškuose perinčių juodųjų gandrų skaičiui padidinti miškininkai per 5 metus iškėlė 7 dirbtinius lizdus juodiesiems gandrams. Dirbtiniai lizdai keliami buvusiose juodųjų gandrų lizdavietėse, kertinėse buveinėse, draustiniuose ir kitose vietose. Šie darbai bus tęsiami.