Jubiliatė Z. Jančiauskienė šventėje nestokojo šmaikštumo

80-ojo jubiliejaus sulaukusi Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Druskininkų miesto bendrijos pirmininkė Zita Joana Jančiauskienė yra pavyzdys, kad ir garbaus amžiaus žmogus gali gyventi aktyviai, įdomiai, jaustis reikalingu, džiaugtis kiekviena diena bei neprarasti humoro jausmo. Praėjusį penktadienį Socialinių paslaugų centro gimtadienio šventėje pagerbta jubiliatė, išklausiusi sveikinimus ir padėkas už aktyvią visuomeninę veiklą, buriant darnią Druskininkų krašto senjorų bendruomenę, susirinkusiuosius pralinksmino sąmoju: „Anglijos karalienė valdo būdama 90-ies, tai ir aš bočiams vadovausiu dar mažiausiai dešimtmetį. Jei man leisit ir manęs klausysit.“

Jubiliejaus proga Z. Jančiauskienė sulaukė daugybės nuoširdžių sveikinimų/Ramunės Žilienės nuotrauka

Dauguma su kaskart gerai nusiteikusia, besišypsančia Z. Jančiauskiene bendraujančių aplinkinių ne tik nepagalvoja apie jos solidų amžių, bet neretai net pamiršta ir savųjų metų naštą. Koks jubiliatės ilgaamžiškumo receptas? „Gimtadienio rytą pabudau, kaip visada, – su geromis, šviesiomis mintimis apie Druskininkus, apie bočius, apie tai, ką čia šiandien dar nuveikus… Nepagalvojau apie metus. Ir ačiū Dievui! Man patinka bendrauti, būti tarp žmonių ir turėti veiklos. Negalėčiau sėdėti vietoje, niurzgėti dėl sveikatos, „senatvės“ ar bambėti dėl kokių nors nenusisekusių reikalų. Aš visą gyvenimą esu linksma. Bendravimas linksmai, gyvai, kalbantis ir džiaugiantis – ne apie kokias bėdas aimanuojant – ne tik praskaidrina nuotaiką, padeda žmonėms keistis gera energija, bet ir suteikia sveikatos. Juk ką žmogus duosi, tą dvigubai atgausi. Jei duodį gėrį ir šviesą, tą ir susigrąžini atgal. Aš visą gyvenimą senus žmones mylėjau ir gerbiau, tad įsivaizdavau, kad ir aš sena būsiu mylima… Kai jaunystėje dirbau pradinėje mokykloje, buvo tradicija, kad su auklėtiniais sveikindavome visų aplinkinių kaimų senelius. Kai kurie iš jų dėl tokio dėmesio susigraudindavo. Tai ir aš dabar ašarą braukiu, graudinuosi iš džiaugsmo, kad patiriu tokį nuoširdų dėmesį.“
Kaip patikino jubiliatė, nors Druskininkų bočiai jai yra lyg artimiausi giminės, tačiau ji laiminga, kad ir šeimoje gali džiaugtis sutarimu bei tarpusavio supratimu: „Aš džiaugiuosi, kad turiu tokį atlaidų savo žmogų, kuris, matydamas, kad ne vėjais leidžiu laiką, o esu reikalinga, pritaria mano veiklai. Dėkojame Dievui ir likimui, kad sutikome vienas kitą. Mes vienas kitą suprantame. Mano šeima – tai vyras Jonas, dukra Laimutė, žentas Edmundas, anūkai Gediminas ir Giedrė. Ir dar esu promočiutė Giedrutės dukrytėms – vienuolikmetei Gabrielei ir šešiametei Gytei“, – sakė Z. Jančiauskienė.
Ką gali padaryti vienas žmogus? Ar kuris nors žmogus yra nepakeičiamas? 80-ojo jubiliejaus proga sveikindama jubiliatę, LR Seimo narė Kristina Miškinienė sakė, kad Z. Jančiauskienė yra tarp tokių nepakeičiamų žmonių, kurių dėka visas pasaulis sukasi kitaip: „Jūsų vadovaujamų bočių veikla išgarsino Druskininkus. Davėte gerą pradžią, kad būtų atkreiptas didesnis dėmesys į pagyvenusių žmonių buitį, gyvenimą, problemas, padarėte jų gyvenimą skaidresnį, įdomesnį.“ K. Miškinienė viešai perskaitė ir LR Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimą. Druskininkų savivaldybės vardu Z. Jančiauskienę pasveikino ir mero pavaduotojas Linas Urmanavičius, Druskininkų ligoninės direktorius Viktoras Meižis, kitų Druskininkų įstaigų ir visuomeninių organizacijų atstovai.

Ramunė Žilienė