Istorijas pasakoja daiktai
Minėdami Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, „Atgimimo“ mokyklos Tolerancijos ugdymo centro mokytojai ir mokiniai dalyvavo Balbieriškio pagrindinėje mokykloje surengtoje jau 27-oje nacionalinėje konferencijoje „Istorijas pasakoja daiktai“. Konferencija tradiciškai vyksta sausio 27 dieną, nes šią dieną prieš 72 metus, dar nesibaigus karui, buvo išlaisvinti likę gyvi Auštvico koncentracijos stovyklos kaliniai.
„Atgimimo“ mokyklos mokiniai pasakojo apie XIX a. pabaigos-XX a. pradžioje Druskininkuose gyvenusius žydus, kurie draugavo su miestelio gyventojais/„Atgimimo“ mokyklos archyvo nuotrauka
Konferencijos dalyviai kūrybiškai pristatė įgyvendintus projektus ir veiklas, kurios pasakojo Lietuvos žydų istorijas, išlikusias daiktuose, pastatuose, žodiniuose prisiminimuose.
Konferencijos pradžioje kalbėjo Balbieriškio pagrindinės mokyklos direktorius S. Valančius, tarptautinės komisijos vykdomasis direktorius R. Račickas, kuris savo įžanginėje kalboje pirmiausia kreipėsi į žydus, išgyvenusius ir menančius tuos laikus, o Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotas ambasadorius Lietuvai Amir Maimin sakė, kad žmonės, kurie supranta istorijos ir atminties reikšmę, žino ir holokausto aukų minėjimo prasmę. Prasmė – tai ne tik mirties prisiminimas, kas nutiko toli ir kas nutiko čia, bet ir žydų gyvenimo prisiminimas. Minim aukas, bet kalbam apie atmintį, prisimindami tai, kas buvo.
Konferencijoje dalyvavo keturiolikos Tolerancijos centrų komandos iš visos Lietuvos. Pagal konferencijos rekomendacijas centrai savo veiklas, projektus turėjo pristatyti, ne skaitydami pranešimus, o vaidybiniu siužetu, literatūrine, muzikine ar menine kompozicija. Scenoje puantų istoriją pasakojo pati Maja Pliseckaja (Balbieriškio pagrindinė mokykla), Kauno technikos profesinio mokymo centro moksleiviai parodė spektakliuką apie kopūstą, nupirktą moteriai iš geto, o moksleiviai iš Kupiškio pristatė vaizdo siužetą „Gyvenimo pėdsakai“, Daugų Vlado Mirono gimnazija pristatė kompoziciją „Surink žvaigždę“, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazistai pasidalijo jautria istorija apie auksinį laikroduką.
Mūsų mokyklos mokiniai, vadovaujami Lijanos ir Sauliaus Lukošiūnų ir padedami kitų komandos narių, konferencijos dalyviams pristatė vaidybinį siužetą „Sustojęs laikas“. Mokiniai pasakojo apie XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Druskininkuose gyvenusius žydus, kurie draugavo su miestelio gyventojais ir puikiai kalbėjo lietuviškai, kartu šventė tradicines šventes, o prieš žydų Velykas vaišindavo lietuvius kaimynus macais. Konferencijos dalyviai susipažino su prieškario Druskininkų pastatais, priklausiusiais žydams ir menančiais įdomiausias istorijas. Dauguma tų pastatų yra išlikę ir šiandien. Tai ir „Central“ viešbutis, kurį valdė pasaulinio garso skulptoriaus Žako Lipšico tėvas (dabar čia – puošnusis „Best Western“), ir Bujakovskio vila (Savivaldybės pastatas), ir vila „Mauritanka“ (dabar „Dalija“). Meniškoj kompozicijoj mokiniai dėliojo senųjų Druskininkų maketą. Iš šiltų vilnonių audinių pagaminti nameliai, vilos, sinagoga skaudžiai priminė liūdną tiesą – nors dauguma pastatų išliko, bet žmonių, tiesiogiai susijusių su pastatų istorija, nebėra… Puikiai to meto nuotaikas su dabartimi susiejo ir jautriai perteikė Vilmantė Kudelytė (8a), Donata Vyšniauskaitė (8b), Pijus Valentukevičius (8b) ir Motiejus Žūkas (7c). Mokyklos pristatymą labai gerai įvertino konferencijos dalyviai ir svečiai.
Susipažinome tik su keleto Lietuvos miestelių žydų, kurių didžioji bendruomenės dalis buvo sunaikinta Holokausto metu, istorijomis, prisiminėme jų indėlį į Lietuvos kultūrą, ekonomiką. Važiuodami atgal, diskutavome, ar Druskininkų jaunimas žino čia gyvenusių žydų istorijas, ar žino, kad miestą ir šiandien garsinantys pastatai buvo žydų nuosavybė. Jau paruoštą trumpą, bet informatyvų pristatymą „Sustojęs laikas“ apie Druskininkų pastatus nusprendėme parodyti daugumai mūsų mokyklos mokinių klasių valandėlių metu.
Virginija Žėkaitė
„Atgimimo“ mokyklos direktorės pavaduotoja