Į Nemuną išpiltas biologinis preparatas upinių mašalų lervoms naikinti – tyrimai rodo kraujasiurbių mašalų mažėjimą

Praėjusį penktadienį į Nemuną ties Varviškės kaimu buvo išpiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti. Procesą stebėjo Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Gamtos tyrimų centro atstovai, Druskininkų savivaldybės administracijos specialistai.

Į Nemuną ties Varviškės kaimu buvo išpiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti/Dianos Sinkevičiūtės nuotrauka

Pasak Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko, sistemingas upinių mašalų naikinimas duoda pastebimų rezultatų – tyrimai rodo, kad šiuo metu yra pasiekti 2009 m.-2010 m. rezultatai, mašalų pastebimai sumažėjo.

Mokslininkai dar nuo balandžio stebėjo upinių mašalų lervų išsivystymą Nemuno upėje. Jų teigimu, mašalų lervų tankis ant vandens augalų nėra didelis – daugiau kaip 2 kartus mažesnis nei pernai metais ir daugiau kaip 15 kartų mažesnis nei 2016 m., kai buvo atnaujintas kraujasiurbių upinių mašalų gausumo reguliavimas.

Šiais metais biologiniam preparatui „VectoBac 12AS“ pirkti iš valstybės biudžeto skirta 52,5 tūkst. eurų. Penkios pietų Lietuvos savivaldybės – Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei rajono – skyrė po 4,54 tūkst. eurų. Preparato išpylimo darbus organizavo Druskininkų savivaldybė.

Šiais metais preparatas į Nemuną bus pilamas vieną kartą, po jo panaudojimo mokslininkai, kaip ir kasmet, atliks tyrimus ir stebės upinių mašalų populiacijos rodiklius.

Birželio mėnesį suaktyvėjantys upiniai mašalai – visą Pietų Lietuvos regioną kamuojanti problema.

Primename, kad 1999 metais Vyriausybė patvirtino upinių mašalų reguliavimo programą, tačiau 2010-aisiais, panaikinus apskritis, buvo nutrauktas ir programos finansavimas. Nuo to laiko Druskininkų savivaldybės Taryba kiekvienais metais po keletą kartų kreipdavosi į Vyriausybę, Aplinkos ir Finansų ministerijas.

„Džiaugiuosi, kad, sulaukę neigiamų atsakymų, nenuleidome rankų ir po šešerių metų intensyvių prašymų bei atkaklaus argumentavimo dėl problemos mąsto, 2016 m. programa buvo atnaujinta, o Druskininkų savivaldybės administracijos specialistams patikėta koordinuoti ir įgyvendinti projektą“, – sakė R. Malinauskas.

2015 metų pabaigoje LR Seimui priėmus Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pataisas, buvo sudaryta galimybė skirti finansavimą kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimams ir populiacijos reguliavimo priemonėms.