Gydytojas Mindaugas Jauneika: „Didžiuojuosi savo profesija“

Praėjusį rudenį medicinos studijas baigęs 28-erių gydytojas Mindaugas Jauneika sako, kad gydytojo profesija – tai žmogiško atidumo, įtempto mąstymo, nuolatinio žinių atnaujinimo reikalaujantis darbas: „Tai niekad neleidžianti sustabarėti intelektinė veikla, kuri suteikia satisfakciją ir dėl galimybės padėti žmonėms, ir dėl asmeninio profesinio tobulėjimo būtinybės.“

M.Jauneika įsitikinęs, kad atsidavimas savo profesijai, smalsumas, darbštumas ir valia – pagrindinės savybės, būtinos gydytojui. Ultragarsinės diagnostikos kursuose Norvegijoje su kitais kolegomis iš JAV ir Norvegijos/Asmeninio archyvo nuotrauka

Gydytojo pašaukimu jis žavėjosi nuo vaikystės ir rinkosi šią profesiją, sekdamas savo mamos, taip pat gydytojos, pavyzdžiu. Į Druskininkus Pirminės sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos (šeimos) gydytojas alytiškis M. Jauneika atvyko gyventi ir dirbti vos prieš pusmetį, jis jau pelnė pacientų pasitikėjimą, darniai įsiliejo į kolegų kolektyvą. Ir jau pamilo Druskininkus. Mindaugas džiaugiasi, kad turi galimybę dirbti Druskininkuose, o kartu ir patirti, koks unikalus mūsų kurortas, įvertinti, kuo ypatingos sveikatinimui ir poilsiui skirtos erdvės.

 

– Druskininkai: kuo, Jūsų nuomone, šis miestas ypatingas?

– Ir kaip žmogus, siekiantis gyvenimo kokybės, ir kaip gydytojas, vertinantis sveikatinimo, kokybiško poilsio svarbą, džiaugiuosi Druskininkuose teikiamomis aktyvios, sveikos gyvensenos galimybėmis. Puikiai organizuotas, į įvairaus amžiaus ir poreikių šiandienos žmogaus poilsį bei kasdienybę orientuotas Druskininkų savivaldybės administracijos darbas duoda savo vaisius: Druskininkai garsėja ir populiarėja kaip sveikatingumo ir malonaus poilsio oazė. Juk žinome, kaip svarbu įsisukusiam į beprotiško tempo gyvenimo rutiną pailsinti akis, mintis ir sielą. O Druskininkuose yra unikali galimybė kasdien grožėtis miškų apsuptyje įsikūrusiu miestu, bet kuriuo metų laiku smagu pasivaikščioti patogiai įrengtais parkų takais, pasivažinėti dviračiu ar kita nemotorine transporto priemone. Žinau, kad yra ir nemažai druskininkiečių – aktyvaus ėjimo šiaurietiškomis lazdomis takais entuziastų. Ypač akis džiugina vasara, kai sužydi įvairiaspalviai gėlynai, miestas papuošiamas įvairių augalų kompozicijomis. Žavi atnaujintas Karolio Dineikos sveikatingumo parkas, traukiantis ne tik ramų poilsį besirenkančius miesto gyventojus ir svečius, bet ir aktyviai laisvalaikį leidžiančias šeimas su mažais vaikučiais. Labai svarbu, kad nuo mažens ugdoma aktyvaus sporto ir sveikos gyvensenos kultūra. Aktyvių pramogų bazę papildo Vandens parko, „Snow Arenos“ teikiamos modernios paslaugos. Na, o sielą atgaivina įvairūs tradiciniai kultūriniai miesto renginiai ir lankytini objektai – M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus, unikalusis „Girios aidas“ ir kiti.

– Kodėl pasirinkote dirbti ir gyventi Druskininkuose?

– Esu kilęs iš Alytaus, tad Dzūkija man labai artima. Visada norėjau dirbti savame krašte. Sužinojęs, jog Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centras ieško šeimos gydytojo, atvykau pokalbio. Direktorius Benjaminas Čepas supažindino su poliklinika, kolegomis ir maloniai pakvietė prisijungti prie darnaus kolektyvo. Ilgai nesvarstęs, nuo šių metų kovo pradėjau dirbti šeimos gydytoju Druskininkuose. Po mėnesio Druskininkų ligoninės direktorius Viktoras Meižis paragino pabudėti ir ligoninėje, tad turiu dar ir puikią galimybę artimiau susipažinti su kolegomis, siekti asmeninio profesinio tobulėjimo, kuo geriau, efektyviau suteikti reikiamą pagalbą savo pacientams. Siekdamas įgyti kuo daugiau patirties, paprašiau ir Alytaus S. Kudirkos ligoninės direktoriaus Artūro Vasiliausko sudaryti man galimybę padirbėti ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Čia puikiai organizuotas darbas, drauge su kolegomis profesionalais tenka stebėti ir priimti sprendimus įvairiose situacijose, pavyzdžiui, susidurti su ūmiomis būklėmis ir skubiąja medicina. Taip ir įsibėgėjo mano darbai Dzūkijoje. Kaupiu savo, kaip gydytojo, praktikos bagažą. Tai svarbu, nes medicina juk yra paremta ne tik žiniomis, bet ir patirtimi.

Gydytojas M. Jauneika (viduryje), stažuodamasis Norvegijoje, sėmėsi praktinės patirties/Asmeninio archyvo nuotrauka

 

– Kas lėmė, kad pasirinkote gydytojo profesiją?

– Gydytojo profesija mane žavėjo nuo pat vaikystės. Mano mama – gydytoja, tėtis – gimnazijos direktorius, tad natūraliai vystėsi noras siekti aukštojo mokslo, susijusio būtent su pagalba žmogui. Didžiulės atsakomybės įvertinant paciento būklę ar priimant sprendimą ekstra atveju svarbą giliai suvokiu tik dabar, bet ši profesija buvo mano siekis, matyt, padiktuotas prigimtinių savybių ir įkvėptas mano tėvų, šeimos gyvenimo būdo. Didžiuojuosi, kad turėjau galimybę iš arti stebėti gydytojo gyvenimą, kasdienybę, darbą, ir su džiaugsmu priimu dabartinės savo veiklos iššūkius.

 

– Daugelis mano, kad gydytojas turi daugiau „rašymo“, nei „gydymo“ laiko…

– Atsidavimas savo profesijai, smalsumas, darbštumas, valia ir intelektas – tai, manau, pagrindinės savybės, būtinos gydytojui. Kiekvienas pacientas yra individualus, kaip ir kiekviena problema, liga. Labai svarbu įsiklausyti į žmogų, į pacientą ir rasti tarpusavio ryšį. Tik besąlygiškai bendradarbiaujant su pacientu, galima surasti patį geriausią sprendimą konkrečiu atveju. Juk šeimos gydytojas, manau, yra tas žmogus, kuris, daugeliu atveju sprendžia, kaip padėti pacientui jau konsultacijų metu, ir, tik esant būtinybei, nukreipia tyrimams ar pas įvairių sričių specialistus.

Iš tiesų, nemažas medicininės dokumentacijos kiekis, laiko limitas, deja, diktuoja tokią situaciją, kad tenka labai koncentruoti turimus konsultacijos laiko resursus. Tačiau džiaugiuosi, kad, pasitelkus elektronines sistemas, dalį veiksmų, tokių kaip, pavyzdžiui, receptų rašymas, jau galime atlikti elektroniniu būdu – tai tikrai sutaupo laiko ir leidžia daugiau jo skirti bendravimui su pacientu, įsigilinimui į jo problemą. Pirminės sveikatos priežiūros centre dirbu su puikia pagalbininke, slaugytoja Ramune Lydekaitiene, ir tikiu, jog mes drauge – darni, kad ir nedidelė komanda, kuri geba sklandžiai išspręsti visas situacijas.

– Tikriausiai nuolat kaupiate naujausias žinias, reikalingas praktikuojančiam gydytojui?

– Studijavau Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune. Internatūros metu praktiką atlikau Alytaus S. Kudirkos ligoninėje. Reguliariai Lietuvoje dalyvauju konferencijose, stengiuosi visada sužinoti naujausias gydymo tendencijas bei naudojuosi tarptautinėmis duomenų bazėmis. Rezidentūros metu, padedant Lietuvos sveikatos mokslų universiteto šeimos klinikos vadovui prof. Leonui Valiui, ir per „ERASMUS plius“ programą praktikavausi Jungtinėje Karalystėje bei Norvegijoje. Jungtinės Karalystės pirminės sveikatos priežiūros modelis yra laikomas vienu iš vadinamųjų auksinių standartų. Praktikavausi šeimos medicinos centruose, buvau gydytojas-praktikantas įkalinimo įstaigoje bei tuose reabilitacijos centruose, kuriuose gydomi žmonės, turintys alkoholio, narkotikų ir kitų priklausomybių. Gydytojas Laimonas Gončaras, labai aukštos kvalifikacijos gydytojas, praktikuojantis Jungtinėje Karalystėje daugiau kaip 10 metų, buvo mano praktikos vadovas. Nuostabią  galimybę pasisemti žinių gavau, išvykęs į Norvegiją. Skandinavijos medicinos lygis yra vienas aukščiausių pasaulyje. Ruošiantis praktikai, teko pasimokyti norvegų kalbos, nes norvegai, nors ir visi gerai kalba angliškai, linkę bendrauti gimtąja kalba. Gydytoja Asta Šileikienė, dirbanti Norvegijoje, suteikė galimybę labai vertingai praktikai, kurios metu ne tik susipažinau su norvegiškos medicinos modeliu, bet ir galėjau stebėti ir mokytis iš jos, savo srities profesionalės, bei įgyti naujų įgūdžių. Svečiuodamasis Norvegijoje, vienos stažuotės metu dalyvavau ultragarsinės diagnostikos kursuose. Ultragarsas – labai greitas, saugus ir labai informatyvus diagnostikos metodas. Tikiuosi įvaldyti šį metodą ir ateityje naudoti kasdieninėje profesinėje praktikoje. Norvegijoje gydytojai savo kabinetuose gali labai daug padaryti, išspręsti daug iššūkių be būtinybės įtraukti kitus specialistus ar tarnybas. Labai gerai išvystyta ir veikia elektroninė medicinos erdvė, kur saugomi visi įrašai, informacija, o elektroniniai receptai ten jau seniai yra kasdienybė.

Laisvalaikio Norvegijoje akimirka/Asmeninio archyvo nuotrauka

 

– Kokia Jūsų šeima, artimiausi žmonės? Ar tariatės su jais, priimdamas Jums svarbius sprendimus?

– Besąlygiškos pagalbos visais gyvenimo klausimais sulaukiu iš savo tėvų, ir tuo labai džiaugiuosi. Organizuotumas, loginis mąstymas man padeda įvairiose situacijose. Šias savybes man išugdė tėvai. Brolis Tautvydas, teisės mokslų studentas, mane taip pat palaiko visuose sprendimuose, negaili patarimų. Ir, žinoma, visada, kilus abejonėms ar klausimams, susijusiems su medicina, drąsiai kreipiuosi į vyresniuosius kolegas.

 

– Koks Jūsų hobis, laisvalaikis?

– Mėgstu plaukioti, nors šiemet orai ne itin vasariški, stengiuosi bent kartą per savaitę intensyviau paplaukioti. Priminsiu, kad tai labai sveika širdžiai ir judamojo aparato raumenynui. Plaukimą rekomenduoju ir savo pacientams. Ir ne sezono metu reguliariai plaukioju baseine. Šiemet daugiau laiko skiriu dviračiui, jau numyniau daugiau nei tūkstantį kilometrų – tai labai efektyvi sporto priemonė, stiprina sąnarius. Druskininkuose suradau naujų draugų, jie mane pakvietė prisijungti prie draugiško kolektyvo ir du kartus per savaitę žaisti tinklinį. Jau galiu drąsiai teigti, kad tinklinis tampa mano naująja aistra.

 

– O koks Jūsų mėgiamas posakis, susijęs su sveikata?

– Sokratas yra pasakęs: „Sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas yra niekas“.

 

Parengė Ramunė Žilienė