Geras emocijas keleiviams dovanoja Druskininkuose autobusą vairuojanti moteris
Jau septyneri metai, kai Druskininkuose keleivius miesto ir priemiestiniais maršrutais veža UAB „Kautra“. Keleiviai jau įvertino naujus, patogius, nuolat atnaujinamus autobusus, mandagius vairuotojus, išsamią informaciją, galimybę naudotis elektroniniu bilietu, prižiūrimus viešojo transporto stotelių paviljonus. Bendrovės Druskininkų filiale šiuo metu dirba 31 darbuotojas, 26 iš jų – vairuotojai. Beje, tarp jų yra ir viena moteris. Pirmoji prie autobuso vairo Druskininkuose sėdo Irma Kalpokienė.
„Džiaugiuosi, kad prie mūsų kolektyvo prisijungė Irma. Ji ne tik puiki vairuotoja, bet ir šauni kolegė. Džiugu, kad kolektyvas puikiai priėmė. Turėdami dailiosios lyties atstovę savo gretose, ir vyrai darbe būna labiau pasitempę. Visuomet laukiame daugiau moterų, norinčių vairuoti naujus ir modernius autobusus“, – kalbėjo UAB „Kautra“ Druskininkų filialo vadovas Artūras Baigys. Na, o pati Irma vertina kolegų pasitikėjimą ir sako esanti laiminga, kad turėjo galimybę įgyvendinti savo svajonę vairuoti autobusą.
Kalpokienė: „Važiuodama Druskininkų gatvėmis, kasdien stebiu vis gražėjantį miestą.“/Roberto Kisieliaus nuotrauka.
– Druskininkuose neįprasta matyti moterį, vairuojančią autobusą. Kuo sudomino šis darbas?
– Mano vyras dirba bendrovėje „Kautra“ vairuotoju. Pati taip pat labai seniai norėjau būti autobuso vairuotoja. Man visada buvo labai gražu žiūrėti į Vilniuje ir Kaune prie autobuso ar troleibuso vairo sėdinčią moterį. Taigi nusprendžiau pabandyti tapti autobuso vairuotoja Druskininkuose. Turiu D kategorijos vairuotojo pažymėjimą – egzaminus išlaikiau iš pirmo karto!
Mane visada žavėjo dideli automobiliai, norėjosi juos „suvaldyti“. Net įvairiuose raliuose norėjosi dalyvauti. Iki šiol dar neteko, bet tikiuosi, kad dar pavyks.
– Kaip reagavo „Kautros“ administracija, kai vairuotojos darbo paprašė moteris?
– Administracijai mano noras vairuoti autobusą, manau, tikrai patiko, jie mano iniciatyvą palaikė.
Vadovams, ko gero, smagu, kad į vyrišką kolektyvą įsiliejo moteris. Manau, jie manimi nenusivils, ir aš jų tikrai nenuvilsiu. Beje, labai tikiuosi, kad Druskininkuose atsiras ir daugiau iššūkių nebijančių moterų, kurios norėtų vairuoti autobusą.
– Kas buvo sunkiausia, pradėjus dirbti?
– Kadangi labai norėjau būti vairuotoja, jokių sunkumų nepatyriau – tai buvo mano svajonė. Jau teko keleivius vežti ir dideliu autobusu, ir mažesniu. Tiesa, iš pradžių su kasos aparatu teko „susidraugauti“ – juk ir bilietus keleiviams pardavinėju.
Gal kitiems gali atrodyti, kad autobusų vairuotojams sunku keltis labai anksti ryte. Bet ne man! Aš labai noriu dirbti savo darbą, man patinka vairuoti autobusą. O kai dirbi mėgstamą darbą, tuomet tikrai niekas nesunku. Ir keltis ankstyvą rytmetį jau įpratau…
– Ar nustemba keleiviai, pamatę moterį, vairuojančią autobusą?
– Prisimenu vieno iš Gerdašių važiavusio vyriškio reakciją. Jis visą kelią tylėjo, o išlipęs nedrąsiai paklausė: „Ar čia koks eksperimentas?“. Jam turbūt neįprasta buvo, kad autobusą vairuoja moteris…
Pastebėjau, kad labiausiai patenkintos su manimi važiuojančios močiutės. Visuomet pakalbina. Sako, kad ir autobusas, moters vairuojamas, joms gražesnis.
Man atrodo, kad tarp visų vairuotojų esanti kolegė moteris tarsi įpareigoja ir juos šypsotis, būti draugiškesniems ir mandagesniems, maloniems su keleiviais.
– Kas, pačios manymu, svarbiausia tokiame darbe?
– Svarbiausi šiame darbe, manau, yra žmonės. Ir kolegos, ir keleiviai. Ir net praeiviai, kuriuos tenka matyti, važiuojant pakeliui. Mūsų darbas įdomus. Juk kasdien keičiasi keleivių veidai, smagu su žmonėmis pabendrauti.
Dirbu vyriškame kolektyve, svarbu jausti ir jų palaikymą.
Tiesa, dabartiniai kolegos mane pažinojo, dar prieš pradedant dirbti, todėl iš karto į kolektyvą priėmė labai draugiškai.
Kai žmonės pamato prie autobuso vairo moterį, dažniau nusišypso. Beje, ir gėlių jau sulaukiau. Ir Kovo 8-ąją, ir tiesiog be ypatingų progų. Gal keleiviams malonu nudžiuginti autobusą vairuojančią moterį?
Darbas man labai patinka. Važiuodama Druskininkų gatvėmis, kasdien stebiu vis gražėjantį miestą. Noriu ir toliau sėkmingai dirbti. Iššūkių tikrai nebijau.
– Ką veikiate laisvalaikiu? Gal pomėgiai labiau moteriški, tradiciniai?
– Tikrai turiu ir labiau moteriškų pomėgių. Mezgu, auginu triušius, vištas. Turiu katę ir šunį, kuriems taip pat tenka skirti dėmesio ir laiko. Labai mėgstu gėles, taigi puoselėju visai nemažą darželį prie namų. Dar mėgstu keliauti. Labai norėčiau nuvykti į Prancūziją. Tai – mano svajonių šalis. Manau, kad ši svajonė tikrai išsipildys.
Per metus bendrovės autobusais pervežama apie 1,1 milijono mūsų miesto gyventojų, bei svečių. Šiuo metu Druskininkuose keleiviai vežami 17 autobusų – iš kurių 10 žemagrindžiai, pritaikyti vežti ir keleivius su negalia. Vidutinis autobusų amžius 4,6 metų.
„Modernus miestas, kokie ir yra Druskininkai, neatsiejamas nuo šiuolaikiško viešojo transporto. Vežame keleivius žemagrindžiais autobusais, kurie leidžia keliauti visiems norintiems. Nesvarbu, ar tai žmogus, turintis judėjimo negalią, ar mama, vežimėlyje vežanti vaiką, ar į sanatoriją atvykęs senjoras. Visi privalo turėti galimybę keliauti ir keliauti kokybiškai“, – kalbėjo A. Baigys.
Jis prisiminė, kad viena iš naujovių, „Kautrai“ pradėjus dirbti Druskininkuose, buvo elektroninio bilieto įdiegimas. Elektroniniu bilietu noriai naudojasi ne tik miesto, bet ir savivaldybės gyvenviečių gyventojai, kuriems suteikta galimybė įsigijus priemiesčio e-bilietą autobusu važiuoti ir miesto maršrutais.
„Džiugu, jog galime ir nedideliame mieste įgyvendinti inovacijas. Mūsų įdiegtas elektroninis bilietas leidžia keleiviams greičiau atsiskaityti už kelionę, vairuotojams mažiau dirbti su grynais pinigais ir ieškoti grąžos. Manau tai abipusė nauda visiems“, – sakė filialo vadovas.
Parengė Laima Rekevičienė