Edukacinė išvyka į Žemaitiją

Kai mokyklos direktorė Danutė Časienė pasiūlė edukacinę išvyką į Žemaitiją, labai apsidžiaugėme ir lapkričio 17-ąją 29 keliautojai leidomės į dviejų dienų kelionę: aplankyti Telšius, Plungę, poeto V. Mačernio ir rašytojos Žemaitės tėviškę, pabuvoti Plungės M. Valančiaus pradinėje mokykloje, pasisemti naujų idėjų, susipažinti su krašto geografijos, istorijos, tarmės, lietuvių literatūros, etnokultūros paveldu.

„Atgimimo“ mokyklos mokytojai džiaugiasi, pabuvoję Žemaitijoje, daug pamatę, praplėtę savo akiratį, susipažinę su įdomiais ir energingais žemaičiais, o per juos pažinę ir Žemaitiją/„Atgimimo“ mokyklos archyvo nuotrauka

Važiuodami autobusu grožėjomės Žemaitijos lygumomis, prisiminėme, kad Varnių kunigų seminarijoje mokėsi rašytojas M. Valančius, poetai A. Barnauskas, A. Vienažindys. Pasiekėme Telšius – Žemaitijos sostinę. Pažintį su šiuo miestu pradėjome nuo krašto muziejaus „Alka“, įkurto 1932 m., kuriame veikia archeologijos, istorijos, monetų, gamtos, dvarų paveldo, etnografijos, liaudies meno ekspozicijos. Čia mes susipažinome su krašto gamta, žmonių buitimi, grožėjomės turtinga meno kūrinių kolekcija. Ekskursiją tęsėme „Džiugo“ sūrio namuose. Vėliau susirinkome Durbės mūšio skverelyje, kuriame mūsų jau laukė Žemaičių kultūros draugijos Telšių skyriaus pirmininkas Andrius Dacius. Pirmiausia jis mus parodė paminklą, skirtą Durbės mūšio pergalės dienai paminėti ir apie jį papasakojo. Aplankėme įspūdingą Telšių katedrą, pavadintą Šv. Antano Paduviečio vardu. Atnaujintoje, anksčiau buvusioje turgaus aikštėje, gidas mums parodė įdomų meno kūrinį – miesto planą, pritaikytą akliesiems – telšiškės, dailės akademijos studentės, darbą. Labai patiko akmeninė siena, nusidriekusi palei Katedrą, kurioje sužymėti svarbiausi Žemaitijos įvykiai: mūšiai, žymiausios įvykių datos, Krikštas.

Atsidūrėme centrinėje miesto aikštėje prie skulptūrų: bokšto su laikrodžiu ir lokiu bokštelio viršūnėje, skulptūros-žaidimo, „Skaliko“, „Žemaitijos gaublio“. Gidas papasakojo, kad Telšiuose yra daug žydiškos architektūros, nes kažkada daugumą miestiečių sudarė žydai. Dar ir dabar yra išlikęs senasis ješiboto pastatas.

Jau sutemus, nuvykome į Biržuvėnų dvarą. Sužinojome šio dvaro istoriją,  pamatėme senų raktų bei kėdžių kolekciją. Visiems labai patiko žaidimas: gidė liepė atsisėsti ant labiausiai patikusios kėdės. Kai visi susėdome, ji liepė pažiūrėti, kas parašyta kitoje kėdės pusėje. O ten buvo parašyta: Meilė, Sveikata, Sėkmė, Tinginystė, Godumas… Gidė ragino nenusiminti, jeigu pataikėme atsisėsti ant „blogos“ kėdės. Atsisveikindama ji mums įteikė raštelius su gražiais palinkėjimais.

Antrąją dieną aplankėme Plungės vyskupo M. Valančiaus pradinę mokyklą, kuri neseniai turėjo katalikiškos mokyklos vardą. Mokykloje mus pasitikusi direktorė Vida Turskytė papasakojo įstaigos sukūrimo istoriją ir pristatė dabartinę jos veiklą. Mokykla nedidelė, bet labai jauki. Joje mokosi tik 1-4 klasių mokiniai – kartu mokosi ir vaikai su negalia. Kiekvienas mokytojas rado daug įdomių ir prasmingų savo veiklos detalių, kurias pritaikys darbe. Grožėjomės išradingu sprendimu panaudoti mokinių darbelius rekonstruotose buvusio darželio patalpose, atradome  daug pragmatiškų mokytojų darbų, tinkamų kasdienei veiklai.  Žavėjomės skoningai įrengtais kabinetais.

Pasisvečiavę mokykloje, išvykome į Plungės dvaro sodybą, užimančią net 58,3 ha parko ploto. Išlikę daug pastatų: Mykolo Oginskio centriniai rūmai, žirgyno statinys. Plungės dvaro valdytojai dažnai keitėsi. 1806 metais dvaras buvo parduotas Platonui Zubovui, o vėliai jis dvarą pardavė kunigaikščiui Mykolui Oginskiui. Kunigaikštis tęsė Oginskių giminės tradicijas, čia buvo įsteigęs orkestro mokyklą, kurioje mokėsi dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis. Šie rūmai – vieni iš gražiausių XIX a. architektūrinių statinių Lietuvoje, dėl didingumo bei grožio vadinami „Žemaitijos Versaliu“. Rūmus supa parkas, kuriame auga vienas seniausių ir didžiausių ąžuolų Lietuvoje. Šiuose rūmuose dabar yra įkurtas dailės muziejus. Supažinome su įvairių dailininkų meno kūriniais. Ypač patiko Onos Riaubaitės-Stankevičienės tekstilė, medžio drožėjo Vytauto Ulevičiaus, kalvininkystės meistro Vytauto Jaručio darbai. Gerą įspūdį paliko tekstilės paroda „Eksperimentai su šviesa“.

Išlikęs ir neseniai renovuotas laikrodinės-oranžerijos pastatas – pats seniausias išlikęs dvaro statinys ir seniausias mūrinis pastatas Plungėje: mūro pamatų akmenyje yra išlikusi data – 1846 metai. Parke stovėjusią Zubovų pilaitę laikrodinę-oranžeriją M. Oginskis naudojo kaip sodininko buveinę ir oranžeriją. 2012 metais pilaitė ir joje esantis laikrodis restauruoti, čia įsikūrė Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Įspūdinga pasakotoja, bibliotekos darbuotoja Virginija Liutikaitė, šmaikščiai ir vaizdingai pateikė visą bibliotekos susikūrimo istoriją ir jos darbščių žmonių naudingą draugystę su visais miestelio gyventojais, mielų, skaitytojams patrauklių idėjų įgyvendinimą, keistus senovinius prietaisus ir jų panaudojimą dabar.

Šaltojo karo muziejus Plateliuose mus sugrąžino į praėjusio amžiaus septintą-devintą dešimtmečius. Tai vienintelė Europoje ekspozicija, įrengta viename pirmųjų Sovietų Sąjungos požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Pamatėme slaptus įrenginius, sudėtingą branduolinių įrenginių apsaugos sistemą, raketų paleidimo pulto raktelį, kurį pasukus, raketa būtų paleista akimirksniu ir mūsų pasaulio jau nebebūtų. Matėme  gilią raketos paleidimo šachtą. Gana šiurpus vaizdas. Iš muziejaus išėjome prislėgti.

Kadangi visą dieną smarkiai lijo, mūsų planas nuvykti į Šarnelę ir surengti poetinę kompoziciją, aplankyti poeto V. Mačernio kapą nepavyko. Bet aplankėme Bukantės dvaro sodybą, rašytojos Žemaitės tėviškę – tipišką medinį liaudies architektūros dvarelį. Neseniai buvo atgaivintas ponų namas, atstatyti du ūkiniai pastatai. Mažoji Bukantė XVIII a. pabaigoje priklausė Šateikių dvaro valdytojams grafams Pliateriams. Antanas Beniuševičius, Julijos Žemaitės tėvas, tarnavo Pliateriams, kurie jam pavedė tvarkyti Bukantės palivarką. 1845 m. čia gimė Julija Beniuševičiūtė-Žemaitė, lietuvių liaudies rašytoja klasikė.

Jau visai sutemus, pajudėjome namų link. Visi labai džiaugėmės, pabuvoję Žemaitijoje, daug pamatę, praplėtę savo akiratį, susipažinę su įdomiais ir energingais žemaičiais, o per juos pažinę ir Žemaitiją. Su mokytojais esame aplankę dalį Lietuvos: Pakruojį, Joniškį, Uteną, Molėtus, Biržus, Anykščius, Kėdainius, dabar Telšius, Plungę… Tikimės  dar daug gražių ir slėpiningų istorinės praeities turtų ir meno vertybių  pamatyti ir kitose Lietuvos miestuose bei pasidžiaugti gimtinės   grožiu.

Zita Lapinskienė,
„Atgimimo“ mokyklos lietuvių kalbos ir tikybos mokytoja