Druskininkuose duris atvėrė išskirtinio maisto namai „Olifanta“

Kiekvieną vasarą Druskininkuose galima atrasti vis naujų, dar neišbandytų vietų ne tik papramogauti, bet ir skaniai pavalgyti. Nebijodami sunkios pradžios, žmonės tiki kurorto patrauklumu ir savo verslą pradeda kurti būtent čia. Naujų iššūkių nepabūgo ir druskininkietė Edita Dilytė, nusprendusi nebedirbti kitiems ir pačioje miesto širdyje, prie pat Lynų kelio atidarė išskirtinio interjero kavinę „Olifanta“. Klientai čionai kviečiami ne tik greitai bei skaniai pavalgyti, bet ir smagiai praleisti laiką jaukioje aplinkoje, stebint, kaip veikia Lynų kelias. Apie nelengvą pradžią, laimę, patirtą, atidarius nuosavą kavinę, ir neįprastus patiekalus, kuriais galima pasimėgauti naujoje kavinėje „Olifanta“ kalbėjomės su jos savininke. 

 

Kaip kilo idėja  atidaryti savo kavinę?

Idėja kilo mano draugui Žilvinui, kuris kiekvieną dieną matė, kiek jėgų atiduodavau ankstesniame savo darbe. Jis ilgai mane įkalbinėjo, nes aš, kaip ir daugelis, bijojau prarasti saugią darbo vietą, bijojau, kad gali nepasisekti. Turbūt būčiau ir neišdrįsusi, bet Žilvinas pasakė: „Gana – turėsi savo verslą“. Tai buvo tik pradžios pradžia, nes kavinę atidarėme, kaip sakoma, „iš nieko“ – buvo tik patalpos. Nežinojome, kaip viskas turėtų atrodyti, koks turėtų būti meniu. Viską kūrėme palaipsniui ir gerai apgalvodami. O  rezultatais džiaugiuosi ne tik aš pati, bet ir kavinės klientai, kurie iškart susižavi autentiška senais laikraščiais ištapetuota siena, jaukiu interjeru ir, be abejonės, skaniu bei kokybišku maistu. Dabar savo kavinės neįsivaizduoju kitokios. Viskas atrodo taip, kaip, mano manymu, ir turėtų būti. Labai džiaugiuosi, kad ryžausi pradėti savo verslą ir nepabijojau rizikos. Vietą rinkomės būtent šią, nes čia didelis žmonių srautas, jie keičiasi, kviečia savo draugus.

Ar ilgai sukatės paslaugų teikimo versle?

Šiame versle dirbu daugiau kaip dešimt metų. Pirmiausia dirbau padavėja, po ketverių metų man jau buvo patikėtos administratorės pareigos. Patirtį kaupiau įvairiuose restoranuose ir kavinėse. Dešimtmetį  dirbusi kitiems, paskatinta ir padrąsinta draugo, sumaniau pradėti gyventi sau ir pasiryžau siekti tikslo – atidaryti nuosavą kavinę. Šio sprendimo nesigailiu. Nors pavargstu tiek pat, dirbti sau yra kur kas maloniau.

 

Papasakokite, kuo ypatinga jūsų kavinė?

Manau, kad ji išskirtinė skaniu, greitai paruošiamu šviežiu maistu, aplinka, interjeru. Kavinės idėja buvo tokia, kad klientas jaustųsi jaukiai ir jam nereikėtų laikytis restorano etiketo. Norėjosi, kad žmogus, atėjęs į mūsų kavinę, pasijaustų savas. Interjerą kūrėme taip, kad jis būtų lengvas ir neįpareigojantis. Dėl maisto lygiai taip pat – jis skanus, greitai paruošiamas ir, svarbiausia, – šviežias. Aš senokai sukuosi restoranų versle, todėl jau mačiau, kad, patiekdamas nešviežią, nekokybišką maistą ar gamindamas iš pasenusių produktų, ilgai neišsilaikysi. Žmonės vertina gerą maistą ir nemėgsta būti kvailinami. Mano kavinės tiekėjai yra patikrinti, sau atsirinkau patikimiausius, todėl produktai pristatomi šviežut šviežutėliai. Darau nedidelius užsakymus, todėl sunaudojame viską, niekas nepasensta. Nors kavinėje esame suinteresuoti žmogui patiekalą patiekti kuo greičiau, kad jam nereikėtų ilgai laukti, tačiau smagu, kai klientai ateina ir mėgaujasi buvimu čia.

Jūsų kavinės interjeras labai neįprastas. Kas paskatino dekoruoti būtent taip?

Originalų interjerą kūriau, nes nenorėjau su niekuo konkuruoti. Norėjosi atrasti savo nišą, ir tai puikiai pavyko. Turiu išskirtinio, tačiau jaukaus interjero kavinę.  Tokios kavinės Druskininkuose nėra, nemačiau nieko panašaus ir aplinkiniuose miestuose. O ir atvykę vilniečiai stebisi, sakydami, jog net Vilniuje tokios kavinės, kurioje maistas patiekiamas taip greitai, yra šviežias bei skanus, nėra. Tai džiugina ir skatina dar geriau dirbti.

 

Kavinėje svarbi ne tik jauki aplinka, bet skanus, kokybiškas maistas. Kokius patiekalus siūlo „Olifanta“?

Svečiams visų pirma siūlome šviežią, kokybišką maistą. Patiekalus stengiamės paruošti kuo greičiau, todėl klientams netenka ilgai laukti – jiems tai patinka. Mūsų patiekalus mėgsta įvairaus amžiaus klientai. Tarkime, vištienos gabalėliai „Chicken nuggets“ visame pasaulyje yra labiau mėgstami vaikų, tačiau mūsų kavinėje juos labai dažnai renkasi ir suaugusieji – čia jie patiekiami su šviežiomis daržovėmis, nė iš tolo nepanašūs į tuos, kurių galima nusipirkti greito maisto užkandinėse. Kepta menkė tešloje yra patiekiama angliškai – su bulvių traškučiais, todėl patiekalą ir pavadinome angliškai „Fish and chips“. Ji yra mano mėgstamiausias patiekalas. Taip pat klientams siūlome „Vokiškas dešreles“, kurių iki šiol Druskininkuose dar nemačiau.

 

Galbūt turite patiekalą, kuriuo labiausiai didžiuojatės ir kuris yra klientų mėgstamiausias?

Pagrindiniai trys patiekalai, kuriuos žmonės užsisako dažniausiai, yra jau anksčiau išvardinti: vištienos gabalėliai, kepta žuvis tešloje ir vokiškos dešrelės. Lankytojai visada išgraibsto rikotos sūrio pyragą, kuris man pačiai yra kažkas nerealaus – tirpsta burnoje ir tiesiog dingsta iš lėkštės. Klientų labai mėgiami ir pieno kokteiliai su plakta grietinėle. Dirbame tik tris mėnesius. Iš pradžių teko derinti pagrindinį valgiaraštį pagal žmonių poreikius, o dabar klientams siūlome tuos patiekalus, kurie buvo populiariausi ir pamėgti visų.

 

Kas kūrė receptūrą patiekalams? Iš kur sėmėtės receptų idėjų?

Kadangi per ilgą darbo laiką šioje srityje susipažinau su daugeliu profesionalų, pakviečiau patyrusią virtuvės šefę iš Vilniaus. Pasakiau jai kavinės koncepciją ir ji pateikė pavyzdžių. Pati virtuvės šefė turi jau 20-ies metų patirtį, yra atidariusi ne vieną kavinę ir restoraną, šiemet jos naujas restoranas atidarytas Palangoje. Ji sudarė visą meniu. Neprašovė pro šalį su patiekalais – likau patenkinta ir aš, ir mano klientai. Taip pat ji rekomendavo keletą tiekėjų, kurie buvo užsitarnavę gerą vardą.

Ar pradžia buvo sunki?

Neslėpsiu, tikrai sunki. Tekdavo dirbti ir po vidurnakčio. Ypač daug reikalų su dokumentais, įvairiomis sutartimis – tai tikras vargas. Ir dabar kartais tenka ilgokai pasėdėti, kad viską sutvarkyčiau. Pirmą mėnesį intensyviai testavau maistą, rinkausi tiekėjus, koregavau receptūras, stebėjau, ką lankytojai renkasi dažniausiai, ką rečiausiai. Buvo sunku ir renkantis aptarnaujantį personalą. Sudėtinga, kai reikia pasitikėti nepažįstamais, rinktis žmogų, kurio prieš tai nėra tekę matyti dirbant. Dabartinis kolektyvas yra šaunus, esu patenkinta jų darbu. Tiesą sakant, trys mėnesiai gyvavimo yra trumpas periodas… Dabar kavinė jau dirba ir žmones aptarnauja pilnu pajėgumu – nesikeičiantis kolektyvas, geriausi tiekėjai, lankytojų pamėgti patiekalai. Tai kriterijai, dėl kurių jau sulaukiame ir nuolatinių klientų, kurie rekomenduoja „Olifantą“ savo draugams.

 

Papasakokite apie ateities planus. Kaip ketinate pritraukti daugiau lankytojų?

Kitą pavasarį planuoju siūlyti vis populiarėjančią paslaugą kavinėse – kaljaną. Atėjęs žmogus galės užsisakyti ne tik maisto, bet ir kaljaną – kaip savotišką pramogą. Bet tai galvoju daryti tik kitą pavasarį. Žiemą ketinu organizuoti kino vakarus. Galbūt tai galės būti ir teminis kinas? Tarkime, senas, nebylus filmas…

Kalbant apie maistą, dabar vis labiau populiarėja ekologiški produktai, žaliavalgystė, todėl neatmetu galimybės į meniu įtraukti ir tokių patiekalų. Kadangi po truputį norisi pritraukti nuolatinių klientų, ateityje kavinėje bus siūlomi ir dienos pietūs.

 

Užsakymo Nr. MDR-69-001