Druskininkų vardą „Sidabrinė kamėja“ garsina ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje

21-erius gyvavimo metus skaičiuojanti UAB „Sidabrinė kamėja“ šiuo metu yra stambiausia sidabro papuošalų gamintoja Lietuvoje – gamyboje ir prekyboje dirba daugiau kaip šimtas žmonių. Pagrindinė druskininkiečių Elvyro ir Rūtos Cikanavičių įkurtos įmonės veikla – sidabrinių papuošalų gamyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba, o pastaraisiais metais „Sidabrinė kamėja“ nudžiugino ir meno mylėtojus – atidarė parodoms skirtą erdvę – galeriją „Studio“.

„Sidabrinės kamėjos“ juvelyrų gaminiai populiarūs visoje Lietuvoje, jų galima įsigyti įmonės parduotuvėse Druskininkuose, Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, taip pat internetinėje įmonės parduotuvėje.

Sausio pabaigoje organizuoto Padėkos vakaro metu už sėkmingą verslą ir Druskininkų vardo garsinimą uždarajai akcinei bendrovei „Sidabrinė kamėja“ įteiktas prestižinis „Ratnyčėlės“ apdovanojimas.

R. ir E. Cikanavičiai dalyvavo Druskininkų savivaldybės organizuotame Padėkos vakare, kurio metu už sėkmingą verslą ir Druskininkų vardo garsinimą uždarajai akcinei bendrovei „Sidabrinė kamėja“ įteiktas prestižinis „Ratnyčėlės“ apdovanojimas/Laimos Rekevičienės nuotrauka

 

Didesnioji Jūsų gyvenimo dalis susijusi su Druskininkais ir juvelyrika…

Elvyras: Su juvelyrine veikla Druskininkai jau nuo seno siejami… Prieš keletą dešimtmečių miestą garsino ir meno gaminių įmonė „Ūla“, daug žmonių ten dirbo „Ūloje“. Buvo gera, prestižinė įmonė… Ir mane ji patraukė.

Rūta: Su Elvyru susitikome, kai po juvelyrikos meno studijų Kauno taikomosios dailės technikume, gavusi siuntimą, atvykau dirbti į tuometę Druskininkų meno gaminių įmonę „Ūla“. Šešeriais metais už mane vyresnis Elvyras mokslus irgi buvo baigęs ten pat. Kartu lankėme ir „Ūlos“ tautinių šokių kolektyvą. Sukūrėme šeimą, gimė 4 vaikai: vyriausiasis Linas, dvynukai Justinas ir Paulius, jaunėlė dukra Simona. Kurį laiką dirbome „Ūloje“, paskui, kai įmonė ėmė byrėti, pradėjome dirbti individualiai.

 

Ar nebuvo baisu imtis savarankiškos veiklos? Ar matėte daug galimybių savirealizacijai?

Elvyras: Kai imiesi tokios veiklos, kuri tau yra įdomi, kad ir į sunkiausias sąlygas papultum, tenka ieškoti išeičių. Ir turbūt tada kiekvienas žmogus atranda savyje jėgų, tarsi paslėptų resursų, o kartu ir kūrybinių idėjų.

Rūta:  Atgimimo metais, apie 1995-uosius, kai pradėjome savo veiklą, buvo labai populiarūs dirbiniai iš žalvario, vario, jie buvo perkami, labai populiarūs, pageidaujami.

Elvyras: Regis, visiems tokių tautiškų papuošalų reikėjo, visiems jie buvo gražūs ir įperkami. Nuo to ir prasidėjo mūsų veikla.  Ir kartu buvo smagu dirbti su tokiomis, sakyčiau, lietuviškomis medžiagomis. Ir dabar, beje, vėl juntamas žalvario atgimimas.

Tačiau, ko gero, vien tų tautiškų žaliavų ilgainiui Jums nebeužteko?

Elvyras: Kai įsitrauki į mėgstamą veiklą, ateina ir noras daryti viską dar įdomiau, daugiau ir gražiau, tobulėti. Supratome, kad kurdami iš žalvario, kažko labai neprifantazuosime, pradėjome kurti gaminius iš sidabro.

Rūta:  Aišku, veiklos pradžioje susidūrėme su daugeliu problemų. Juk neturėjome reikiamos įrangos. Be to, labai trūko įvairios mums, kaip juvelyrams, rūpimos informacijos, jautėmės gerokai atsilikę nuo užsienio šalių kolegų. Daug teko mokytis savarankiškai, patiems, savo jėgomis.

 

Kas pačioje pradžioje buvo sunkiausia – be tos įrangos, kurios reikėjo, norėjosi ir buvo sunku gauti?

Elvyras: Veiklą pradėjome nedidele kompanija – dirbome dviese, trise… Informacijos labai trūko. Nuvažiuoji į parodas užsienyje – niekas nepasakodavo, neatskleisdavo, kaip ką daro. Viską turėjome sužinoti patys. Įrangos tuomet irgi nebuvo taip paprasta gauti.

Interneto nebuvo, nieko nebuvo – pasiimi žemėlapį, ir važiuoji patirties pasisemti… Į Italiją nuvažiavę, pasiėmėme telefonų knygą ieškojome, kur kokią nors juvelyrinę įmonę, gamyklą rasti, kad būtų galima pasižvalgyti naujovių.

Rūta:  Jautėmės kaip iš kosmoso nukritę… Tai ne dabar – informacijos daugybė, rasi viską, kas tik domina. Rengiamos įvairios parodos, kuriose galima pamatyti, kaip dirba kolegos, kokios pasaulyje juvelyrikos tendencijos ir panašiai.

 

Kas sugalvojo įmonei pavadinimą? Kodėl „Kamėja“?

Elvyras: Išvertus iš prancūzų kalbos, Kamėja – iškiliai iškaltas arba išraižytas brangakmenis ar pusbrangis akmuo, papuošalas. Pavadinimą įmonei rinkome bendrai, visas kolektyvas. Net konkursą buvome paskelbę. Pavadinimus siūlė visi įmonės darbuotojai. Beje, papuošalai su kamėjomis tapo mūsų įmonės vizitine kortele.

 

Šiandien Lietuvoje ir ne tik mūsų šalyje prekinis ženklas „Sidabrinė Kamėja“ jau puikiai atpažįstamas. Tai, ko gero, Jus džiugina?

Rūta: Taip, tikrai džiugina, kad po 20-ies nuoširdaus darbo metų esame atpažįstami dėl savo prekinio ženklo, darbų stilistikos.; Smagu, kai, atvažiavus į juvelyrikos parodą net ir užsienio šalyse, mus pasitinka, mūsų ieško, kaip lietuviškos juvelyrikos atstovų. Smagu jaustis reikalingiems.

„Sidabrinės kamėjos“ patyrusių juvelyrų kolektyvas nuolat kuria unikalius, vienetinius gaminius, taip pat siūlome didelę serijinių gaminių įvairovę. Dirbinių asortimentas nuolat atnaujinamas, atsižvelgiant į klientų pageidavimus bei mados tendencijas, su kuriomis susipažįstame nuolat dalyvaudami garsiose juvelyriškos parodose.

„Sidabrinės kamėjos“ vienetinių gaminių kolekcijoje – ir papuošalų komplektai iš sendinto sidabro su įvairios formos natūraliais, pusiau brangiais akmenimis. Kiekvienas akmuo pateikiamas individualiai – ypatingą dėmesį skiriant formai, struktūrai, spalvai. Manome, kad būtent šis darbo principas suteikia unikalų stilių.

Labai džiaugiamės savo įmonės darbuotojais, talentingais ir darbščiais juvelyrais.

 

Ar, prieš 20 metų pradėję nuosavą verslą, tokią jos viziją matėte, galėjote įsivaizduoti, kad įmonė taip suklestės, išsiplės, jos filialų bus visoje Lietuvoje?

Elvyras: Tai kad pradžioje apie tokius dalykus dar nelabai ir galvojome, nes žinojome, numatėme, kad didžiausia problema bus produkcijos realizacija. Juk gali gaminti, ir labai daug, bet kur visą tą produkciją paskui padėsi? Juvelyrinių dirbinių rinkoje išskirtinai didelė konkurencija, todėl labai svarbu rasti vietas, kuriose galima parduoti produkciją.

Todėl 2003 metais ir atidarėme pirmąją įmonės kuriamos produkcijos parduotuvę čia, Druskininkuose. Supratome, matėme, kad įmonė, verslas neturės ateities, jei nebus prekybos. Labai džiaugiamės, kad tuomet pirmąją parduotuvę padėjo įrengti vietiniai menininkai Valdas Gilius ir Tauras Česnulevičius.

Rūta: O po to ir kitų miestų gyventojai ėmė klausinėti, kodėl ten nėra „Sidabrinės kamėjos“ parduotuvių? Aišku, prekybos centrai neįsileidžia iš karto… Turi save pateikinėti, prašyti, kad įsileistų, važiuoti, šnekėti. Džiaugiamės, kad mus labai geranoriškai sutiko tuometis prekybos centro „Panorama“ direktorius, labai pozityviai mąstantis žmogus. Jis skatino verslininkus, kurie ne į užsienį produkciją veža, jam patiko, kad savo sukurtus gaminius norime realizuoti Lietuvoje. Ir iki šiol „Panoramoje“ dirbame, jau 10 metų. Džiaugiamės, kad galime atstovauti Lietuvai savo prekės ženklu. Džiugina, kad „Sidabrinės Kamėjos“ vardas pritraukia žmones, klientus ir atveria mums duris bendradarbiavimui su kitais verslininkais, iš kurių nuomojamės patalpas gaminių realizacijai. Tačiau prireikė daug metų dirbti, kad užsitarnautume gerą vardą.

 

Ar turite išskirtinių klientų, kurie perka „Sidabrinės Kamėjos“ gaminius?

Rūta: Mūsų parduotuvėse apsilanko daug žinomų žmonių, ir iš visos Lietuvos, ir iš užsienio. Matome, kad mūsų įmonėje sukurtais papuošalais ir Seimo narės puošiasi, ir televizijų laidų vedėjus… Tai smagu.

Nedidelėmis serijomis gaminamų koljė, apyrankių, žiedų, sagių, auskarų, pakabučių asortimentas nuolat keičiamas ir papildomas. Pasipuošti „Sidabrinė kamėja“ siūlo ne tik moterims, bet ir vyrams.

 

Kur semiatės idėjų papuošalams? Kas juos kuria?

Elvyras: Mes savo įmonės darbuotojams, juvelyrams, papuošalų kūrėjams, suteikiame laisvę ir jų neribojame. Žinome viso pasaulio papuošalų mados tendencijas, pasakome, į ką reikėtų orientuotis, ir jie tą daro. Dažnai patirties ir žinių pasisemti važiuojame į parodas – kad žinotume, kokios yra tendencijos, kas perkama.

Gaminame ir serijinės gamybos papuošalus – jie perkamiausi, nes yra gana nebrangūs, lietuviams įperkami.

Kalbant apie juvelyrinius dirbinius, matome daug įvežtinės produkcijos. Ir visuose prekybos centruose mes konkuruojame su įvežtine produkcija, ne su lietuviška. Dauguma juvelyrikos dirbiniais prekiaujančiųjų į tas pačias parodas važiuoja, iš tų pačių tiekėjų perka. Tad turime išlaikyti savą stilių, kad galėtume išsiskirti.

 

Ar papuošalų, juvelyrinių dirbinių mada yra griežta?

Rūta: Pastebėjome, kad, rinkdamiesi papuošalus, lietuviai gana konservatyvūs, kartais jų skonį sunkoka pakeisti naujovių link.

Stengiamės, kad mūsų gaminiai būtų ne tik gražūs, bet ir praktiški. Daug „Sidabrinės kamėjos“ papuošalų – iš patamsinto sidabro: jie nekeičia spalvos.

Ir mados tendencijos keičiasi – vis populiaresni matiniai, mažiau blizgantys dirbiniai

Esame šiauriečiai, todėl mums gal būdinga ne tokie iššaukiantys papuošalai, kaip, tarkime, pietiečiams – ten galbūt svarbiau, kad papuošalų būtų daug ir kad „blizgėtų“.

 

Ar Jūs, Rūta, pati mėgstate puoštis, kokie papuošalai mėgiamiausi?

Rūta: Dauguma papuošalų, žinoma, yra sukurti „Kamėjos“. Jie mėgstamiausi. O paprastai papuošalo pasirinkimas priklauso nuo aplinkybių, progos, renginio. Nevengiu ir papuošalų, kuriuos nusiperku, lankydama juvelyrinių dirbinių parodas svetur.

 

Ar vienas kitam esate sukūrę papuošalų?

Elvyras: Mes papuošalus kūrėme prieš 15-20 metų, tačiau dabar tam tiesiog nebeturime laiko, nes esame užsiėmę administraciniu darbu įmonėje: personalas, dokumentacija ir kita.

 

Jūsų įmonė viena iš nedaugelio ne tik Druskininkuose, bet ir Lietuvoje, užsiimanti gamyba. Šiais laikais išlaikyti gamybą iš tiesų nėra lengva?

Elvyras: Tai sudėtingas procesas. Juk reikia rūpintis ne tik patalpomis, paisyti įvairių standartų, bet ir rūpintis darbuotojais, kad žmonės turėtų darbą…   Prekyba be gamybos yra lengviausias kelias – perku, parduodu… Ir apyvarta gali būti tokia pati, kaip ir gamyboje. Tai Lietuvoje yra vystoma, o gamyba, deja, neplėtojama, neskatinama.

Su įvežtine produkcija, suprantama, konkuruoti sunku: sienos atviros, daugelis perka, parveža, parduoda…  O gamyboje turi išlaikyti ir darbuotojus, ir nuolat atnaujinti dirbtuves, techniką, įdiegti naujas technologijas. Reikia ir žmogiškųjų resursų,  darbuotojų, kurie ta nauja įranga, naujomis technologijomis gebėtų naudotis. Gamyboje – visai kitos sąnaudos. Ir svarbiausia, kad privalai vis investuoti į priekį, neatsilikti nuo užsienio.

 

Vienas iš Jūsų keturių vaikų, Paulius, taip pat pasuko į juvelyrikos sritį. Ar smagu?

Rūta: Tai, aišku – gera žinoti, kad galime perduoti patirtį, galbūt ir palikti savo veiklos, darbų tąsą.

Vyriausiasis sūnus Linas pasirinko informatiko specialybę. Džiaugiamės, kad broliai dvyniai abu dirba įmonėje – Paulius juvelyras, Justinas – vadybininkas. Jaunėlė Simona dar moksleivė.

 

Kai atidarėte pirmąją „Kamėjos“ parduotuvę Druskininkuose, ten buvo ir paveikslų galerija. Neseniai atidarėte galeriją „Studio“, kuri taip pat tapo patrauklia parodų erdve.

Elvyras: Galbūt dar yra prisimenančių tą pirmąją „Kamėjos“ erdvę, kurioje buvo nemažai paveikslų. Tačiau anuomet juvelyrikos ekspozicijai pritrūko erdvės, todėl paveikslų neliko. Tačiau ilgus metus kirbėjo mintis, kad tokios parodų erdvės norėtųsi. Ir tik po penkiolikos metų sugebėjome atidaryti puikioje vietoje esančią galeriją „Studio“, kurioje jau buvo eksponuota ne viena paroda. Šiuo metu galima apžiūrėti Vilniaus dailės akademijos docento Albino Purio tapybos darbų parodą.

Mes žavimės menu, net ir namuose visos sienos paveikslais nukabintos.

 

Galite pelnytai didžiuotis ir unikalia sukaupta didele natūralių įprastų bei pusbrangių akmenų kolekcija.

Rūta: Mes su tais akmenimis „gyvename“ nuo darbo pradžios. Pradėjome nuo parduotuvės puošimo, o paskui jų atsirado ir dėl gamybos. Kolekcija plėtėsi, gausėjo, per tiek metų tikrai nemažai sukaupėme…

Pusbrangiai akmenys naudojami vienetiniams papuošalams sukurti – kiekvienas dirbinys kuriamas, atsižvelgiant į akmens formą, struktūrą, savybes, o patyrusių juvelyrų darbas suteikia papuošalams unikalią išvaizdą, jie tampa išskirtiniais auskarais, žiedais ar pakabukais.

 

Sausį organizuoto padėkos vakaro metu už sėkmingą verslą ir Druskininkų vardo garsinimą buvote apdovanoti prestižiniu Druskininkų apdovanojimu – jums įteikta bronzinė „Ratnyčėlės“ skulptūrėlė. Ar Jums svarbus šis Jūsų veiklos įvertinimas? 

Elvyras: Labai mielas, malonus įvertinimas. Mums tai tarsi ir patvirtinimas, kad dvidešimtį metų dirbame, prisidėdami ir prie Druskininku gerovės. Džiaugiamės, kad esame pastebėti. „Kamėja“ prasideda nuo Druskininkų. Didžiuojamės, jog besilankantieji Druskininkuose žavisi miestu ir čia nuveiktais darbais.

 

Nuo 2003 m. Druskininkuose veikia pirmoji „Sidabrinės kamėjos“ kuriamos produkcijos parduotuvė/Roberto Kisieliaus nuotrauka

 

R. ir E. Cikanavičiai atidarė galeriją „Studio“, kuri tapo ir parodų erdve/Roberto Kisieliaus nuotrauka

 

 

 

Laima Rekevičienė