Druskininkietis Alvydas Jurgelevičius pradėjo eiti Alytaus apskrities VPK viršininko pareigas

Laimėjęs Policijos departamente vykusią atranką, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Alytaus apskrities VPK) viršininku paskirtas druskininkietis Alvydas Jurgelevičius. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu, V. Jurgelevičius naująsias pareigas pradėjo eiti šiandien, liepos 27-ąją.

Alytaus apskrities VPK viršininko pavaldume yra penkios teritorinės policijos įstaigos: Birštono PK, Druskininkų PK, Lazdijų r. PK, Prienų r. PK, Varėnos r. PK. Kaip patikino V. Jurgelevičius, visos savivaldybės rūpi vienodai: „Atsakai už situaciją kiekvienoje savivaldybėje. Dirbant tokioje tarnyboje būtina išlikti objektyviu, visiems skirti vienodą dėmesį. Aišku, Druskininkus, Birštoną tarp šių penkių savivaldybių išskiria tai, jog jie yra kurortiniai miestai. Tai lemia, kad ir Policijos departamentas, ir Vyriausiasis policijos komisariatas kurortinio sezono metu skiria papildomą finansavimą, papildomas pajėgas. Tai įstatymu įtvirtinta nuostata. Tačiau ir papildomą finansavimą, ir papildomas pajėgas skirti galima kiekvienam minėtų savivaldybių komisariatui, jei matome, kad susidarė keblesnė situacija ir neatsižvelgiant, ar savivaldybė yra kurortinė, ar ne.“

V. Jurgelevičius: „Žinoti gyventojų lūkesčius ir atitinkamai organizuoti bei tobulinti policijos veiklą yra labai svarbu.“/Roberto Kisieliaus nuotrauka

Nuo 2013-ųjų iki šiol V. Jurgelevičius dirbo Alytaus apskrities VPK policijos viršininko pavaduotoju. Per visą tarnybos laiką ne kartą skatintas įvairiais Vidaus reikalų ministerijos ir policijos pasižymėjimo ženklais, A. Jurgelevičius tarnybą Druskininkuose pradėjo 1989-aisiais, Vidaus reikalų skyriaus valstybinės automobilių inspekcijos grupės inspektoriaus pareigose. Vėliau dirbo Druskininkų policijos komisariate įvairiose pareigose, o 2009-2013 metais buvo Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato viršininku.

– 2000 metais baigėte Lietuvos teisės akademiją, jau turėdamas automobilių inžinieriaus diplomą, anksčiau įgytą tuomečiame Vilniaus inžineriniame statybos institute. Kaip Jus keliai atvedė į Druskininkus?

– Kai baigiau tuometį VISI, po studijų turėjau pasiūlymą dirbti Mažeikiuose, naftos gamykloje. Tačiau aš esu kilęs iš Šalčininkų rajono, vidurinę mokyklą baigiau Valkininkuose, ir norėjosi kurtis, dirbti Dzūkijoje, gimtajame krašte, todėl pasirinkau kitą pasiūlymą, kuris tąkart siejosi su vienintele galimybe – dirbti Druskininkuose, Valstybinėje automobilių inspekcijoje. Maniau, trejus metus atidirbsiu vadinamąjį „paskyrimą“, ir atsiras naujų, su inžinieriaus profesija susijusių darbo galimybių. Tačiau gyvenimiškos aplinkybės taip susiklostė, kad šiemet rugpjūčio 1 dieną bus 28 metai, kai esu Vidaus reikalų sistemoje, o bendras tarnybos stažas – jau beveik 33 metai. Su žmona Vilma susipažinome dar studijų metais, viename iš studentų susibūrimų. Druskininkuose susituokėme, Druskininkai yra ir mūsų vaikų, dukros Simonos, sūnaus Gyčio gimtasis miestas.

– Kas lėmė Jūsų sprendimą siekti Alytaus apskrities VPK vadovo posto?

– Manau, natūralu ilgą laiką pradirbus vienoje vietoje, siekti karjeros pokyčių, profesinio tobulėjimo: juk Druskininkuose pradirbau beveik 24 metus. 2013-aisiais, dar dirbdamas Druskininkų PK viršininku, apsisprendžiau, kad kandidatuosiu atrankoje į Alytaus apskrities VPK viršininko pavaduotojo veiklai poziciją. Buvusiam Alytaus apskrities VPK vadovui Česlovui Mulmai tapus viceministru, šių metų liepos pradžioje, aš, kartu su dar vienu pretendentu, kandidatavau į Alytaus apskrities VPK viršininko pareigas.

– Pastarųjų metų policijos reformomis siekta, kad pareigūnas būtų „arčiau žmogaus“. Kaip pasikeitė policijos darbas?

– Sustiprintas dėmesys ne pareigūno darbo kiekybei, o kokybei. Kita vertus, turėdamas ilgametę darbo patirtį, matau ir tai, kaip pasikeitė pareigūnų darbo sąlygos. Pamenu, kai tik pradėjau dirbti, ne daug kas galėjo įsivaizduoti, kad artimiausioje ateityje patrulis savo automobilyje, kompiuterio ekrane galės matyti ir naudotis visa jo darbui reikalinga informacija, kad nereikės, grįžus į kabinetą, perversti daugybę kartotekų, žurnalų. Mobiliųjų padalinių pareigūnai visi aprūpinti neperšaunamomis liemenėmis, taktinėmis pirštinėmis. Automobiliuose sumontuota visa reikalinga įranga, pareigūnui po ranka – neperšaunami skydai, kurie skirti apsisaugoti, jei kyla grėsmė nukentėti nuo šūvių iš snaiperinių ginklų, automatų ar panašiai. Tarp naujovių ir tai, kad pareigūnas, norėdamas apklausti liudytoją ar nukentėjusįjį, vyksta pas jį į namus, o ne kviečiasi apklausai į savo kabinetą, nes žmogus jam įprastoje, namų aplinkoje patiria mažiau streso, psichologinio diskomforto. Įgyvendinus naująjį policijos veiklos modelį, teko girdėti nuomonių, neva tai „dingo“ kriminalinė policija. Tačiau taip nėra, nes vietoj Kriminalinės ir Viešosios policijos įkūrus Veiklos ir Reagavimo skyrius, didėja pareigūnų skaičius gatvėse, dar operatyviau reaguojama į įvykius, racionaliau organizuojamas ir efektyviau atliekamas darbas, skiriamas didesnis dėmesys nukentėjusiems asmenims. Pareigūnai teritorijoje privalo praleisti 50-70 procentų savo darbo laiko, patruliuoti ir reaguoti į visus pranešimus, gauti informaciją ir priimti sprendimus vietoje, arba, priklausomai nuo situacijos, kai pažeidimas susijęs su specializuotų padalinių prerogatyva – jiems perduoti informaciją. Specializuotieji kriminalinės policijos padaliniai dirba apskrities principu, pagal savo sritis: tai tokie padaliniai, kaip Organizuoto nusikalstamumo tyrimo, Žvalgybos, Nusikaltimų tyrimo, Ekonominių nusikaltimų tyrimo, Specialiųjų užduočių skyriai. Policijos departamentui patvirtinus strateginį planą, nustatomi veiklos planai kiekvienai apskričiai, tačiau prieš tai apsvarsčius, kur ir kokie yra konkrečios apskrities prioritetai, kuri sritis jautriausia, kuriai turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys, kad gyventojas, pilietis jaustųsi saugus. Visą laiką buvo ir išlieka prioritetai, susiję su organizuoto nusikalstamumo, ekonominių nusikaltimų, sunkių ir labai sunkių, sisteminių nusikaltimų tyrimu.

– Kokia, Jūsų nuomone, yra policininko profesijos ypatybė?

– Policininkas yra tas asmuo, iš kurio tikimasi, jog, esant reikalui, jis pirmasis pagelbės. Žmonės tikisi ir laukia kvalifikuotos, operatyvios pagalbos, greito vienos ar kitos problemos sprendimo. Toks yra ir mano, kaip vieno iš policijos vadovų, siekis: kad kiekvienas, prireikus, būtų taip priimtas, aptarnautas, liktų patenkintas pareigūno darbu; kad būtų išsaugotas pasitikėjimas policijos pareigūno kompetencija, veikla, kad stiprėtų visuomenės, gyventojų pasitikėjimas policija, o policininko profesijos prestižas tik didėtų. Džiugina, kad Lietuvos gyventojų pasitikėjimas policija yra gana aukštas: naujausios visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad daugiau nei 70 procentų apklaustųjų Lietuvos gyventojų pasitiki policija. Žinoma, policijos, kaip institucijos tikslas nėra dirbti „dėl reitingų“, tačiau žinoti gyventojų lūkesčius, atitinkamai organizuoti ir tobulinti savo veiklą yra labai svarbu. Tai, kad policija veikia ne kaip represinė struktūra, bet kaip pagalbos teikėja, besirūpinanti visų saugumu, manau, taip pat stiprina gyventojų palankumą policijai.

– Kokia Jūsų mėgiama laisvalaikio veikla?

– Neįsivaizduoju savo darbo dienos be rytinio prabėgimo – keliuosi anksti, kad, prieš išvykdamas į darbą, dar spėčiau prabėgti nedidelį krosą. Lengvoji atletika, kaip sporto šaka, man patraukli dar nuo moksleiviškų, studijų metų, dalyvaudavau įvairiose varžybose. Laisvalaikiu drauge su žmona Druskininkuose lankome šokių studiją.

„Mano Druskininkai“ informacija