Druskininkiečiams svarbus klausimas

Po to, kai birželio 22 dieną Lietuvos  Aukščiausiasis teismas priėmė sprendimą, pagal kurį per pusę metų Druskininkuose turi būti nugriautas teisėtai pastatytas pastatas, nemaža dalis druskininkiečių su nerimu klausia – „o ką griaus toliau“?

Apie tai, kad dėl tokio teismo sprendimo kils grėsmė, jog kelis tūkstančius pastatų Neringos, Birštono, Druskininkų ir Palangos kurortuose gali pervažiuoti buldozeriai, viešoje erdvėje ne kartą akcentavo teisės specialistai. Tačiau jų argumentų Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija neišgirdo. Gal tokį jų sprendimą lėmė ne įstatymai, o galimas spaudimas?

Įdomu tai, kad panašūs pastatai, priklausantys, pavyzdžiui, konservatoriui V. Lansbergiui Palangoje ar liberalui V. Trinkūnui Druskininkuose, jokioms institucijoms nekliūva.

Apie susidariusią situaciją, Aukščiausiojo  teismo sprendimą ir galimas jo pasekmes „Mano Druskininkai“ kalbėjosi su pastato savininku Ž. Pavilioniu bei Druskininkų savivaldybės vadovais.

 

Ž. Pavilionis, pastato savininkas: „Po tokio drastiško teismo sprendimo rankų nenuleisiu – su advokatais tariamės dėl tolimesnių veiksmų, nes savo sąžiningai uždirbtų ir investuotų pinigų niekam dovanoti nenoriu. Sieksiu teisingumo, atsakomybės ir žalos atlyginimo iš Valstybės ar savivaldybės – neatmetu galimybės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą“.

Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas:

„Noriu priminti, kad buvusios valčių prieplaukos pastatas Druskininkuose buvo privatizuotas dar 1992 m., Druskininkus valdant konservatoriams.

Keitėsi pastato savininkai, keitėsi jų planai, o Savivaldybė visą tą laiką laukė, kol privatininkai pagaliau sutvarkys miesto centre esantį apleistą pastatą „vaiduoklį“.

Ir kai pagaliau kažkas ėmėsi tvarkytis, kai su visomis atsakingomis institucijomis buvo suderinti reikalingi leidimai, konservatoriai ir liberalai pradėjo kurti nebūtas paskalas ir klaidinti visuomenę.

Dar tada, kai Vyriausybei vadovavo A. Kubilius, Druskininkų savivaldybė, siekdama aiškumo ir skaidrumo, kreipėsi į  ministro G. Kazlausko vadovaujamą Aplinkos ministeriją ir gavo išaiškinimą, kaip reikia tvarkyti minėtos teritorijos dokumentus.

Esame tikri, kad visi dokumentai, susiję su buvusiu valčių prieplaukos pastatu ir sklypu, parengti sąžiningai, vadovaujantis visais tuo metu galiojusiais teisės aktais.

Net neabejoju, kad tai turėjo matyti ir Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija.

Manau, kad susidariusi situacija yra akivaizdus nesugebėjimas laimėti sąžiningoje politinėje kovoje. Tačiau toks įžūlus manipuliavimas teisėsauga, teismais ir visais žmonėmis yra nepateisinamas.

Jau dabar aišku, kad minėtas teismo sprendimas visiems šalies kurortams turės labai rimtų pasekmių. Kyla didelė grėsmė netekti investuotojų, nes kurortai jiems negalės pasiūlyti jokio stabilumo. Pasirodo, gali būti, kad bet koks prokuroras, kada tik užsigeidęs, galės nutraukti žemės nuomos sutartį. Ar kas nors norės rizikuoti?

Aš visada sakau, kad geriausias teisėjas gyvenime yra laikas. Tik nežinau, kiek jo reikės, kad tiesa būtų išgirsta“.

Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas L. Urmanavičius:

„2006-2012 metais dirbau Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriumi ir kontroliavau visus procesus, rengiant minėtos teritorijos dokumentus bei išduodant statyboms leidimus, todėl žinau, kad viskas padaryta teisėtai, laikantis tuo metu galiojusių įstatymų.

Noriu priminti, kad, išduodant statybos leidimą, dokumentai derinami su Nacionaline žemės tarnyba, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentu, Kultūros paveldo departamentu, Alytaus visuomenės sveikatos centro Druskininkų skyriumi ir kitomis institucijomis. Ir tik esant visų minėtų valstybinių institucijų teigiamam suderinimui, administracijos direktorius išduoda statybos leidimą.

Taigi pabrėžiu, kad statybos leidimai ir jūsų minimam, ir visiems kitiems objektams yra išduoti teisėtai. Tačiau šiandien kyla klausimas, ko verta kitų institucijų atsakomybė?

Tikriausiai visi pamenate apleistą, kurorto vaizdą gadinantį trijų aukštų valčių prieplaukos pastatą, virtusį asocialių asmenų buveine. Jį iš tolo aplenkdavo ir bendruomenė, ir kurorto svečiai.

Savivaldybė visada siekė padėti verslininkams ir privatiems žmonėms, norintiems tvarkytis ir kurti gražesnę aplinką. Apsidžiaugėme, kai 2006 metais gavome uždarosios akcinės bendrovės „Pamario namas“ siūlymą sutvarkyti apleistą teritoriją ir rekonstruoti pastatą. Savivaldybė, tikėdamasi, kad teritorija bus sutvarkyta, sklypą išplėtė iki 39 arų, bet planams nebuvo lemta išsipildyti, ir pastatas toliau stovėjo apleistas.

2011 m. atsiradus naujiesiems savininkams, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, Savivaldybės iniciatyva sklypas buvo sumažintas iki 28 arų. Labai džiaugėmės, kad šis apleistas kampas pagaliau bus sutvarkytas.

Dar kartą pabrėžiu, kad visi dokumentai išduoti teisėtai, konsultuojantis su aukščiausio lygio institucijomis“.

 

Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė:

„Mane stebina Lietuvos teisinės sistemos viražai. Rengdami teritorijų planavimo dokumentus, turėjome ministerijų išaiškinimus, statybos leidimus, išduotus, gavus visų Valstybės institucijų suderinimus. O, atsidūrus teisme, staiga viskas apsivertė aukštyn kojomis. Susidūrėme ir su dokumentų interpretavimu dėl kurorto apsaugos zonų, ir su negaliojančių teisės aktų pritaikymu!

Samdėme patyrusius advokatus, kurie šią situaciją vertina, kaip visišką teisinį nesusipratimą. Kalbant apie grėsmę Savivaldybės biudžetui, darysime viską, kad neatsitiktų taip, kaip Neringoje – nugriovus pastatą, kuriam išduoti visi leidimai, gali tekti savininko patirtus nuostolius atlyginti Valstybės ar Savivaldybės lėšomis. Ir tai – mokesčių mokėtojų sąskaita!“

 

TEISININKŲ KOMENTARAS

 

1. Dėl statinio savininko teisės į valstybinės žemės nuomą, sudegus sklype esančiam statiniui.

Teismo išvada, kad gaisras panaikina žemės nuomininko teises, šiurkščiai pažeidžia nuo gaisro nukentėjusio asmens teises.

Teisės aktai nenumato reikalavimo, kad atstatomo statinio paskirtis ir/arba išplanavimas turi būti toks pat, kaip sudegusio.

Tą lemia aplinkybė, kad atstatymas vyksta pagal naujo statinio statybą reglamentuojančias normas – naujam statiniui yra rengiamas naujas techninis projektas, išduodamas naujas statybos leidimas pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Galiojantys teritorijų planavimo dokumentai žemės sklype numatė gyvenamųjų statinių statybą.

Sudegus valčių prieplaukos pastatui, buvęs jo savininkas statinį atstatė, pagal savo poreikius  pritaikydamas nuolat gyventi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad tokioje situacijoje, sudegus pastatui, asmuo neteko teisės į žemę. Formuojamas ydingas precedentas, užkertantis kelią žmonėms atkurti sudegusius statinius, pritaikant juos savo poreikiams.

Precedentas bus svarbus visiems pastatus ant valstybinės žemės turintiems asmenims, kurių teisės teismų neginamos.

2. Dėl detaliojo plano rengimo tikslo.

Teismo išvada, kad ginčo sklypas pagal naudojimo būdą buvo rekreacinė teritorija, todėl pagal įstatymus jo naudojimo būdas negalėjo būti pakeistas į gyvenamosios teritorijos, prieštarauja principui, jog savivaldybės institucijos turi tarnauti žmonėms ir priimti jiems palankius sprendimus, kiek tai nepažeidžia visuomenės intereso.

Dėl galimybės pakeisti naudojimo būdą iš rekreacinės į gyvenamosios teritorijos buvo konsultuojamasi su Aplinkos ministerija ir Statybų inspekcija. Visų kompetentingų nepriklausomų institucijų išvados patvirtino, kad Druskininkų savivaldybė tinkamai laikosi žemės paskirties keitimo reikalavimų.

Kad sprendimas dėl detaliojo plano buvo palankus privačiam asmeniui, savaime nėra neteisėta, nes sprendimai dėl detaliųjų planų patvirtinimo, dažniausiai suteikia atitinkamas teises sklypo naudotojui, tai nėra nei draudžiama, nei neteisėta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu buvo paneigtos LR Aplinkos ministerijos ir Statybų inspekcijos išvados.

3. Dėl žemės sklypo priskyrimo kurortų apsaugos zonos juostoms.

Teisme buvo neteisingai traktuojama Druskininkų žemėtvarkos skyriaus 2003-01-28 sudarytoje Žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų lentelėje nurodyta informacija „06 – Duomenys apie žemės naudojimo apribojimus [..] Kurortų A.Z. aps. juost.“ nenustatė 2 apsaugos juostos režimo. Neteisingai traktuojant lentelės turinį, nustatyta, kad „A.Z.“ yra „A.2“, o ne „A.Z.“.

Teismas tai pat neatsižvelgė, kad apskrities viršininkas apskritai neturėjo teisės pats nustatyti jokios apsaugos juostos.