Druskininkiečiams sudarytos sąlygos kurti savo verslą

Vasara – ne visiems poilsio ir atostogų metas. Antradienį Alytaus teritorinės darbo biržos Druskininkų skyriuje organizuotas Jaunimo garantijų iniciatyvos komisijos posėdis-apskritojo stalo diskusija „Jaunimo garantijų iniciatyvų įgyvendinimas Druskininkų savivaldybėje“. Susitikimo metu aptarta jaunimo nedarbo statistika, naujos galimybės įsidarbinti ar net pradėti savo verslą.

Susitikime dalyvavo Alytaus teritorinės darbo biržos Druskininkų skyriaus vyr. specialistė L. Vilkancienė, Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja  V. Grigorienė,  Alytaus teritorinės darbo biržos Druskininkų skyriaus vedėja D.  Naujalienė, savo verslą pradėjusi M. Kamandulytė,  Švietimo centro direktoriaus pavaduotojas ugdymui ir švietimui J. Subačius, savo verslą pradėjęs  V. Jamantas, Druskininkų amatų mokyklos direktorius V. Dabrukas ir projekte „Atrask save“  su jaunimu dirbanti specialistė-koordinatorė I. Ziniukaitė/Laimos Rekevičienės nuotrauka

Anot Darbo biržos Druskininkų skyriaus vedėjos Danutės Naujalienės, jaunimo nedarbo statistika nuteikia gana optimistiškai: bendras nedarbo lygis Druskininkuose birželio pradžioje buvo 9 proc. tarp darbingo amžiaus žmonių ir 4,4 proc. tarp jaunimo. Darbingo amžiaus jaunuolių iki 29 metų Druskininkų savivaldybėje yra 3483, o Darbo biržoje užsiregistravę vos 153. Bedarbių daugumą sudaro vaikinai – beveik 74 proc., merginų – kiek daugiau nei 26 proc. Iš visų jaunuolių, užsiregistravusių Darbo biržoje, tik 29,4 proc. neturi kvalifikacijos, kiti yra įgiję aukštąjį arba profesinį išsilavinimą.
Nors paminėti skaičiai yra vieni iš mažiausių Alytaus apskrityje, Darbo biržos darbuotojai nuolat susiduria su nemotyvuotais, tik pagrindinį ar pradinį išsilavinimą turinčiais jaunuoliais, kuriuos nukreipti teisinga linkme yra ypatingai sunku. „Sunkiausia yra tai, kad nežinome, kaip elgtis su nemotyvuotais jaunais žmonėmis. Teikiama įvairi pagalba, tačiau rezultatas ne visada džiugina. Su nekvalifikuotais, tačiau motyvuotais jaunuoliais viskas paprasta – iki pat 2020 metų bus įgyvendinta daugybė įvairiausių projektų – jie padeda jaunuoliams įgyti naują profesiją, pakelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti. O štai nemotyvuotus prikalbinti mokytis išties sunku. „Tikimės, kad naujai pradėjęs startuoti projektas „Atrask save“, kurio metu bus organizuojami įvairūs grupiniai užsiėmimai, padės orientuoti jaunimą į samdomą darbą, į švietimo sistemą, į savarankišką veiklą,“ – pasakojo Alytaus teritorinės darbo biržos Druskininkų skyriaus vedėja D. Naujalienė.
Susitikime dalyvavęs Druskininkų amatų mokyklos direktorius pasiūlė priimti nemotyvuotus mokinius nuo rugsėjo 1 dienos mokytis jo vadovaujamoje įstaigoje, sakydamas, kad profesinėje mokykloje besimokydami jaunuoliai tikrai atras savyje motyvacijos: „Mūsų suteikiamos sąlygos itin priimtinos, nes mokslas nemokamas ir yra reali galimybė papildomai gauti stipendiją.“
Jaunimo garantijų iniciatyvos komisijos posėdyje-apskritojo stalo diskusijoje pasidžiaugta, kad atsiranda vis daugiau jaunimo, kurie, pasidomėję naujomis galimybėmis, padedami Darbo biržos specialistų, jau susikūrė savo verslą ir džiaugiasi, įgyvendinę savo svajones. Būtent savarankiško užimtumo rėmimo programa Druskininkų savivaldybėje skirta, kad jaunuoliai iki 29 metų, ieškantys finansinės paramos savo verslui kurti, ją gautų.
Viena iš Darbo biržos subsidijos gavėjų – Milda Kamandulytė, yra įgijusi aplinkosaugos inžinierės specialybę. Dvidešimt septynerių metų merginos pagrindinis tikslas buvo susikurti televizijos kameros operatoriaus, transliavimo ir garso bei vaizdo sistemų techniko darbo vietą. Gavusi valstybės paramą, ji įsigijo vaizdo kamerą, profesionalaus vaizdo kameros trikojį, bevielį mikrofoną, šviestuvų rinkinį, prožektorių, monitorių, kompiuterį, darbo stalą, keturis skirtingus objektyvus, Steadycam sistemą ir dar šiek tiek reikiamo inventoriaus.
Milda baigė ne tik bakalauro, bet ir magistro studijas, labai norėjo dirbti pagal specialybę gimtajame mieste, tačiau tokį darbą rasti buvo nelengva. Ši specialybė – stereotipiškai „vyriška“, todėl Milda susidūrė dar ir su kitokiomis įsidarbinimo problemomis, kai būtent moteriai rasti tokio pobūdžio darbo vietą itin sunku. Apie galimybę gauti paramą asmeniniam verslui mergina sužinojo dar besimokydama Vilniuje. Noras grįžti į gimtąjį miestą ir įgyvendinti savo svajonę, atvedė ją į Darbo biržą, kurioje jai buvo suteikta kompetentinga pagalba, kad Milda galėtų įkurti savo asmeninę studiją.
Kitas subsidijos gavėjas – 27-erių Vytautas Jamantas – suprato, kad teorija geodezijos srityje yra bevertė be praktikos, todėl ieškojo sąlygų įgyti patirties. Darbo inventorius yra išties brangus, todėl galimybė gauti paramą visai reikiamai įrangai įsigyti sudomino iškart. Vaikino tikslas buvo susikurti geodezininko darbo vietą. Jis įsigijo GPS/GNSS imtuvo komplektą, stacionaraus kompiuterio komplektą, daugiafunkcinį aparatą (spausdintuvą) ir lazerinį tolimatį (atstumų matuoklį).
Broliai leipalingiečiai Mindaugas ir Vytenis Pluščiauskai taip pat pasinaudojo valstybės teikiama parama. Mindaugas medžio apdirbėjo darbo vietą susikūrė dar 2015 metais. Jo pavyzdžiu pasekė ir brolis Vytenis, kuris šiais metais įsigijo medžio obliavimo stakles ir taip pat susikūrė darbo vietą iš valstybinių lėšų.
Šiais metais paramos dydis buvo 14 000 eurų. Nuo 2017 metų numatoma paramos suma padidės net 15 200 eurų.
Savo tikslų siekiantys jaunuoliai jau parodė, kad, norint dirbti, pagalbos galima sulaukti – svarbu išdrįsti siekti savo tikslų. Darbo birža ragina žmones, norinčius įkurti savo verslą, bet neturinčius tam lėšų, nebijoti kreiptis pagalbos, nes, kaip teigė skyriaus vedėja D. Naujalienė, priemonių lėšoms gauti tikrai yra, reikia, kad jų pageidautų patys žmonės.

Miglė Krancevičiūtė