Chorui „Druskininkai“ – aukso diplomas ir specialusis prizas
Gegužės 25-27 dienomis Lenkijos Barževo mieste organizuotame Tarptautiniame chorų konkurse choras „Druskininkai“ buvo įvertintas aukso diplomu ir specialiuoju prizu už lenkų kultūros puoselėjimą. Tai aukščiausias choro įvertinimas per jo 2 metų gyvavimo laikotarpį.
Choro „Druskininkai“ dainininkai savo balsais palietė klausytojų širdis/Asmeninio archyvo nuotrauka
Jau šešioliktus metus iš eilės Barževo mieste, Lenkijoje, surengtas tarptautinis chorų konkursas, skirtas žymiam lenkų kompozitoriui Feliksui Novoviejskiui atminti. Šiais metais konkurse dalyvavo 18 chorų su privalomąja programa. Vienas F. Novovejskio kūrinys turėjo būti atliktas lenkų kalba, taigi mūsų kolektyvui tai buvo nemenkas iššūkis.
Tarptautinės sudėties komisija vertino griežtai, pagal konkurso įstatuose numatytus reikalavimus. Šį kartą, regis, savo balsais palietėme ne tik išlavintą vertinimo komisijos klausą, bet ir širdis.
Programa Lenkijoje buvo neįprastai intensyvi. Net mums, jau įpratusiems prie aktyvios dienotvarkės, trys koncertai per vieną dieną – didelis krūvis. Prieš konkursą koncertavome mokykloje. 250 susikaupusių, dėmesingai besiklausančių vaikų godžiai sekė akimis kiekvieną atlikėjų judesį ir, labai susidomėję, vertino mūsų atliekamus kūrinius. Garsiais plojimais griaudėjo salė po „Voverės“, „Dunojėlio“, anglų kalba sudainuotų dainų. Matėme, kad Barževo mokykloje šis koncertas buvo svarbus įvykis – koncertavo užsieniečiai! Jautėmės lyg misionieriai, pristatydami lenkų vaikams lietuvių liaudies dainas, šiuolaikinių autorių muziką. Dar ilgai būtume aptarinėję ir žavėjęsi vaikų kantrybe, mandagiu elgesiu ir susidomėjimu choru „Druskininkai“, bet, prabėgus mažiau nei valandai po koncerto, jau rikiavomės prie mažos, jaukios bažnytėlės, kurioje surengtas konkursas.
Giliai įkvėpėme oro, šypsenomis atsakėme į vadovės Ingos Vagnoriūtės pamerktą akį ir tyliai suėjome į bažnyčią. Susikaupėme.
Į mus buvo nukreiptos filmavimo kameros, įjungti įvairių Lenkijos TV kanalų, radijo stočių mikrofonai. Akustika puiki, komisija pasiruošusi vertinti. Tokio jaudulio ankstesniuose konkursuose nebuvome patyrę.
Konkursiniai kūriniai – sudėtingi. Dainuodami, girdėjome vieni kitus. Muzikos sąskambių deriniai – dar gražesni, nei per repeticijas. Dainavome širdimi. O kai dainuoja širdis, abejingų nelieka…
Atlikę programą, iš karto išėjome į lauką. Mus pasivijo pagyvenusi ponia ir ėmė kalbinti vadovę. Garbaus amžiaus moteris nusilenkė mums ir padėkojo už įspūdingą kūrinių atlikimą. Jos akyse spindėjo ašaros. Ši lenkė neslėpė, jog ją sujaudino mūsų dainos ir ypač lenkų kalba atliktas kūrinys. Dar būtume ilgiau pasišnekučiavę su ponia Sofija, tačiau mūsų koncerto jau laukė Swiątki miestelio bendruomenė.
Iki Swiątki bibliotekos važiavome apie valandą. Žiūrovai jau laukė mūsų. Graži festivalio tradicija: chorų konkurso dalyvių programa sudėliota taip, kad po konkurso visi chorai išsiskirstė po Olštyno savivaldybės gyvenvietes ir kaimus koncertuoti. Swiątki – maždaug Viečiūnų dydžio gyvenvietė, urinti nedidelę biblioteką ir koncertų salytę. Matėme, kad prie žiūrovų kėdžių sustumti stalai. Ant jų dailiai išdėlioti pyragai, pyragaičiai, tortai, kitokios vaišės. Mūsų nosis kuteno viliojantys kvapai, bet, susikaupę, pavargę po rytinio koncerto ir konkurso, dainavome. Gyvenvietės žmonės mums negailėjo aplodismentų, dėkojo už koncertą ir kvietė paragauti jų pačių pagamintų vaišių. Kvietė atvykti dar kartą.
Po koncerto skubėjome į vakaronę prie laužo. Pavakarieniauti ir pabendrauti susirinko visi, konkurse dalyvavę chorai.
Rytojaus dieną mūsų laukė chorinio dainavimo meistriškumo kursai, pasirodymas baigiamajame koncerte, konkurso rezultatų paskelbimo ir apdovanojimo ceremonija. Taip jau sutapo, kad auksinis diplomas ir specialusis prizas chorui „Druskininkai“ buvo iškovotas per pačią Druskininkų kurorto šventę. Smagu, kad galime garsinti ne tik savo miestą, bet ir Lietuvą.
Šis straipsnelis – ne liaupsės mūsų chorui ar vadovei, o tik dar vienas senos tiesos patvirtinimas: rezultatas bus geras tada, jei dirbsime iš širdies, žmonėms, su meile.
Parsivežėme auksinį – aukščiausią – įvertinimą. Bet mūsų atmintin visam gyvenimui įsirėš ir mus užkalbinusios senos moters emocijos. Nuo sąskambių grožio, nuo jaudulio ir muzikos garsų virpesio ištryškusi ašara…
Praėjusį sekmadienį dainavome Alytuje, Dzūkų šventėje. Birželio 11 dieną vyksime į Klaipėdą, savo balsais publiką džiuginsime Vakarų Lietuvos krašto dainų šventėje.
O jau rytoj, birželio 9 dieną, 19 val. sanatorijoje „ Draugystė“ koncertuosime druskininkiečiams ir miesto svečiams. Išgirsite auksiniu diplomu apdovanoto mišraus suaugusiųjų choro „Druskininkai“, vadovaujamo I. Vagnoriūtės, koncertinę programą. Esate visi laukiami. Koncertas nemokamas.
Algina Markauskienė