Be teisių, ir dar už valdiškus…

Lietuvą drebina naujas skandalas. Į viešumą kyla faktai apie tai, kaip savivaldybių tarybų nariai panaudoja jiems skirtas išmokas, susijusias su savivaldybės tarybos nario veikla. Žurnalistas, visuomenininkas Andrius Tapinas kiekvieną savaitę viešina skandalingus vis kitų savivaldybių tarybų narių gaunamų lėšų panaudojimo atvejus. Akivaizdu, jog būtina keisti išmokų tarybų nariams tvarką.

Komentavo situaciją Druskininkų taryboje

Neseniai A. Tapinas paviešino informaciją apie tai, kaip Druskininkų savivaldybės tarybos nariai panaudoja jiems skirtas išmokas: „Druskininkuose turime situaciją, kad keli tarybos nariai – konservatorius Konstantinas Rečkovas, o taip pat jo teigimu socialdemokratė Jūratė Burokienė ir valdančiojo komiteto „Už Druskininkus“ narė Inga Salickienė ėmė išmokas už kurą neturėdami vairuotojo pažymėjimo. Pats Konstantinas aiškina, kad naudojosi trijų skirtingų vairuotojų paslaugomis, taip pat jį vežiojo pavėžėjai ir pensijoje esantys tėvai. Jis taip pat pažadėjo pateikti panaudos sutartis. Teisės vairuoti neturintys Druskininkų tarybos nariai per kadenciją už kuro išlaidas kompensavosi maksimumą apie 13 000 eurų. Už tiek galima nuvažiuoti apie 90 000 kilometrų arba kiek daugiau nei du kartus aplink Žemės rutulį. Druskininkų savivaldybės plotas yra 453 kvadratiniai kilometrai. Tai reiškia, kad savivaldybėms bus pateiktas papildomas prašymas – kadangi parodyti vairuotojo pažymėjimo prašyti negaliu (vis dėlto ne kelių policija), tai atsakingo savivaldybės asmens paprašysiu raštiškai patvirtinti, kurie tarybų nariai turi vairuotojo pažymėjimus.“

Pateikė melagingą informaciją

Su liūdesiu tenka pripažinti, kad Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikas Konstantinas Rečkovas šiuo atveju nepademonstravo savo sugebėjimų tiksliai surinkti informaciją ir ja pasidalinti su A. Tapinu. Ir šioje situacijoje labai tinka lietuvių liaudies patarlė: „Kuo pats smirda, tuo ir kitus tepa“.

Kaip paaiškėjo, ir I. Salickienė, ir J. Burokienė vairuotojų pažymėjimus turi ir vairuoja automobilius. I. Salickienė teigė, kad vairuoja daugiau nei trisdešimt metų, todėl jai buvo keista, kad K. Rečkovas nusprendė ir viešai pareiškė, jog ji neturinti vairuotojo pažymėjimo.

„Kreipiausi į A. Tapiną, nusiunčiau jam savo vairuotojo pažymėjimo kopiją ir pareikalavau viešai paneigti melagingą informaciją“, – sakė I. Salickienė.

I. Salickienė teigė, kad tikrai daug metų vairuoja automobilį, tačiau šiuo metu jos turimas automobilis yra registruotas mamos vardu. J. Burokienė nuoširdžiai stebėjosi, iš kur K. Rečkovas ištraukė informaciją, jog ji neturi vairuotojo pažymėjimo.

„Turiu teises ir vairuoju automobilį. Nežinau, kodėl jis A. Tapinui pasakė netiesą. Nors su Konstatinu Taryboje dirbome ketverius metus, jis visą tą laiką nematė reikalo su manimi net pasisveikinti“, – kalbėjo J. Burokienė.

Ką gali žinoti, gal analitikas K. Rečkovas, teigdamas, jog Tarybos kolegė I. Salickienė neturi vairuotojo pažymėjimo, savo kanalais (su žyma „visiškai slaptai“) patikrino, ar I. Salickienės vardu yra registruotas automobilis? Kita vertus, dabar niekas ir nereikalauja, kad žmogus vairuotų tik jo vardu registruotą automobilį. Galima pateisinti tokį K. Rečkovo nežinojimą, jis juk nevairuoja automobilio, jį vežioja pavėžėjai ar tėvai pensininkai.

Nenori kalbėtis su žiniasklaida

Pabandėme sužinoti, kur savo sūnų Konstantiną svarbiais Druskininkams reikalais vežiojo jo pensininkė mama Natalija, kuri tikrai vairuoja automobilį. Paskambinus poniai Natalijai ir paminėjus savaitraščio „Mano Druskininkai“ pavadinimą, N. Rečkova nusprendė su žurnalistais nebendrauti.

Tada kreipėmės į patį Tarybos narį, kariuomenės politikos analitiką K. Rečkovą, prašydami pakomentuoti A. Tapino paviešintą informaciją apie jį ir neva vairuotojo pažymėjimų neturinčias Tarybos koleges I. Salickienę ir J. Burokienę. Pokalbis telefonu vyko, K. Rečkovas atsakinėjo į klausimus, tačiau vėliau jis pareiškė, jog to, apie ką buvo kalbėta su „Mano Druskininkai“ žurnalistu, negalima viešinti ir pareikalavo jam atsiųsti klausimus raštu.

Ko nepadarysi dėl gero žmogaus – klausimus išsiuntėme: „Kaip ir kalbėjome telefonu, pateikiu Jums klausimus raštu.

1. Pokalbyje su A. Tapinu dėl Tarybos nario kanceliarinių išlaidų panaudojimo Jūs teigėte, jog vairuotojo pažymėjimo neturite ne tik Jūs, bet ir Tarybos kolegės Jūratė Burokienė ir Inga Silickienė. Kokiu pagrindu taip teigėte, nes šios Tarybos narės turi vairuotojų pažymėjimus ir vairuoja automobilius?

2. Jūs neturite vairuotojo pažymėjimo ir nevairuojate automobilio. Kaip pateisinate kanceliarinių išlaidų panaudojimą transporto paslaugoms? Kas ir kokiais maršrutais Jus vežioja už Tarybos nariui skiriamus pinigus?

3. Kaip, Jūsų nuomone, turėtų būti skaičiuojami ir įforminami Tarybos nariui skiriami pinigai?“

Atsakymų į klausimus, kaip jau tapo įprasta, nesulaukėme. Kur važinėjo ir kodėl iki šiol vairuotojo teisių neturi Lietuvos kariuomenės analitikas nepaaiškino.

„Galėdavau naudotis tiek šeimos narių vairuojamas transporto priemones, taip pat buvau su keliais žmonėmis sudaręs panaudos sutartis, pagal kurias susitaręs galėdavau naudoti jų automobilius tiesiog atlyginant kurą“, – aiškina Druskininkų tarybos narys Konstantinas Rečkovas“, – rašo tv3.lt.

Teisėsauga pradėjo tyrimus

Seimo, Vyriausybės atstovai, Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovybė vis garsiau ima kalbėti apie tai, jog būtina keisti šių išmokų tarybų nariams tvarką ir nustatyti tam tikrą sistemą, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo. O teisėsaugos institucijos pradėjo tyrimus pagal A. Tapino paskelbtą informaciją.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai balandį pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso, skiriant išmokas Pagėgių ir Šilutės savivaldybių tarybų nariams, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra pradėjusi tyrimą dėl šių išlaidų Neringos savivaldybėje.

STT atliktas antikorupcinis vertinimas rodo, kad skirtingų savivaldybių tarybos narių gaunamos išmokos už darbą skiriasi 25 kartus, ne visur prašoma išlaidas pagrindžiančių dokumentų, palikta spraga gauti dvigubą atlyginimą.

Daugiau kaip trečdalį savivaldybių patikrinusi STT skelbė, kad mažiausia išmoka už darbą – iki 43 eurų – yra Plungės rajono savivaldybėje, Kazlų Rūdos ir Raseinių rajono savivaldybėse – iki 50 eurų per mėnesį vienam tarybos nariui. Tuo metu Kauno mieste ši suma siekia iki 1072 eurų, Kauno rajone – iki 1018 eurų.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, tarybos nariams mokamas ne nuolatinis atlyginimas, o atlyginama už darbo laiką, kai jie eina savivaldybės tarybos nario pareigas. Kiekviena savivaldybė atskirai patvirtina reglamentą, kuriame numato tokios išmokos dydį, atsiskaitymo tvarką ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinį sąrašą.

Taip pat savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka apmokėti su veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos ir kitoms išlaidoms Ji gali būti skiriama kas mėnesį ir už ją turi būti atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius.

STT vertinimu, tarybos savo nuožiūra per plačiai taiko galimas kompensuoti išlaidas, dėl to kai kurios jų gali būti skiriamos nepagrįstai. Analizė parodė, jog didžiausios savivaldos politikų išlaidos yra susijusios su transportu, dažniausiai – su degalų pirkimu.

Siūlo skirstyti į tris grupes

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad išmokų savivaldybių tarybų nariams tvarka bus keičiama, kad nebūtų prielaidų šiomis išlaidomis manipuliuoti.

„Kalbėjome apie pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl netinkamo naudojimo lėšų, aš iš savo pusės visus merus patikinau, kad tiek, kiek bus poreikis, Seimas linkęs koreguoti teisės aktus, kad ateityje nekiltų tokių problemų“, – žurnalistams Seime po susitikimo su naujai išrinktais merais sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė pabrėžė, kad išmokų savivaldos politikams tvarka turi būti „maksimaliai skaidri, aiški ir be jokių prielaidų manipuliuoti“, savivaldybių tarybų nariams galėtų būti mokamas fiksuotas atlygis už darbą, diferencijuotas pagal atstovaujamo regiono dydį.“ Pasak jos, savivaldybės yra skirtingo dydžio, taigi ir atlygis tarybų nariams, galėtų būti skirstomi į tris grupes: „Aš manau, kad vienas iš racionaliausių būdų būtų laikytis savivaldybių suskirstymo į tris grupes, kur pagal savivaldybės dydį, pagal gyventojų skaičių (…) numatyti fiksuotą sumą, tai yra atlygį tarybos nariui.“

Turėtų viešinti gaunamas išmokas

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė sakė, kad reikėtų šių išmokų skyrimo ir panaudojimo tvarką suvienodinti, įvesti lubas ir prievolę už jas viešai atsiskaityti: „Reikalingos įstatymo pataisos, kurios nustatytų konkrečius dydžius (išmokų) tarybų nariams darbą, kuris susijęs su tarybos veikla, ir kad tarybų nariai turėtų viešinti gaunamas lėšas už tarybos nario darbą.“

LSA direktorės teigimu, siūlymas yra daugeliui priimtinas, kad tos ribos nebūtų „nuo–iki“, bet kad būtų maksimalios ribos ir jos neturėtų būti didesnės: „Reikėtų įvertinti, kokie krūviai, kokio dydžio savivaldybės, galbūt tos maksimalios ribos irgi galėtų skirtis, bet aš žinau, kad yra nemažai savivaldybių, kurios yra įsivardiję pusę minimalaus darbo užmokesčio dydžio.“

Tyrimo apimtys ir rezultatai rodo, kad teoriškai visose savivaldybėse beveik visi žmonių išrinkti atstovai, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų ir netgi sugebėjimo vairuoti, jau turėtų „ruošti džiūvėsėlius“ ir būti teisiami, švelniai tariant, „dėl galimai pažeisto viešojo intereso“, o sakant paprasčiau – „už sistemingą valdiškų lėšų grobstymą stambiu mastu“, arba grąžinti į biudžetą neteisėtai panaudotas lėšas. Kita vertus, tarybų nariai nemano, kad padarė nusikaltimą, jie „neturi jausmo, kad vagia“, jie tai vertina kaip atlygį, kompensaciją, išmokos dalį už tarybos nario darbą.

Seniau žmonės pildė komandiruotės lapus, važtaraščius, atvykę netgi eidavo į paštą ant kelionės dokumentų anspaudą užsidėti, kad vėliau galėtų įrodyti, jog tikrai buvo nuvykę iš taško A į tašką B. Šiandien, kai ranka pasiekiami GPS sekikliai, o „Google“ kas mėnesį pateikia ataskaitą, kur buvote nuvykę, kai kiekviena degalinė turi vaizdo stebėjimo kameras ir be vargo gali pateikti nuotraukas kas, kada, kiek ir kokį automobilį pylėsi degalų, specialioms tarnyboms tereikia susirinkti ataskaitas ir pasiaiškinimus. Tarnybos užves šimtus bylų, vėliau perduos jas prokuratūros tyrėjams. Tik tirti nėra ką, reikia koreguoti įstatymą ir pripažinti, kad tarybos narys irgi turi teisę gauti atlyginimą. Išmokų normos, lubos, savivaldybių dydžiai, skirstymai į grupes pagal atstumus, darbo krūvius, veiklą komitetuose neatitrauks dėmesio ir nuo pačių Seimo narių dalies atlyginimo, gaunamo kaip kompensaciją už kanceliarines išlaidas. O kur dar nereglamentuotos atostogos ar išeitinės kompensacijos? Seimo nariams irgi turėtų būti mokamas „fiksuotas ir skaidrus atlygis už darbą“

Parengė „Mano Druskininkai“ redakcija