Atiduosime duoklę pamirštiems Naujasodės kaimo partizanams

Pokario laikotarpiu iš Druskininkų krašte esančio Naujasodės kaimelio trylikos tuo metu gyvenusių šeimų į Sibirą buvo išvežtos aštuonios – ištremti 29 iš 46 kaimo gyventojų. Nuo 1920-1939 m. kaimas, kaip ir visas Vilniaus kraštas, buvo lenkų okupuotas, paskui beveik metus šie kaimai priklausė Baltarusijos SSR, vėliau buvo okupuotas vokiečių, o po karo – sovietų.

Partizanai A. Sadauskas-Liūtas (kairėje) ir J. Sinkevičius-Jotvingis/Asmeninio archyvo nuotrauka

Į karo pabaigą kaimo vyrai buvo labai priešiškai nusiteikę prieš naują sovietų okupaciją. Tad iš šio Pietų Dzūkijos pakraščio, mažo Naujasodės kaimelio 1947 m. liepos mėnesį partizanų gretas papildė 6 jaunuoliai – Lietuvos patriotai.

Partizanų šeimos labai nukentėjo, buvo išvežtos į Sibirą. Ten vyresni šeimos nariai mirė iš bado, nuo šalčio, ligų. Dauguma sugrįžo iš Sibiro, praradę sveikatą, nesukūrę šeimų, dėl to neturėjo paramos, pagalbos ir sovietiniais laikais gyveno labai sunkiai.

Visi kaimo jaunuoliai buvo Lietuvos partizanai arba jų ryšininkai. Žuvo penki jauni vaikinai – Lietuvos patriotai, nors tos Lietuvos jie taip ir nebuvo matę…

Skaudžiausiai nukentėjo Juozo Sinkevičiaus šeima. Juozas Sinkevičius, kaime turėjęs „Osipo“ pravardę, mirė Sibiro tremtyje, Tiumenės srityje, žuvo abu jo sūnūs. Bronius Sinkevičius-Paukštis, gimęs 1921-ųjų vasario 11 d., žuvo 1949-ųjų rugsėjo 8 d. Vertamedžio miške, netoli Naujasodės kaimo. Jo brolis Jonas Sinkevičius-Jotvingis, gimęs 1918-ųjų kovo 3 d., ilgiausiai išlikęs iš Naujasodės kaimo partizanų, žuvo 1952-ųjų vasario 3 d. Randamonių miške. Bunkerį apsupus enkavadistams, jis susisprogdino kartu su partizanu iš Ratnyčios kaimo Bronium Damulevičium-Kelmu. Motiejus Sinkevičius-Lubinas, gimęs 1920-ųjų rugpjūčio 2 d., žuvo Kapiniškių kaime 1948 m. sausio 24 d. Kalbama, kad, pakliuvęs į apsupimą, nusišovė. Nėra žinoma jo palaidojimo vieta. Adolfas Sadauskas-Liūtas, gimęs 1925-ųjų gruodžio 7 d., žuvo 1950-ųjų gegužės 27 dieną Randamonių kaime. Vytautas Konstantinavičius-Jokeris, gimęs 1921-ųjų rugsėjo 21 d., žuvo 1947-ųjų spalio 11 d. Margionių kaime.

Iki šiol nėra tiksliai žinomos žuvusių partizanų amžinojo poilsio, palaidojimo vietos. Kiek žinoma, trijų Naujasodės partizanų – J. Sinkevičiaus-Jotvingio, B. Sinkevičiaus-Pauščio, A. Sadausko-Liūto – kūnai buvo sumesti į „Mergelių akių“ ežerą, netoli Druskininkų. Tik vienas iš Naujasodės kaimo Lietuvos partizanų –V. Sadauskas-Strazdas (1923-2010) išliko gyvas.

Dar šeši kaimo vyrai, partizanų ryšininkai – Albinas Konstantinavičius, Juozas Sadauskas, Petro sūnus, Juozas Kacėnas, Juozas Sadauskas, Antano sūnus, Alfonsas Kacėnas, Ipolitas Vaikšnoras – buvo nuteisti po 10-15 metų, išvežti į Sibirą.

Naujasodės kaimo jaunuoliai, buvę „Sakalo“ būrio rezerve, sužinoję, kas atsitiko Jaskonių kaime 1947 m. liepos 13 d. Juozo Jaskelevičiaus, kaime turėjusio Ruozulio pravardę, sodybos kluone (ten žuvo būrio vadas Adolfas Damulevičius-Sakalas, Jonas Valentukevičius-Jaunuolis, Petras Jazukevičius-Ėglis, Petras Miškinis-Siuvėjas), pasitraukė iš namų ir įstojo į partizanų gretas.

Apie tai – ištrauka iš Antano Suraučiaus knygos „Žaliojoj rikiuotėj“: „Pietų Dzūkijos pakraštys Lietuvos pietryčių siena. Šio pasienio lietuviams, jų sąmonėje buvo ypatinga užduotis: pirmiems stoti ginti Lietuvos iškovotą laisvę ir atkurtos nepriklausomos Lietuvos sieną nuo puolimo iš pietų. Jeigu visoje Lietuvoje vyravo mintis, kad II pasaulinio karo baigtis bus panaši, kaip I pasaulinio karo, tai šiam Lietuvos pakraščiui teko ir konkretūs uždaviniai. Deja, istorija nesikartojo, kitaip susiklostė padėtis II pasauliniam karui einant į pabaigą ir jam pasibaigus. Suprantama, kad Naujasodės jaunoji vyrija, kaip ir senesnioji karta, savo dvasia anksti buvo besiruošianti pakelti uždavinius nepriklausomai Lietuvai. Tame kaimelyje buvo daug jaunimo vyriškos giminės, o beveik visai nebuvo merginų – taip jau Dievulis patvarko, kad šeimose vienai tik patys berniukai, kitai tik mergaitės gimdavo. Kitaip išryškėjo pagrindinis priešas frontais ir pafrontėmis tapo visa Lietuva. Teko remti antisovietinę partizaninę kovą . Laimingai išliko Naujasodės vyrija. Tik Tertelis (Melnikas ) buvo suimtas ir kalintas Vorkutos lageriuose. Beveik trejetą metų ramiai gyveno, nors buvo prisiekę sėslūs kovotojai. Tas mažas kaimelis, kurį ano meto prisiminimuose, o ir dabar atsilankydamas kaip ant stalo matau. Konstantinavičų, dvi Sadauskų šeimos, sodybomis priešais per ūlyčią, dvi ar trys Sinkevičių šeimos, viena Vaikšnoro šeima su Terteliais, nors anoje Ratnyčėlės pusëje tik per malūno tiltą gyveno, bet buvo daugiau prie Naujasodės priskiriami ir taip vadinami. Dėl tragiškų įvykių Jaskonyse ir pavojingu lūžiu vietos partizanuose Naujasodei pakibo grėsmė. Negaliu pasakyti, ar tiesiogiai dėl Briedžio kokių nors parodymų, ar ir be to, priešui sukrutus, gal ir kokių įkalčių ar įtarimų Naujasodėje anksčiau surinkus. Buvo suimtas Sadauskas, berods vardu Juozas, o „Bitele “vadinamas. Žinia apie tardymus dėl ryšių su partizanais kėlė didelį pavojų. Jaunieji naujasodiečiai pradėjo privengti namų. Besislapstydami tarėsi su vietos partizanais „Danieliumi“, „Kiškiu“, „Ąžuoliniu“, „Kelmu“. Padėtis buvo svarstoma vadovybėje su „Juozaičiu“, „Aitvaru“, taip pat man dalyvaujant. Labai norėta, kad Naujasodė paliktų nepaliesta. Deja, ėjo sunki įvykių griūtis. Ne tik tai, kad iš „Briedžio“ kankinimais buvo vis daugiau išspaudžiama, ir priešas ruošėsi smūgiams, išnaudodamas „Briedžio“ parodymus, kurių, kaip paaiškėjo, buvo tik dalis to, ką jis žinojo ir galėjo išduoti. Vieną gražią rugpjūčio dieną į pirmą būrį atėjo papildymas. Iš Naujasodės: A. Sadauskas-Liūtas, broliai Sinkevičiai – Bronius-Paukštis, Jonas-Jotvingis, dar vienas Sinkevičus ir Konstantinavičius, šių dviejų slapyvardžių rašymo valandėlę neprisimenu. Atėjo su savo ginklais stipriai apsisprendę…“

A. Suraučiaus knygoje pamiršti du iš Naujasodės kaimo kilę partizanai – Vytautas Konstantinavičius-Jokeris ir Motiejus Sinkevičius-Lubinas.

Seniai stebiu mūsų valstybės vyrų požiūrį į Lietuvos partizanus. Partizanų vadai pagerbiami, paminėti. O kur paprasti, eiliniai Lietuvos patriotai, savanoriai, partizanai, padėję savo galveles už Lietuvos laisvę? Jie gi ne mažiau mylėjo Tėvynę. Dauguma taip ir liko neįvardinti, jiems net nesuteikti karių savanorių vardai, nes neliko artimųjų, galinčių tuo pasirūpinti. Ir tyla iš ministerijų, departamentų, centrų…

Ir tik tada, kai susiduri su kai kurių struktūrų „aparatčikais“ (gaila, kad šio žodžio nėra lietuvių kalbos žodyne, kartais labai kai kam tiktų), skaudu, bet kartais susidaro toks įspūdis, kad jos sukurtos ne padėti, o trukdyti… Manyčiau, pats laikas, kad valstybinės struktūros pasistengtų ir pagaliau pačios pradėtų domėtis, ieškoti archyvuose ir įvardintų visus kovojusius, žuvusius Lietuvos partizanus, suteikiant jiems Lietuvos partizanų, karių savanorių vardus. Aišku, patikrinus, ar jie nenusikalto žmogiškumui, ar nekaltų žmonių krauju nesutepė Lietuvos partizano vardo!

Aš, kaip eilinio Lietuvos partizano sūnus, kaip žuvusio dėdės sūnėnas, esu labai nusivylęs ir vis dar laukiu, kada bus tinkamai parodyta pagarba žuvusiam, pamirštam, daug metų niekintam ir net dabar nesurastam Lietuvos sūnui eiliniam partizanui…

Tad gal bent mes Naujasodės kaime pagaliau, kad ir labai pavėlavę, prisiminsime ir įamžinsime jų atminimą – „Gimė. Kovojo. Žuvo“…

Pagaliau įvykdėme senesnių šio kaimo gyventojų, dabar jau žvelgiančių iš Anapilio, svajonę, kuriai tada pritrūko jėgų, o gal ir laiko, svajonę – kaimo pradžioj pastatysime paminklą, kad matytume, žinotume, prisimintume…

Rugpjūčio 14 d., šeštadienį, Naujasodės kaime organizuojamas renginys, skirtas Naujasodės kaimo partizanų atminimui pagerbti

11.30 val. šv. Mišias Naujasodės kaime aukos Druskininkų (Ratnyčios) Šv. Apaštalo Baltramiejaus parapijos klebonas, dekanas Medardas Čeponis.

Paminėsime partizanus, bus atidengtas ir pašventintas paminklas. Jų atminimas bus pagerbtas Krašto apsaugos savanorių salvėmis. Vėliau skambės dainos ir eilės, skirtos partizanams bei tremtiniams, dalyvaus kaimo kapela „Malūnėlis“, Druskininkų tremtinių ir politinių kalinių choras.

Pagrindinis – rėmėjas UAB Yukon Advanced Optics Worldwide.

Rėmėjas ir renginio organizatorius – Jaskonių ir Naujasodės kaimų bendruomenė.

Juozas Sadauskas,
Jaskonių ir Naujasodės kaimų bendruomenės pirmininkas