„Atgimimo’‘ mokyklos aštuntokai mokslo metus užbaigė Helsinkyje

Ankstų birželio šeštosios rytą grupė „Atgimimo“ mokyklos aštuntokų ir septintokų, auklėtojos Eleonora Čepulienė, Lijana Lukošiūnienė, Vilija Šimkonytė bei aktyvios mamos Rūta Cikanavičienė ir Edita Remeikienė susiruošėme vykti į Suomijos sostinę – Helsinkį. Nuotaika buvo puiki, nes labai norėjome pamatyti naują šalį, atsipalaiduoti nuo  mokslų ir kitų rūpesčių.

Grupė „Atgimimo“ mokyklos aštuntokų ir septintokų, auklėtojos E. Čepulienė, L. Lukošiūnienė, V.Šimkonytė bei aktyvios mamos R. Cikanavičienė ir E. Remeikienė susiruošė į Suomijos sostinęHelsinkį/Asmeninio archyvo nuotrauka

Vakarop atvykome į Taliną. Ten aplankėme analogų pasaulyje neturintį Lennusadam (Hidrolėktuvų uosto) muziejų. Tarp daugybės pramogų mokiniai turėjo galimybę suvaldyti lėktuvą, naudojant realaus skrydžio simuliacinę programą, bei apžiūrėti garsųjį ir apdainuotąjį geltonąjį submariną, kurio viduje yra įrengta nedidelė kino salė. Muziejaus angare saugomos ir vienintelio vietinės gamybos laivo nuolaužos, išlikusios nuo viduramžių. Saugomas ir įspūdingas estų povandeninis laivas „Lembit“, o muziejaus uoste galima pamatyti tikrų, vandens paviršiuje plūduriuojančių laivų. Vienas iš įdomiausių eksponatų – didžiausias pasaulyje ledlaužis, išlikęs nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Jį galima apžiūrėti ir iš vidaus, pasivaikščioti po denį ar vidines laivo erdves. Po edukacinės dalies patraukėme į Talino senamiestį. Miestas pakerėjo tvarka ir grožiu: visur gėlynai, įdomios skulptūros, prašmatnūs viešbučiai ir gausybė turistų iš viso pasaulio. Ypač aktyvus miesto gyvenimas vakare: visur skamba muzika, lankytojai kviečiami į užeigas, koncertus ir kitas veiklas. Apžvalginės ekskursijos Taline  metu aplankėme Tompea pilį, Šv. Domo katedrą, Šv. Nigulistės bažnyčią, „Storosios Margaritos“ bokštą, pasivaikščiojome gatve „Trumpoji koja“. Nakvynei apsistojome Viešbutyje „Center Hotel“. Vaikams miego nesinorėjo, o mums, auklėtojoms, buvo smagu matyti laimingus, gražiai bendraujančius vaikus.

Didžiausias mokinių smagumas prasidėjo antrąją pažintinės kelionės dieną, plaukiant laivu „VIKING XPRS“ į Helsinkį. Daugelis jų plaukė pirmą kartą, todėl žavėjosi jūra, erdvėmis denyje, laivo konstrukcija. Beveik tris valandas trukęs plaukimas tikrai neprailgo, o Helsinkis pasitiko puikiu saulėtu oru. Apsilankėme mokslo ir žinių centre „Eureka“. Vos už keliolikos minučių važiavimo traukiniu nuo Helsinkio geležinkelio stoties įsikūręs didelis pramoginis kompleksas (parkas, muziejus, planetariumas), skirtas suaugusiems ir vaikams bei siūlantis eksponatus, pristatančius šiuolaikinį mokslą. Ne šiaip sau teoriškai, o viską leidžiant išmėginti savo kūnu, pojūčiais ir jėgomis. Tad ekspozicijos tampa  suprantamos, patrauklios ir neklusniems paaugliams. Įėjus į „Eureka“ pastatą, nustebino šiuolaikinis, tvarkingas ir patogus interjeras. Šalia veikia ir įvairiausių mokslo populiarinimo suvenyrų parduotuvėlė, kavinukė visai šeimai. Po tuo pačiu stogu įsikūręs ir įdomius bandymus demonstruojantis planetariumas. Be to, yra ir kinas, kuriame naudojami ir specialieji efektai. Mums teko stebėti filmą apie pandų išsaugojimą. Tačiau pagrindinė ekspozicijos dalis – įvairiausi dalykai eksperimentams, kuriuos galima tiesiog išmėginti pačiam. Pavyzdžiui, galima važiuoti dviračiu lynu, ištiestu 5 metrų aukštyje, išbandyti vinių lovą, apžiūrėti, kaip veikia termovizorius, sužaisti mačą prieš draugus viename iš daugybės čia esančių žaidimų arba tiesiog „pasigalynėti“ su kompiuteriu. O kur dar įvairiausi fizikiniai bandymai, specialiai mažiesiems įrengta maža chemijos laboratorija, žemės drebėjimo simuliatorius ant svertų, leidžiančių pakelti automobilį net ir paaugliui, sistema. Visų eksponatų  net ir neišvardinsi – jų daugiau kaip šimtas, supažindinančių su pagrindiniais fizikos dėsniais ar gamtos reiškiniais. Čia ne tik turiningai praleidome laiką, bet daug sužinojome naujo ir įdomaus. Vėliau gėrėjomės Helsinkio centru. Sužavėjo prieš prezidentūrą įrengta sauna su baseinais, kur pailsėti gali užeiti bet kuris žmogus. Aplankėme unikalią, granito uoloje iškaltą  Tempeliaukio bažnyčią, susipažinome su reikšmingiausiais Maršalo Manerheimo prospekte esančiais pastatais. Džiaugėmės, kad Matui, kuris važiavo sugipsuota koja, netrūko dėmesio. Kada negalėjo lipti laiptais, jį, pasikeisdami, ant kupros  nešė klasės draugai. Net gidė Daiva pasakė, kad Matas bus pavyzdžiu kitoms ekskursijų grupėms – vaikinukas sulaužyta koja pėsčiomis aplankė Helsinkio žymiausias vietas. O vakarop mūsų vėl laukė kelionė laivu į Taliną.

Kelionė buvo neilga, tačiau labai turtinga nuostabiausių architektūros, meno, istorijos, kultūros paminklų. Reginių įvairovė neleido nuobodžiauti  – tik spėk dairytis! Grįžome laimingi. Dar ilgai dalinsimės patirtais įspūdžiais.

Eleonora Čepulienė, biologijos mokytoja metodininkė
Vilija Šimkonytė, vyresnioji rusų kalbos mokytoja