,,Atgimimo“ mokykloje – konferencija apie Z kartą, iššūkius ir galimybes

Praėjusį trečiadienį „Atgimimo“ mokykla ir Druskininkų švietimo centras visų mūsų savivaldybės mokyklų mokytojus ir ikimokyklinių įstaigų pedagogus pakvietė į konferenciją-seminarą ,,Z karta. Iššūkiai ir galimybės“. Sociologai įvardija, kad Z kartai priskiriama 1995-2012 metais arba 2000-2020 metais auganti/augsianti karta, kuri, anot tyrinėtojų, dar įvardijama ir kaip „mileniumo“ arba „interneto“ karta.

Konferencijos-seminaro „Z karta. Iššūkiai ir galimybės“ tema Druskininkų pedagogams buvo aktuali, naudinga/ Roberto Kisieliaus nuotrauka

„Atgimimo“ mokyklos direktorė Danutė Časienė pristatė renginio viešnias – Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Iloną Valantinaitę ir Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro mokslininkę dr. Aidą Šimelionienę. Pranešimus skaitė bei gerąja patirtimi pasidalino ir visoms Druskininkų savivaldybės mokykloms atstovaujantys pedagogai. Direktorė padėkojo mokyklų vadovams ir mokytojams, padėjusiems surengti konferenciją, pasveikino dalyvius: „Naujovių poreikis sušaukė mus visus į „Atgimimo“ mokyklą. Pagal dalyvių skaičių matome, kad tema aktuali ir konferencija, tikiuosi, bus naudinga kiekvienam, atskleis daugiau galimybių naujosios kartos mokinių ugdymo kokybei gerinti.“ Druskininkų savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Linos Černiauskienės žodžiais, toks gausus būrys susirinkusių pedagogų dar kartą patvirtina, kad druskininkiečiai mokytojai patys yra žingeidūs, atviri naujovėms ir siekia išnaudoti visas galimybes, kad galėtų pasisemti kuo daugiau žinių, pasidalinti patirtimi: „Todėl mus kasmet džiugina ir mokytojų darbo rezultatai – aukšti Druskininkų mokinių pasiekimai moksle.“
Per pertrauką konferencijos-seminaro dalyviai galėjo apžiūrėti ir tądien mokyklos skaitykloje veikusią unikalią japoniškų lėlių parodą.

Vertybių sistemos darna
Socialinių mokslų daktarė Ilona Valantinaitė, skaičiusi pranešimą „Ar esame pasirengę ugdyti Z kartą?“, pabrėžė, kad nėra vieno recepto ar instrukcijos, kaip Z kartos vaiką ugdyti teisingai. Svarbiausias skirtingų kartų bendravimo pagrindas – vertybių sistemos darna. Šmaikščiai aptardama kiekvienos kartos bruožus, lektorė kvietė žvelgti į skirstymą kūrybiškai, apibūdino, kokie veiksniai formuoja vertybes, lemiančias įvairių kartų bendravimo ypatumus. „Vertybes formuojantys veiksniai yra susiję su politine, ekonomine, socialine aplinka, technikos progresu, auklėjimu šeimoje“, – teigė pranešėja, sakydama, kad mūsų „internetinei“ kartai būdinga drąsi individuali nuomonė, kompleksinė veikla vienu metu, interaktyvus bendravimas, aktyvi reakcija į reklamą, greitų pokyčių poreikis. I. Valantinaitė akcentavo kūrybingumo, kaip sprendimų ieškojimo, svarbą ugdymo procese ir kitokio požiūrio priėmimą. Mokslininkė paragino mokytojus patiems atsakyti į klausimą: kokiu mokytoju aš noriu būti šiandien? „Atsakyti į šį klausimą siūlau, atsiremiant nuo vertybių: ar esu toks mokytojas, iš kurio tikrai norisi mokytis, kuriuo norisi sekti, kuris myli gyvenimą, myli vaikus, yra išmintingas, šviesus? Atsakę į šį klausimą, priartėsime ir prie atsakymo į kitą, pranešimo temoje iškeltą klausimą apie tai, ar esame pasirengę ugdyti Z kartą“, – kalbėjo I. Valantinaitė.

Drąsūs, pasitiki savimi
Psichologijos mokslų daktarė Aida Šimelionienė savo pranešime „Ko ir kaip mokysime šiuolaikinę mokinių kartą“ akcentavo, kad egzistuoja daug požiūrių ir nuomonių, kaip keičia ir keis ateinančias kartas šiuolaikinės technologijos. Esminiai jos pranešimo klausimai – kokius iššūkius kelia šiuolaikiniai mokiniai savo mokytojams, kuo ypatingas šios kartos mokymas/sis, kaip reikėtų ugdyti naująją kartą ir mokyti geriau prisitaikyti sparčiai besikeičiančiame žinių pasaulyje?
Įvairių mokslininkų studijose teigiama, kad šiuolaikinės kartos vaikai labiau mėgsta mokytis veikdami nei klausydami ar skaitydami. Remdamasi pačios atliktu tyrimu apie šiuolaikinio mokinio savybes mokytojų požiūriu, viešnia pasakojo, jog kas trečio apklausoje dalyvavusio mokytojo pastebėjimu, šiuolaikinei kartai būdingas noras, kad viskas vyktų greitai, „čia ir dabar“. Mokytojų nuomone, mokiniai nori ir siekia greitų rezultatų, bet nėra atkaklūs, nededa daug pastangų rezultatams pasiekti, nesugeba susikaupti, yra nekantrūs, menki jų planavimo įgūdžiai. Tačiau beveik kas dešimtas apklausoje dalyvavęs mokytojas pažymėjo, kad šiuolaikiniai mokiniai yra drąsūs, nebijo klysti, pasitiki savimi.
Mokslininkė pranešime aptarė ir naujosios kartos skaitymo ypatumus, interneto poveikį skaitymui, dėmesio koncentracijai, esmines mokymuisi pažinimo funkcijas, užduočių atlikimą. Šiuolaikinių mokinių daiktai, tikslai, laisvalaikis ir ugdymas yra susiję su šiuolaikinėmis technologijomis: mokymasis ar darbas šiuolaikiniams vaikams turėtų būti panašus į žaidimą su pasiekimais, lygiais, laimėjimais, kovomis, greitai pasiekiamais rezultatais, greitais apdovanojimais bei grįžtamuoju ryšiu. „XXI amžiuje vis dažniau pradedame kalbėti ne apie mokymo turinį, o apie procesus, mokinių mąstymą ir mokėjimą mokytis. Tampa svarbu ne tik „ką“, bet ir „kaip“ mokome“, – konstatavo A. Šimelionienė, pridurdama, kad šiandien, kaip niekada, mokytojas turi tapti tarpininku mokantis. „Vaikas turi suprasti, ką ir dėl ko jis mokosi,“ – teigė lektorė, pristatydama visame pasaulyje pripažintą žydų mokslininko R. Feuersteino mąstymo ir mokymo mokytis programą bei apibūdindama pagrindinius programos taikymo elementus, atsakydama į dalyvių klausimus.

Diegiamos naujovės
Konferencijoje pranešimą „Animacija pamokoje – galimybė mokytis įdomiau“ parengusi Leipalingio pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo vyresnioji mokytoja Ramutė Šumskienė parodė, kaip dirba su trečiokais, taikydama „PowToon“ programą, kurdama edukacinius animuotus filmus matematikos ir pasaulio pažinimo pamokoms. Šios naujovės ji išmoko iš direktoriaus pavaduotojo ugdymui Nerijaus Dzingelevičiaus.
Pranešimą „Integruota veikla „Paštas“ 3-oje klasėje“ pateikė Druskininkų „Saulės“ pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo mokytojos metodininkės Asta Ražinskienė ir Aušra Keturkienė. Jos ne tik integravo mokomuosius dalykus, bet ir taikė aktyviuosius mokymo metodus bei informacines komunikacines technologijas, keitė įvairias veiklas, nes Z kartos vaikams sunku ilgai sukoncentruoti dėmesį, jiems lengviau sekasi greitai atlikti trumpas, skirtingas užduotis.
Pranešimą „Kaip ugdome naująją kartą?“ pristačiusio „Atgimimo“ mokyklos pradinio ugdymo vyresnioji mokytoja Edita Žukauskienė ir pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Violeta Vaitukevičienė pabrėžė, kad mokymą turi keisti mokymasis, o geram, produktyviam mokymuisi labai svarbi yra ir mokymosi aplinka, lengvai pritaikomos universalios naujovės, padedančios išmokti mokytis bei aktyvieji mokymo metodai (mąstymo žemėlapiai, skaitymo kortelės, bendradarbiavimo priemonės „Mokomės drauge“).
„Ar dialogas pamokoje yra inovacija?“ – tokia buvo „Ryto“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos metodininkės Ramutės Janulevičienės ir psichologės Dalės Kuzmickienės parengto pranešimo tema: „Pranešimas yra apie inovacijas lietuvių kalbos pamokoje. Mokiniai, norėdami gauti aukštą egzaminų įvertinimą, turi turėti ir filosofijos, ir psichologijos žinių. Psichologiją turi gerai išmanyti mokytojas, o tai nėra paprasta, reikia papildomai mokytis. Kartu parengta pamoka – sudėtingo literatūros kūrinio nagrinėjimas – ne tik suteikia psichologinių žinių, bet ir moko polilogo (lygiaverčio visų pamokos dalyvių, įskaitant ir vizituotojus, pokalbio) bei yra puikus skirtingų asmenybių bendravimo modelis“.
Pranešimą tema „Z karta: kaip nori mokytis šiuolaikiniai vaikai? Iššūkiai, su kuriais susiduria mokytojai“ skaitė Viečiūnų pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo vyresnioji mokytoja Asta Žuromskienė: „Kalbėjau apie XX-XXI amžiaus kartas. Z kartos vaikai naudojasi internetu, dar nemokėdami kalbėti, ir jiems tai yra savaime suprantami dalykai. Norėčiau išugdyti žmones, kurie taip pamėgs mokytis ir taip puikiai sugebės tai daryti, kad galės išmokti visko, ko tik prireiks.“

Naudinga ir įdomu

Viena iš konferencijos iniciatorių Druskininkų švietimo centro padalinio, susijusio su mokymu, vedėja Snieguolė Stravinskienė: „Inicijuodami konferenciją, siekėme, kad tema būtų aktuali ir naudinga mokytojams, kad konferencijoje įgytas žinias jie galėtų panaudoti praktiškai.“
Natalija Bulotienė, lopšelio-darželio „Žibutė“ šešiamečių grupės auklėtoja: „Labai aktualus I. Valantinaitės pranešimas. Mes, auklėtojos, dažnai pasikalbame apie vertybes, apie jų reikšmę. Tai, ką išgirdome konferencijoje, ne tik papildė mūsų diskusijas ir požiūrį, bet ir suteikė vertingų žinių“.
Edita Nevulienė-Nemunaitienė, šokių mokytoja, ji atsakinga už mokinių tarybą, mokinių savivaldą ir renginius „Ryto“ gimnazijoje: „Z karta – tai vaikai, kurie yra labai kūrybingi, išradingi, patikimi. Tačiau, manau, šios kartos vaikais, mokiniais reikia labiau pasitikėti, tada, pastebėjau, jie gali kalnus nuversti. Konferencija buvo labai naudinga. Pranešimai atšviežino žinias: mums, mokytojams, ir patiems reikia labai stengtis, jei norime, kad mūsų vaikai, auklėtiniai būtų laimingi.“
Kęstutis Krasauskas, fizikos mokytojas Leipalingio ir Kapčiamiesčio pagrindinėse mokyklose: „Z kartos vaikams būdinga didelė savigarba, jie mėgsta bendrauti. Tačiau, manau, didelė problema, kad jie ieško internete paruoštų sprendimų, nori greitų atsakymų. To negalime palikti savaiminiams procesams, taip pataikaudami jaunimui. Mokytojo užduotis – motyvuoti vaiką kūrybingam rezultato siekimui.“
Nerijus Dzingelevičius, Leipalingio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, 5-10 klasių mokiniams dėsto dvi disciplinas – „Gamtą ir žmogų“ bei chemiją: „Savyje matau ir „Y“, ir „X“, ir net ir „Z“ kartos bruožų – gal todėl man nesunku suprasti savo mokinius, leisti atsiskleisti teigiamiems jų Z kartos bruožams, lengviau nuspėti juos. Kalbant apie būdingiausią savybę, manau, ir mūsų, Y kartai, ir Z kartai būdinga tai, kad mums nesunku vienu metu atlikti daug darbų. Verta šią mokinių savybę pakreipti pozityviau, kad jie užduotis atliktų ne taip paviršutiniškai, labiau pasigilintų.“

Užsakymo Nr. MDR-46-004