ARATC veikla per metus: su naujovėmis – arčiau žiedinės ekonomikos

Turime dvi naujienas, ir abi – geros. Taip galima pasakyti, kalbant apie praėjusių metų Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) veiklą. Tiesa, gerų naujienų buvo daugiau, bet dvi – labai išskirtinės. Tai – atskiras maisto atliekų surinkimas ir naudotų daiktų mainų punktų atsiradimas.

Tenka keisti senus įpročius

„Kiekviena naujovė yra iššūkis. Ne tik įmonei, bet ir visiems žmonėms, kuriems su ta naujove reikia susipažinti, ją priimti ir įsileisti į savo gyvenimą. Atliekų tvarkymo srityje atsiradusios naujovės reikalauja keisti nusistovėjusius įpročius, ir tai ne visiems patinka. Bent jau ir pradžių. Bet nuolatinė kaita yra progreso variklis – keisdamiesi, mes tampame pažangesni ir sąmoningesni“, – apžvelgdamas praėjusių metų rezultatus, kalbėjo ARATC direktorius Algirdas Reipas.

Keisti ankstesnius įpročius regiono miesto ir miestelių individualių namų gyventojams teko, gavus maisto atliekų konteinerių komplektus: konteinerį, kibirėlį ir talpą naudotam aliejui ir riebalams surinkti. Iš viso regione buvo išdalintas 5751 toks komplektas.

Atskiras maisto atliekų surinkimas prasidėjo pernai spalį, pirmoji startavo Druskininkų savivaldybė. Vėliau paslauga pradėta teikti Alytaus miesto, Birštono, Lazdijų ir Prienų rajonų savivaldybėse. Pirmųjų apvažiavimų metu daugelis maisto atliekų konteinerių stovėjo nė nepajudinti, o prie jų sutikti gyventojai dievagojosi neturintys ko į juos dėti.

Bet atidarius čia pat stovintį mišrių atliekų konteinerį, patys „nustebdavo“, išvydę, kad jame primesta bulvių lupenų, papuvusių obuolių ir kitokių virtuvės atliekų, kurių vieta nuo šiol – maisto atliekų konteineriuose.

Tikrino, mokė, kontroliavo

Gyventojams buvo ne tik siunčiami, kartu su konteineriais dalijami lankstinukai su informacija, kaip naudoti maisto atliekų konteinerius – ARATC specialistai patys važiavo pas žmones ir kantriai jiems aiškino, kokias atliekas būtina mesti į naujuosius konteinerius.

Ne mažesnį, o gal net didesnį poveikį nei aiškinimai, turėjo Kontrolės padalinio darbuotojų perspėjimai, kad nei mišrių atliekų konteineriai, aptikus juose maisto atliekų, nei maisto atliekų konteineriai su netinkamomis atliekomis nebus ištuštinami.

Ant neištuštintų konteinerių užklijuoti įspėjamieji pranešimai ne vienam gyventojui tapo paskata pasidomėti, kokias atliekas mesti į maisto atliekų konteinerius ir pradėti jas atsakingiau rūšiuoti.

Atskiras maisto atliekų, kurios yra labai sunkios ir jų susidaro labai dideli kiekiai, surinkimas yra privalomas reikalavimas, numatytas ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos teisės aktuose.

Jei lyderis – tai visur!

Jis pripažino: ruošiantis atskiram maisto atliekų surinkimui, buvo nusiteikta, kad iš pradžių rūšiavimo kokybė gal ir nebus labai gera, bet neabejojama, kad ilgainiui situacija keisis.

„Iki šiol Alytaus regionas buvo ir yra rūšiavimo lyderis Lietuvoje, tad labai viliamės, kad ir maisto atliekų rūšiavimas sėkmingai įsibėgės, bei tikime, kad tai leis labai ženkliai sumažinti mišrių komunalinių atliekų kiekius bei deginimo kaštus“, – viliasi A. Reipas.

Atskirai surinkus maisto atliekas, atsiranda galimybė technologiškai išgryninti biologines atliekas ir gaminti biologines dujas bei kokybišką kompostą.

Alytaus regionas atskirai rinkti maisto ir virtuvės atliekas iš gyventojų pradėjo pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvoje. Maisto atliekų konteineriai buvo išdalinti miestų ir miestelių individualių namų gyventojams, neturėjusiems kompostavimo konteinerių.

Šiais metais maisto atliekų konteineriais planuojama aprūpinti visus miestų individualių namų gyventojus, o įrengus kolektyvinio komunalinių atliekų surinkimo aikšteles, maisto atliekos atskirai bus surenkamos ir daugiabučiuose namuose.

Naudotų daiktų atgimimas

Per visą Lietuvos regioninės atliekų tvarkymo sistemos gyvavimo istoriją taip jau susiklostė, kad ARATC viską pradeda daryti pirmasis. Tad nenuostabu, kad pirmasis Lietuvoje jis pradėjo kurti ir atliekų pakartotinio naudojimo bei paruošimo pakartotinai naudoti sistemą.

Pernai visose regione veikiančiose didelių gabaritų bei kitų atliekų surinkimo aikštelėse buvo pastatyti paviljonai, kuriuose priimami ir laikomi vieniems atliekomis tapę, bet kitiems dar reikalingais ir naudojamais galintys būti daiktai. Šiuos daiktus: drabužius, baldus, namų apyvokos reikmenis ir kitus – norintys gali užeiti ir pasiimti. Tą ir daro.

O Alytaus regiono atliekų tvarkymo technologijų centre jau statomas ir centrinis paruošimo pakartotinai naudoti gamybinis pastatas, kuriame paviljonuose surinkti daiktai bus ruošiami pakartotiniam naudojimui.

„Pakartotinio naudojimo sistemos kūrimas bus didžiausias iššūkis įmonei šiais metais. Teks daug mokytis, bendrauti su visais socialiniais partneriais, valdžios institucijomis, kad visi procesai būtų suvaldyti ir sistema galėtų finansiškai funkcionuoti“, – sakė A. Reipas.

Anot jo, tokios sistemos labai sėkmingai veikia daugelyje Europos Sąjungos šalių ir suteikia gyventojams daug teigiamų emocijų bei sukuria palankų požiūrį į visą komunalinių atliekų surinkimo sistemą.

Kaip ir atskiras maisto atliekų surinkimas, pakartotinio naudojimo sistemos sukūrimas būtų dar vienas didelis žingsnis link žiedinės ekonomikos, įgyvendinant pagrindinį jos principą – atliekos turi tapti tuo, kuo buvo – vėl naudojamais daiktais. ARATC užtikrintai ir nuosekliai eina šia linkme.

ARATC informacija