Ar po planuojamos valstybinių miškų reformos Druskininkuose išliks „Girios aidas“?

Naujoji valdžia nuo pat savo kadencijos pradžios ėmėsi valstybinių miškų reformos. Lozungai gražūs – Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako: „Esu įsitikinęs, kad valstybinių miškų valdymo konsolidavimas vienoje valstybės įmonėje geriausiai užtikrintų ilgalaikį šalies valstybinio miškų ūkio sektoriaus ekonominį stabilumą ir gyvybingumą, kartu leistų padidinti ekologinę ir socialinę miškų vertę.“

Ministras nenurodo, tokios pertvarkos, griaunant gerai ir pelningai dirbančią sistemą, argumentuoto pagrindimo, tačiau žiniasklaidoje pastaruoju metu liejasi dezinformacija, klaidinama visuomenė, juodinama miškininkų bendruomenė, bandoma kiršinti urėdijų administraciją ir girininkijų specialistus. Puolamos urėdijos, ilgai ir gerai dirbantys urėdai juodinami – jie, užuot sulaukę pagarbos už savo atsidavimą, daromi valstybės kenkėjais. Visa tai – juodosios technologijos.

Vis dar dažnai pasigirsta šūkių dėl prekybos apvaliąja mediena skaidrinimo. Dar kartą tenka pakartoti – visą medieną perdirbėjai įsigyja tik internetu per oficialią apvaliosios medienos elektroninių pardavimų sistemą AMEPS, budriai prižiūrimą kontroliuojančių institucijų.

Nuolat linksniuojamos ir žeminamos urėdijos  turi neginčijamų argumentų dezinformatoriams. Generalinė urėdija paskelbė praėjusių metų urėdijų veiklos statistiką: visos 42 urėdijos dirbo pelningai, nors buvo kritusios medienos pardavimo kainos, konsoliduotas urėdijų grynasis pelnas – 7,3 mln. eurų (2015 m. – 6,2 mln. eurų), kone pusė urėdijų pajamų įvairiais mokesčiais patenka į biudžetą, tai sudaro iki 65 mln. eurų.

Griauti pelningai dirbančią sistemą, neįvertinus reformos padarinių ir ekonominio pagrįstumo, yra mažų mažiausiai neatsakinga. Urėdijas panaikinus, pagal ministro planą,  miškų valdymas būtų perduotas vienai įmonei. Pagal įtakingos medienos grupės stumiamą valdymo scenarijų, įtakingiausi verslininkai įgytų pirmumo teisę pirkti medieną išskirtinėmis sąlygomis, mažesne nei rinkos kaina, nes įdiegta skaidri apvaliosios medienos elektroninė prekybos sistema jiems nepalanki. Įgyvendinus tokią reformą, smulkioms vietos lentpjūvėms įsigyti medienos iš valstybinių miškų taptų praktiškai neįmanoma.

Dažnai kaip pavyzdys teikiamas Latvijos modelis – visiškai netinkamas, nes mūsų urėdijos dirba efektyviau ir pelningiau nei kaimynės miškus valdanti viena įmonė. Be to, primename, kad Lietuva 2012 m. buvo pripažinta geriausiai miškus pasaulyje tvarkančia valstybe, o po pertvarkos Latvijos miškuose įsivyravus verslininkų savivalei, 2010 m. panaikintas šios valstybės valstybinių miškų tarptautinis FSC sertifikatas, skandalas įgijo tarptautinį mastą, apie jį buvo rodomas tiriamosios žurnalistikos filmas per Jungtinės Karalystės televiziją.

Palyginimas su Latvijos miškus valdančia įmone LVM ir analogiška Estijos įmone RMK netinkamas, kadangi šios įmonės užsiima tik grynąja miškų ūkine veikla – medienos ruoša, jos pardavimu, iškirsto miškų atkūrimu, ugdymo kirtimais. Tuo tarpu Lietuvos urėdijos vykdo daug socialinių funkcijų, tokių kaip rekreacinis miškų tvarkymas, valstybinių ir privačių miškų priešgaisrinė apsauga, gamtosauginių projektų įgyvendinimas, darbas su jaunųjų miško bičiulių būreliais, socialinės akcijos, švietėjiška veikla, muziejų ir informacijos centrų išlaikymas.

Visiems Druskininkiečiams puikiai žinomas nusipelniusio miškininko Algirdo Valavičiaus įkurtas miško muziejus „Girios aidas“. Šis unikalus objektas tapo Druskininkų vizitine kortele dar prieš kelis dešimtmečius. Turbūt nedaugelis, gėrėdamiesi unikalios architektūros pastatu ir kruopščiai sutvarkyta aplinka, susimąsto, kad tokio objekto veiklos vykdymas ir išlaikymas kainuoja didelius pinigus. Beveik visą šią sumą skiria Druskininkų miškų urėdija, iš bilietų pardavimo lankytojams surenkama tik nedidelė dalis būtinų lėšų. Uždarius „Girios aidą“, labai pagerėtų Druskininkų miškų urėdijos „efektyvumas“, kurio taip siekia apie miškus nenutuokiantys „ekspertai“, bet ar turime teisę taip pasielgti?

Navicko nuomone, reforma prisidėtų prie regionų plėtros ir socialinės atskirties mažinimo, nes tiesiogiai miškuose dirbančių specialistų iš esmės nebūtų mažinama, o iš sutaupytų lėšų būtų galima gerokai padidinti darbuotojų atlyginimus. Teigiama, jog dėl miškų ūkio pertvarkos savivaldybių biudžetai nenukentės: darbuotojai gyventojų pajamų mokestį mokės toje savivaldybėje, kurioje dirbs. Tačiau drįstame teigti, kad kuriamas valstybinių miškų valdymo modelis skaudžiai kirs vis didesnės socialinės ir ekonominės atskirties kamuojamiems regionams. Šalies urėdijos – regionų darbdavės, jose dirba per 4 tūkst. žmonių. Pažadai, kad, išmetus urėdijų administracijas, girininkams ir kitiems darbuotojams padvigubės atlyginimai – pasakos. Darbų ir atsakomybės tikrai patrigubėtų, o alga pakiltų nedaug.

Be abejo, kaip gamtoje nėra idealo, taip ir dabartinė miškų valdymo sistema nėra ideali. Visada galima sistemą patobulinti, bet nereikia to, ką kūrėme dešimtmečius, griauti ir statyti atvirkščiai. Diegiant pažangias stebėjimo, ryšių, veiklos valdymo, informacijos kaupimo ir keitimosi sistemas, iš tiesų galima mažinti veiklą administruojančio personalo skaičių. Pernai sudaryta VĮ Miškų urėdijų veiklos optimizavimo komisija. Ji raštu kreipėsi į valstiečių ir žaliųjų frakciją Seime, prašydama nepritarti Aplinkos ministerijos siūlomam valstybinių miškų valdymo pertvarkos variantui, ir įspėjo parlamentarus dėl galimų nepataisomų pasekmių. Komisija siūlo kitą, nei ministras, pertvarkos modelį – optimizuoti urėdijų skaičių: mažiausias ir silpniausio ekonominio pajėgumo prijungti prie stipresnių. Atitinkamos miškų įstatymo pataisų projektas užregistruotas Seime.

Druskininkų miškų urėdijos informacija