Apie norą padėti beglobiams gyvūnėliams (nuomonė)

Skaitydama spaudą, žiūrėdama reportažus apie užkapotą, sušaudytą, kankinamą, susigūžusį benamį gyvūną, apsipildavau ašaromis ir galvodavau: „Kaip baisu. Kaip tai pakeist? Kaip aš norėčiau jiems padėti.“ Žengti pirmą žingsnį nuo minčių prie veiksmų man padėjo, lopšelio-darželio „Žibutė“ grupės „Aguonėlė“, kurią šiais metais pradėjo lankyti mano dukrytė, auklėtoja Asta Buragienė.

Lopšelio-darželio „Žibutė“ grupės „Aguonėlė“ auklėtoja A. Buragienė su auklėtiniais ir jų tėveliais kasmet apsilanko Viečiūnų gyvūnų globos centre/Asmeninio archyvo nuotrauka

Asta papasakojo, kad nuo 2011 metų vykdo akciją „Padėkime beglobiams gyvūnėliams“ ir žada tai daryti kasmet. Su auklėtiniais ir jų tėveliais kiekvienais metais aplanko Viečiūnų gyvūnų globos centre esančius keturkojus. Nuveža maisto ar kitų šiai įstaigai reikalingų daiktų, o kartais ir išsiveža kartu su savimi į šiltus namus labiausiai patikusį augintinį. Džiugu, kad šiais metai prie šios kilnios akcijos prisidėti galėjau ir aš.
Mus pasitiko globos centro darbuotojas ir ilgesingi gyvūnėlių, besitikinčių, kad kuris nors iš mūsų taps labai mylimu ir mylinčiu šeimininku, žvilgsniai. Taip ir atsitiko! Vienas iš jų jau turi naujus namus ir praskaidrina savo naujos šeimos narių nuotaiką.
Žinau, kad, apsilankius prieglaudoje, daugeliui parūpo ten gyvenančių gyvūnų likimas. Norisi palengvinti jų gyvenimą ar bent jau prisidėti prie to, kiek leidžia galimybės ir laikas. Norisi daryti ką nors naudingo, kad vėl sužibėtų apsiblaususios akys ir suvizgėtų uodegos. Ir, žinoma, norisi padėkoti lopšelio-darželio „Žibutė“ auklėtojai A. Buragienei, kad grupėje „Aguonėlė“ ne tik skiriamas ypatingas dėmesys draugiškos vaiko aplinkos kūrimui, bet ir nuo mažų dienų ugdoma meilė, gerumas, atsakomybė. Vaikai skatinami rūpintis ir globoti mūsų mažuosius draugus, būti ne tik gerais, bet ir atsakingais šeimininkais.

Irina Ginevičienė