Kraujasiurbių upinių mašalų naikinimo naudą jaučia druskininkiečiai ir kurorto svečiai
Gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje suaktyvėjantys upiniai mašalai – visam Pietų Lietuvos regionui pažįstama problema. Jau beveik dešimtmetį, Druskininkų savivaldybės vadovų ir specialistų pastangų dėka, yra sudaryta galimybė skirti finansavimą kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimams ir populiacijos reguliavimo priemonėms.
Kasmet tyrimus atliekantys Gamtos tyrimų centro mokslininkai pažymi, kad sistemingas upinių mašalų reguliavimas nuo 2016 metų pavasario duoda pastebimų rezultatų – akivaizdų kraujasiurbių mašalų kiekio mažėjimą / Edgaro Tamkevičiaus nuotraukos
Kasmet tyrimus atliekantys Gamtos tyrimų centro mokslininkai pažymi, kad sistemingas upinių mašalų reguliavimas nuo 2016 metų pavasario duoda pastebimų rezultatų – akivaizdų kraujasiurbių mašalų kiekio mažėjimą. Lietuvoje žmones puola ir kitų rūšių upiniai mašalai, kurie vystosi įvairiose Lietuvos upėse, tačiau nesukelia tokio pobūdžio problemų, kokias sukeldavo kraujasiurbių rūšies mašalai, prieš pradedant jų gausumo reguliavimą Nemuno vidupyje.
Šiais metais pagrindinės kraujasiurbės upinių mašalų rūšies lervų tankis ant vandens augalų biologinio preparato panaudojimo dieną buvo panašus kaip pernai metais (vidutiniškai 31 lerva / 1 dm2 augalo ploto), o gegužės 13 ir 28 dienomis panaudoto preparato efektyvumas siekė atitinkamai 97 ir 92 procentų Nemuno atkarpoje nuo jo panaudojimo vietos Varviškėje iki Merkinės – daugiau kaip 50 km pasroviui upe.
Kada reikia pilti preparatą, apskaičiuojama pagal upinių mašalų rūšies, kuri labiausiai kanda, vystymosi laiką. Biologiniai preparatai veikia tik dvisparnius vabzdžius, gamtoje nesikaupia ir greitai suyra, todėl jų poveikis yra trumpalaikis, tad tikslus preparato panaudojimo laikas (kai tikslinė upinių mašalų rūšis dominuoja upėje ir yra būtent lervos stadijoje) yra esminis veiksnys, lemiantis preparato panaudojimo efektyvumą.
Mokslininkai pažymi, kad pavieniai upiniai mašalai Pietų Lietuvoje buvo aptinkami birželio mėnesį, jų gausumas buvo mažas, šiek tiek išaugdavo prieš lietų, tačiau buvo didesnis vietovėse, nutolusiose nuo Nemuno nei upės pakrantėse, kas rodo, kad tai iš biologiniu preparatu neapdorotos Nemuno atkarpos (Baltarusijos teritorijoje) išskridę upiniai mašalai.
Kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimo ir populiacijos reguliavimo projektui iš viso skirta beveik 99 tūkst. eurų: iš valstybės biudžeto – beveik 70 tūkst., penkios pietų Lietuvos savivaldybės – Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei rajono – skyrė po beveik 6 tūkst. eurų.
Šį projektą įgyvendino Druskininkų savivaldybė – teikė paraiškas, organizavo viešuosius pirkimus, užsakė stebėjimo paslaugas ir užtikrino biologinio preparato išpylimą laiku. Visam Pietų Lietuvos regionui svarbų projektą planuojama tęsti ir 2025 metais, nes nutraukti kraujasiurbių upinių mašalų gausumo negalime, kad neatsinaujintų ir nepasikartotų ankstesnių metų Projekto nutraukimo patirtis.