Konferencijoje – apie M. K. Čiurlionio atminimo įamžinimą nacionaliniame kultūros kelyje
Antradienį Viešojoje bibliotekoje surengtoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Čiurlionio kelias“ akcentuota nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kultūros kelio (maršruto), kuriamo, siekiant įamžinti garsaus menininko atminimą, reikšmė. Nacionalinio kultūros kelio kūrime dalyvauja ir Druskininkai. Sveikindama konferencijos dalyvius, Druskininkų savivaldybės mero patarėja Irena Lynikienė pasidžiaugė, jog tarp šių metų konferencijos pranešėjų – ir druskininkiečiai, savo darbais puoselėjantys M. K. Čiurlionio atminimą: „Konferencijos pavadinimas „Čiurlionio kelias“ skamba simboliškai. Tai lyg žingeidaus jaunojo M. K. Čiurlionio kelias į platųjį pasaulį; tai ir skulptūrinių kompozicijų ansamblis tarp Varėnos ir Druskininkų; tai ruošiamas nacionalinio lygmens kultūrinis pažintinis maršrutas. Druskininkų savivaldybė inicijuoja bei palaiko ir kitus vykdomus projektus, kurie padeda garsinti M. K. Čiurlionio vardą šalyje ir pasaulyje.“
Konferencijos „Čiurlionio kelias“ prelegentai, svečiai ir organizatoriai/Justino Kygos nuotrauka
Pagrindinį pranešimą „Čiurlionio kelio kūrimas Europos valstybių nacionalinių kultūros kelių kontekste“ konferencijoje pristatė Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojas Vytautas Balčiūnas, apžvelgęs nacionalinius kultūros kelius Europoje. Jo teigimu, kultūros turai nuo turistinių iš esmės skiriasi tuo, kad jie pakviečia žmones lankytis tam tikruose objektuose, kuriuos sieja bendrasis kultūrinis vardiklis – istorinis stilius, institucijų tipai. Kultūros kelias pasiūlo du dalykus – pirma, aplankyti ir pamatyti tai, ką viešosios erdvės ir vidaus objektai atveria, o profesionalūs darbuotojai pristato, pasakoja lankytojams apie objektus, supažindina su ekspozicijomis, veikiančiomis visus metus; ir antra – tam tikrais laikotarpiais, numatytu metu pasiūloma ir specialiosios kultūros programos, festivaliai, kiti meno renginiai. 2025-aisiais bus minimos žymiausio Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio 150-osios gimimo metinės. Kuriamo nacionalinio M. K. Čiurlionio kultūros kelio maršrute planuojama, kad jis susies Druskininkus, Varėną, Vilnių, Kauną, Rietavą, Plungę ir Palangą. Į nacionalinį M. K. Čiurlionio kultūros kelio maršrutą ketinama įtraukti svarbiausius objektus ir renginius, susijusius su dailininko ir kompozitoriaus gyvenimu bei kūryba. Tikimasi į nacionalinį M. K. Čiurlionio kelią įtraukti ir Druskininkuose vykstančius renginius, tarp jų – tarptautinį menų festivalį „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“, fortepijoninės muzikos festivalį M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje. Lietuva sieks, kad šiam projektui būtų suteikta Europos Tarybos sertifikuoto kultūros kelio nominacija. Nacionalinio M. K. Čiurlionio kultūros kelio projekto parengimu rūpinasi Kultūros ministerija. Nacionalinį M. K. Čiurlionio kelio projektą turi parengti valstybinių ir nevyriausybinių įstaigų bei organizacijų atstovai, M. K. Čiurlionio vardo muzikos festivalių, koncertų, konkursų ir renginių organizatoriai. Konferencijoje V. Balčiūnas išsakė įžvalgas, kaip M. K. Čiurlionio kelias galėtų skleistis Lietuvos erdvėje, ir akcentavo M. K. Čiurlionio gimtinės svarbą šiame pažintiniame maršrute: „Genijaus gimtinė yra Varėna, čia prasidėjo jo gyvenimas. Reikia tokio objekto, kuris būtų matomas ir deramai tai liudytų.“
Konferencija „Čiurlionio kelias“ susirinkusius druskininkiečius ir kurorto praturtino naujomis žiniomis apie M. K. Čiurlionio asmenybę ir kūrybą, išryškino jo kūrybos sąsajas su pasauliniu kultūros lobynu. Konferencijos metu Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio rinkinių skyriaus saugotoja Danutė Gruzdienė sudomino pranešimu „Apie Čiurlionio parodas Paryžiuje“. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Druskininkų skyriaus vadovė Regina Stankevičienė pristatė pranešimą „M. K. Čiurlionio atvirlaiškių genezė“, o M. K. Čiurlionio meno mokyklos direktorė Ona Olšauskienė – „M. K. Čiurlionio kūrybos įtaka, ugdant jaunąją kartą“. Naujų prasminių akcentų M. K. Čiurlionio kūryba ir gyvenimu besidomintiems konferencijos dalyviams ir klausytojams suteikė Druskininkų kultūros centro direktorė Rimutė Viniarskaitė, pristačiusi savo pranešimą „Čiurlionis. Mano atradimai“ ir vaizdo koliažą iš kelionės į Varšuvą, Pustelniką bei Arkadijos parką įspūdžių. Šios vietovės, taip pat, kaip ir Druskininkai, neatsiejamos nuo M. K. Čiurlionio gyvenimo kelyje buvusių įvykių, išgyvenimų, sutiktų žmonių.
Tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ Lietuvos muzikų rėmimo fondo rengiamas drauge su Druskininkų ir Varėnos savivaldybėmis birželio 17-spalio 1 dienomis. Šiųmetis festivalis skiriamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, LR Seimo paskelbtiems Vydūno, Simono Daukanto metams, Popiežiaus Pranciškaus vizitui Lietuvoje. Pasak Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorės Liucijos Stulgienės, verta pasvarstyti, kaip kiekvienas galėtume prisidėti prie M. K. Čiurlionio vardo garsinimo, kūrybos sklaidos: „Nes nieko nėra svarbesnio, kaip vertinti savus menininkus, juos garsinti, patiems džiaugtis ir tą džiaugsmą dalinti kitiems.“
„Mano Druskininkai“ informacija