Sostinės konservatoriams nepavyko LSA paversti politiniu ringu

Antradienį sušauktame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavime konservatoriams nepavyko pasiekti, kad LSA prezidentas Ričardas Malinauskas „nedelsiant atsistatydintų iš pareigų“. Iniciatyva pašalinti R. Malinauską iš posto kilo Vilniuje. Į Vilnių iš Naujosios Akmenės, kur vyko suvažiavimas, sostinės konservatoriams teko grįžti su visa jų parengta „nepasitikėjimo“ rezoliucija.

Balsavimo rezultatai patvirtino LSA narių pasitikėjimą R. Malinausku/ LSA archyvo nuotrauka

Rezoliucija ir pareiškimas
Suvažiame svarstyta konservatorių inicijuota rezoliucija „Dėl nepasitikėjimo LSA prezidentu R. Malinausku.“
Kaip savaitraščiui „Mano Druskininkai“ vakar sakė LSA prezidentas R. Malinauskas, jo sprendimas įtraukti šią rezoliuciją į suvažiavimo darbotvarkę šiuo atveju buvo vienareikšmiškas: „Tai buvo asmeninis apsisprendimas pasitikrinti pasitikėjimą manimi. Aš visada dirbu tik tokiose komandose, kuriose žmonės vienas kitu pasitiki, o ne tokiose, kur vienokie ar kitokie sprendimai priimami tik siekiant išlaikyti savo kėdę“.
R. Malinauskas patikino, kad kitu atveju tokios rezoliucijos nė nebūtų pavedęs įtraukti į suvažiavimo darbotvarkę: „Nes tai yra gryno politikavimo pavyzdys.“
Konservatorių inicijuotos „nepasitikėjimo procedūros“ neparėmė nei Liberalų sąjūdis, nei kitų partijų atstovai. O už pačių konservatorių inicijuotą už R. Malinausko pašalinimą iš LSA prezidento pareigų taip pat balsavo ne visi konservatorių atstovai Lietuvos savivaldybėse.
Suvažiavimo dalyviams buvo perskaitytas ir jame negalėjusių dalyvauti (buvo išvykę į Europos Regionų komiteto posėdį Austrijoje) LSA viceprezidentų Pagėgių mero Virginijaus Komskio bei Panevėžio rajono mero Povilo Žagunio pareiškimas, kuriame jie ragino Lietuvos savivaldybių atstovus nesivadovauti suinteresuotų asmenų fomuojama neigiama nuomone ir balsuoti prieš minėtą rezoliuciją.

Priešrinkiminis „susirūpinimas“
Rezoliucijos autoriai „išreiškė susirūpinimą“, esą R. Malinausko elgesys neva tai nedera su Asociacijos tikslais ir panašiai.
Tačiau V. Komskio ir P. Žagunio pasirašytame pranešime teigiama, jog nuolatinis viešas R. Malinausko neigiamo įvaizdžio formavimas ir tariamų skandalų viešinimas priešrinkiminiu laikotarpiu yra ryškus politinio susidorojimo pavyzdys, suinteresuotų asmenų kova su stipria asmenybe, ryžtingu vadovu, ir, svarbiausia, galingu politiniu varžovu: „Nuo 2003 metų LSA prezidento pareigas užimant R. Malinauskui, matome puikų kompetentingo, nuoseklaus ir kryptingo vadovavimo pavyzdį. Žvelgdami į pastarojo dešimtmečio LSA Prezidento veiklą, galime teigti, jog LSA įstatuose numatytos funkcijos ir tikslai buvo įgyvendinami kompetentingai ir nepriekaištingai“, – teigiama pranešime. Jame įvardijama, kad vienas didžiausių LSA prezidento R. Malinausko laimėjimų – laikymasis principo, jog LSA yra ne politinis darinys, o asociacija, atstovaujanti savivaldybėms ne partiškumo ar savivaldybių dydžio principu.

Konservatoriai liko „ant ledo“
Rezoliucijai „Dėl nepasitikėjimo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Ričardu Malinausku“ nepritarta: 7 delegatai balsavo už, 93 – prieš rezoliuciją, kiti delegatai savo nepritarimą rezoliucijai išreiškė balsavime nedalyvaudami.
Kaip savaitraščiui „Mano Druskininkai“ teigė LSA viceprezidentas, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, balsavimo rezultatai parodo, kad Asociacijos nariai vertina LSA prezidento kompetenciją ir pasitiki jo darbu.
LSA prezidento, Druskininkų savivaldybės mero R. Malinausko žodžiais, konservatorių sumanymas paversti Asociaciją politiniu ringu nepavyko: „Visada deklaravau, kad Asociacija užsiima savivaldos, savivaldybių gyventojų reikalais, ji nėra partinė struktūra. Džiaugiuosi savo kolegų pasitikėjimu manimi, dirbsime, kaip ir iki šiol, savivaldai ir žmonėms.“

Daugiau dėmesio regionams
XXII-ajame LSA narių atstovų suvažiavime dalyvavo 147 delegatai, atstovaujantys visoms Lietuvos savivaldybėms.
Savo metiniame pranešime LSA prezidentas ypatingą dėmesį skyrė regionų politikai. R. Malinauskas akcentavo naujoves, kurios suteiks didesnių finansinių galimybių vykdyti savivaldybių funkcijas. Jis pabrėžė, kad savivaldybės turi ne tik atsakingai priimti naujus iššūkius, kuriuos kelia socialinė, ekonominė realybė bei patys gyventojai, bet ir keisti nebeefektyvias praktikas.
Taip pat suvažiavimo dalyviai išklausė LSA viceprezidentų Alytaus rajono mero Algirdo Vrubliausko bei Elektrėnų mero Kęstučio Vaitukaičio pranešimus.
Suvažiavime paskelbtas LSA revizijos komisijos pranešimas, patvirtintos LSA 2015 metų finansinės, balanso ir veiklos rezultatų ataskaitos bei 2016 metų finansinė sąmata.

Ramunė Žilienė