Knyga apie žmonių likimus okupacijų metais – Druskininkų dovana Lietuvos mokykloms

Netrukus Lietuvos mokyklų bibliotekų fondus papildys dovana – nauja knyga. Tai asociacijos „Atmintis“ pirmininko, buvusio Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus įkūrimo darbų organizatoriaus ir neetatinio vadovo, 1941-ųjų metų tremtinio Gintauto Kazlausko sudaryta knyga „Žmonių likimai okupacijų metais. Prisiminimai“. Knygos pratarmėje G. Kazlauskas rašo: „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui tapus nauju muziejaus steigėju, šia dovana visoms mūsų šalies mokykloms užbaigiame daugiau kaip dvi dešimtis metų trukusią švietėjišką veiklą, skirtą išsaugoti istorinę atmintį ir perduoti ją jaunimui, ugdant jo pilietiškumą ir patriotiškumą.“

Knyga jau pradėta versti ir į anglų bei ukrainiečių kalbas. Visos trys šios knygos dalys, kuriose tekstai yra pateikti dviem – lietuvių ir rusų – kalbomis, jau buvo išleistos anksčiau: pirmoji dalis – 2015-aisiais, antroji – 2016-aisiais ir trečioji – 2017-aisiais.

Šaulių sąjungoje knygas priėmė plk. lt. G. Koryzna/Asmeninio archyvo nuotrauka

 

Rukloje knygos perduotos Antrojo mokomojo bataliono vadui mjr. E. Birvinskui/Asmeninio archyvo nuotrauka

 

Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė G. Kazlauskui padėkojo už Lietuvos mokykloms padovanotas knygas./Vaido Karlono nuotrauka

Balandžio 17 d. G. Kazlauskas perdavė Švietimo ir mokslo ministerijai 800 knygos „Žmonių likimai okupacijų metais. Prisiminimai“ egzempliorių. Susitikime su G. Kazlausku Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė išreiškė nuomonę, jog būtų prasminga padovanoti šių knygų ir lietuviškoms mokykloms Maskvoje, Sankt Peterburge, Kaliningrado srityje. Ten gyvenančiam ir besimokančiam lietuvių kilmės jaunimui šios knygos suteiktų galimybę giliau pažinti Lietuvos istoriją.

Praėjusį penktadienį, balandžio 20 d., G. Kazlauskas buvo pakviestas į „Žaros“ gimnaziją Naujojoje Vilniuje, kurioje organizuotas susitikimas su gimnazijos bendruomene ir knygos pristatymas. G. Kazlausko žodžiais, ypač malonu, kad rusakalbių gimnazijos „Žara“ direktorius Dmitrijus Popovas ėmėsi iniciatyvos Šalčininkų ir Vilniaus rajono mokyklose išplatinti padovanotas knygas bei surengė knygos pristatymą jo vadovaujamoje gimnazijoje: „Prieš pristatymą buvo organizuota meninė dalis, kurioje partizanų dainas atliko „Žaros“ ir baltarusių – Vilniaus Pranciškaus Skorinos vardo gimnazijų moksleivių ansambliai. Toks nuoširdus sutikimas, koncertas ir šiltas bendravimas paliko gerą įspūdį.“

Susitikime „Žaros“ gimnazijoje dalyvavo ir Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos pirmininkė Danguolė Sabienė. Ji G. Kazlauskui įteikė padėką už istorinės atminties saugojimą bei puoselėjimą, prasmingą veiklą, ugdant mokinius ir mokytojus patriotizmo dvasia bei už nuoširdų Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus bendradarbiavimą su Rytų Lietuvos mokytojų sąjunga.

Knygų dovanota ir Lietuvos šaulių sąjungai bei Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajam pulkui Rukloje, „Misija Sibiras‘17“ vadovui Arnoldui Fokui, Lietuvos onkologiniams ligoniams, per vaistinėse organizuotą akciją. Iš išleistų 1500 knygos egzempliorių padovanota daugiau nei 1200. Numatyta dar padovanoti knygų muziejams, kurie aktyviai bendradarbiauja su mokyklomis.

 

– Kaip kilo mintis prisiminimus apie žmonių likimus okupacijų metais sukaupti knygoje?

– Pirmosios trys knygos, išleistos lietuvių ir rusų kalbomis, buvo parengtos, pageidaujant rusakalbiams muziejaus lankytojams. Teko padirbėti. Į rusų kalbą vertėme drauge su žmona, o vėliau vieno vertėjų biuro Vilniuje darbuotojas sutiko nemokamai redaguoti vertimą. Aptariant šias knygas su muziejaus lankytojais, buvo išsakyti ir kiti jų pageidavimai – ateityje išleisti knygą ir kitomis kalbomis; pabrėžta, kad knygą būtina turėti visoms Lietuvos mokykloms. Idėjai, kad knygų prasminga dovanoti mokykloms, pritarė ir visi Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus puoselėtojai, veiklos organizatoriai.

Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejuje yra apsilankę žmonių iš įvairių Lietuvos kampelių ir įvairių užsienio šalių. Versti knygą į ukrainiečių kalbą, susipažinusi su knygos turiniu, ėmėsi šeima iš Ukrainos. Netrukus knyga turėtų išeiti ir anglų kalba: nemokamą vertimą į anglų kalbą pasisiūlė organizuoti muziejaus lankytojas iš Vilniaus. Galbūt anglų kalba knygą norės perskaityti ir NATO kariai – tikriausiai ne visi iš jų žino, kad Lietuva, kurią dabar jie saugo, – priešinosi okupacijai, priespaudai, tačiau, būdama maža šalis, nepajėgė atlaikyti didžiųjų kaimynų agresijos… Išleidus knygą anglų kalba, ja galėtų susidomėti platesnis užsieniečių ratas.

 

– Ar knygose – vien tik prisiminimai, kurie jau buvo surinkti muziejaus archyve?

– Dalis prisiminimų yra parengti man susipažinus ir bendraujant su muziejaus lankytojais. Pradėjus rengti knygą, tarsi ėmė vertis vartai į vis naują informaciją. Muziejaus lankytojai, sužinoję, kad sudarinėju tokią knygą, pasakojo savo istorijas. Pavyzdžiui, kaunietis Jonas Vytautas Koklevičius: pirmoje knygos dalyje aprašyta jo papasakota istorija „Nugalėjęs rudąją mešką, tapau Sibiro legenda“. Skirtingi įvairių žmonių prisiminimai atskleidžia okupacijų metų įvykių visumą. Pagal žmonių papasakotas istorijas buvo parengtos ir šiemet bei anksčiau išleistų knygų viršelių iliustracijos.

 

– Kas padėjo išleisti knygą?

– Pirmosios trys prisiminimų knygos, kuriose tekstai parengti lietuvių ir rusų kalbomis, buvo išleistos po 500 egzempliorių, o pastaroji, kurioje tekstai tik lietuvių kalba, – 1500 egzempliorių. Jos leidybą parėmė Druskininkų savivaldybė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Druskininkų filialas, asociacija „Atmintis“ ir pavieniai asmenys – visuomeniniais pagrindais veikusio Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus savanoriai, iš dalies – kitų Lietuvos miestų gyventojai. Todėl galima teigti, kad iš esmės ši knyga yra Druskininkų dovana Lietuvos mokykloms, kitoms minėtoms organizacijoms, ir man tai teikia didelį moralinį pasitenkinimą.

 

– Ko gero, daug pastangų prireikė ne tik knygą išleisti, bet ir ją pristatyti numatytiems adresatams?

– Esu dėkingas visiems, padėjusiems man išplatinti knygą: LR Seimo nariui Zenonui Streikui, kuris inicijavo susitikimą su Švietimo ir mokslo ministre bei pats jame dalyvavo; Švietimo centro direktoriui Vytautui Gintučiui, padėjusiam organizuoti transportą nuvežti knygas į Vilnių ir dalyvavusiam, jas pristatant Švietimo ir mokslo ministerijai; Lietuvos šaulių sąjungos karininko A. Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės G. Matulionio 103-ios kuopos vadui Ramūnui Šerpatauskui, inicijavusiam knygų dovanojimo akciją šauliams bei savanoriams. Būdamas Ukrainoje, jis pasinaudojo galimybe pristatyti knygą ir Dnepropetrovsko srities administracijai. Knyga buvo palankiai sutikta – juk aprašyti prisiminimai persipina su šių laikų tarptautiniais įvykiais Ukrainoje, o gydydamiesi Druskininkuose, Karių reabilitacijos centre, ukrainiečiai dažnai dalyvauja Rezistencijos ir tremties muziejaus renginiuose.

 

Parengė Ramunė Žilienė