Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro valdybos posėdyje – 2017 metų bendrovės metinis pranešimas ir svarbūs teisiniai klausimai

Kovo 14 dieną Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) Valdybos pirmininkė Vilma Jurgelevičienė, Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Renaldas Viščinis, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Baranauskaitė, visų Alytaus regiono savivaldybių atstovai-valdybos nariai, atsakingi specialistai dalyvavo ARATC valdybos posėdyje. Jo metu svarstyti penki svarbūs klausimai. Tarp jų – 2017 m. bendrovės metinis pranešimas ir LR Aplinkos ministerijos siūlomi Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, kuriais ketinama iš esmės keisti atliekų tvarkymo kainodarą ir eliminuoti savivaldą, tokiu būdu sugriaunant šiuo metu puikai ir efektyviai funkcionuojančią atliekų tvarkymo sistemą. ARATC direktorius Algirdas Reipas valdybai pristatė 2017 metų bendrovės metinį pranešimą.

„Jau 15 metų, kai Alytaus regiono savivaldybės sėkmingai bendradarbiauja atliekų tvarkymo srityje. Šiandien visi kartu galime pasidžiaugti pasiektais rezultatais ir sukurta pažangia, pigiausia Lietuvoje atliekų tvarkymo sistema, užtikrinančia bendruomenės poreikius. Tikimės, kad bendru darbu pasieksime, kad Alytaus regionas, kaip žaliojo turizmo, sveikos gyvensenos ir sveikatos atgavimo regionas, diktuos ir atliekų tvarkymo madas Lietuvoje ir Europoje“, – sakė V. Jurgelevičienė, pažymėdama, jog atliekų srityje Alytaus regionas yra išplėstinis, prie jo prijungtos dvi Kauno rajono savivaldybės – Prienų ir Birštono.

2011 metais centras buvo pripažintas sparčiausiai per paskutinius ketverius metus augusia įmone Alytaus apskrityje, 2016 metais ši įmonė pripažinta viena sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausiai augančių šalies bendrovių. 2016 metais ARATC įteiktas Stiklo lašas už sėkmingą atliekų tvarkymo sistemos įgyvendinimą Druskininkų savivaldybėje.

ARATC direktorius A. Reipas pabrėžė svarbiausius 2017 metų darbus ir pasiekimus. Bendrovė iš naujo buvo sertifikuota pagal ISO 14001:2015 standartą, gautas finansavimas ir pradėti įgyvendinti investiciniai projektai pagal 2014-2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą, bendrovė teikė paslaugas 85 000 namų ūkių ir 11 000 įmonių. Iš viso 2017 metais sutvarkyta 81 000 tonų komunalinių atliekų, vartotojams suteikta paslaugų už daugiau nei 5 000 000 Eur. Perdirbta ir panaudota daugiau kaip 75 proc. komunalinių atliekų.

2017 metais buvo diferencijuoti atliekų tvarkymo kaštai – tai buvo didelis iššūkis visoms 7 savivaldybėms, su kuriuo jos susidorojo, radusios bendrus sprendimus. Diferencijuojant rinkliavą, buvo būtina ARATC įdiegti naujas IT sistemas, visas procesas vyko sklandžiai, tačiau minėti privalomi Valstybės nurodymai lėmė, kad atliekų tvarkymas pabrango vidutiniškai 16 proc.

Antras labai svarbus Valdybos posėdyje pristatytas klausimas – LR atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, kuriais LR Aplinkos apsaugos ministerija nori nuo 2019 metų pakeisti iki šiol galiojusį komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros modelį. Įstatyme siūloma, kad būtų panaikintos rinkliavos, privalomai atsirastų komunalinių atliekų tvarkymo tarifas, kurį nustatytų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Savivaldybės kainų reguliavime nedalyvautų visiškai. Tokie siūlymai sulaukė daug prieštaravimų.

ARATC valdybos nariai akcentavo, kad, priėmus įstatymo pakeitimus, iškiltų grėsmė savivaldybių savarankiškumui, nes komunalinių atliekų tvarkymo sistemos kūrimas yra LR Vietos savivaldos įstatyme numatyta savarankiška savivaldybių funkcija. Dabar savivaldybes norima eliminuoti, nors joms vis tiek liktų atsakomybė prieš gyventojus, o kainas nustatinėtų Vilniuje sėdintys tarnautojai.

Priėmus minėtus pakeitimus, regioniniai atliekų centrai nebūtų pajėgūs užtikrinti gyventojų aptarnavimo, dėl to padidėtų administravimo kaštai. Be to, įstatymo nuostatos sudaro prielaidas atliekų tvarkymo sistemos brangimui, kadangi numatyti papildomi mokesčiai reguliatoriui, normatyvinis pelnas ir kita.

ARATC valdybos pirmininkė V. Jurgelevičienė pabrėžė, kad kiekviena savivaldybė geriausiai žino savo bendruomenės poreikius ir efektyviausiai gali atstovauti gyventojų interesams: „2017 m. pradėjome taikyti dvinarę mokėjimų sistemą už atliekų tvarkymą. Šios sistemos įgyvendinimas pareikalavo papildomų lėšų. Jeigu reikės įgyvendinti šį įstatymo projektą, drastiškai brangs atliekų tvarkymas, kuris, be jokios abejonės, guls ant mokesčių mokėtojų pečių. Man nesuprantamas kai kurių savivaldybių noras atsikratyti kainų nustatymo funkcijos, tikintis, kad bus galima gyventojus pasiųsti aiškintis į Vilnių. Mes esame kategoriškai prieš savivaldos menkinimą ir eliminavimą. Druskininkai yra kurortinė savivaldybė, turime daug atvykstančių svečių, taip pat yra nemažai žmonių, įsigijusių antrą būstą kurorte – neaišku, kokiu būdu bus sprendžiamas klausimas, kaip jie turėtų mokėti už atliekų tvarkymą. Regione sukurta atliekų tvarkymo sistema esame patenkinti, o bet kokie pasikeitimai pirmiausia atsiliepia bendruomenei, todėl sieksime, kad minėti pakeitimai būtų dar kartą apsvarstyti ir racionaliai įvertinti valstybiniu lygiu.“

ARATC valdyba nusprendė pastabas dėl LR atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų teikti LR Aplinkos ministerijai ir Lietuvos savivaldybių asociacijai bei vystyti diskusiją tam, kad priimti sprendimai atlieptų bendruomenės poreikius.

V. Jurgelevičienė: „Mes esame kategoriškai prieš savivaldos menkinimą ir eliminavimą. Druskininkai yra kurortinė savivaldybė, turime daug atvykstančių svečių, taip pat yra nemažai žmonių, įsigijusių antrą būstą kurorte – neaišku, kokiu būdu bus sprendžiamas klausimas, kaip jie turėtų mokėti už atliekų tvarkymą. Regione sukurta atliekų tvarkymo sistema esame patenkinti, o bet kokie pasikeitimai pirmiausia atsiliepia bendruomenei, todėl sieksime, kad minėti pakeitimai būtų dar kartą apsvarstyti ir racionaliai įvertinti valstybiniu lygiu.“/Dianos Sinkevičiūtės nuotrauka

Parengta pagal Druskininkų  savivaldybės informaciją