Tarp Europos lankinio šaudymo varžybų dalyvių – ir druskininkietis

Druskininkietis Stasys Svetlauskas, prieš gerą dešimtmetį susidomėjęs šaudymu iš lanko, – kaip tada jam atrodė, kone „iš dyko buvimo“, – šiandien gali didžiuotis solidžiais pasiekimais šioje sporto šakoje. Neseniai jis dalyvavo Baltijos uždarų patalpų šaudymo iš lanko čempionate Siguldoje ir Europos uždarų patalpų šaudymo iš lanko čempionate Budapešte. Praėjusį sekmadienį grįžo iš Utenoje surengto Lietuvos uždarų patalpų šaudymo iš lanko čempionato, ten iškovojęs trečiąją vietą ilgųjų lankų klasėje.

S. Svetlauskas varžyboms ruošėsi Druskininkų sporto centre: sportininkas sako esąs dėkingas už sudarytą galimybę ten treniruotis: „Džiugina, kai sutinki bendraminčių, žmonių, kurie ne tik pasiryžę realiai kuo nors padėti, bet ir draugiškai remia, skatina siekti pergalių, treniruojantis mėgiamą sporto šaką. Toks požiūris – bendruomeniškas, vienijantis ir skatinantis įveikti vis naujus, sau pačiam keliamus sportinius iššūkius, „užveda“ siekti naujų sportinių tikslų.“

S. Svetlauskas, prieš gerą dešimtmetį susidomėjęs šaudymu iš lanko, iškovojo jau ne vieną pergalę/Laimos Rekevičienės nuotrauka

 

Lietuvos rinktinė Europos uždarų patalpų šaudymo iš lanko čempionate Vengrijoje/Asmeninio archyvo nuotrauka


– Kodėl susidomėjote būtent šaudymu iš lanko?

– Vyrams, matyt, reikia savotiškų „žaislų“, laisvalaikio užsiėmimo: turbūt ne vienoje šeimoje yra vyras, besidomintis medžiokle ar žvejyba. O aš, smalsumo vedamas, pabandžiau pašaudyti iš lanko. Vieną dieną pasvarsčiau: iš visokių ginklų šaudžiau, o iš lanko – ne… Reikia pabandyt! Man rūpimą informaciją susiradau internete, kai pradėjau domėtis viskuo, kas susiję su šaudymu iš lanko. Šaudymo iš lanko stilius įvairus, yra įvairios šakos. Lankininkus vienija dvi pagrindinės asociacijos: Pasaulinė šaudymo iš lanko asociacija (World Archery; WA) ir Tarptautinė lauko šaudymo iš lanko asociacija (International Field Archery Association; IFAA). Pirmajai atstovauja sportininkai, šaudantys iš olimpinio arba skriemulinio lanko, o IFAA vienija medžioklinio (landšaftinio) šaudymo mėgėjus. Abi asociacijos glaudžiai bendradarbiauja, organizuoja varžybas, į kurias kviečia ir kitų klasių lankininkus, nes turi tikslą skatinti ir plėsti lankininkystę, kaip sporto, medžioklės, poilsio ir pramogos būdą. Be abejonės, šiandien tai yra ir sporto šaka, žinoma ir kultivuojama visame pasaulyje. Lietuvoje šaudymas iš lanko, manau, nėra populiari sporto šaka, besidominčių ja nedaug. Net nežinau, kodėl. Mano nuomone, tai puikus sportas. Tiesa, tai netradicinė Lietuvai, mažo intensyvumo sporto šaka. Ilga varžybų trukmė gali varginti žiūrovus – galbūt todėl nesulaukiama didesnio sirgalių dėmesio?

Greitai bus jau dešimt metų, kaip domiuosi lankiniu šaudymu. Iš pradžių treniravausi savo malonumui: pirmus metus treniravausi netolygiai, nesistemingai, su pertraukomis, galima sakyti, „kaip papuola“. Ilgainiui pastebėjau, kad, jei ilgiau nesitreniruoju, rezultatai prastėja. Jei nesitreniruoju žiemą, – pavasarį vėl visko reikia siekti nuo pradžių, norint atstatyti iki tol pasiektą lygį, rezultatus. Todėl ėmiau ieškoti galimybių treniruotis nuolat. Taip atradau klubą „Žaliasis lankas“ Alytuje. Kurį laiką ten ir važinėjau treniruotis. Lankiniam šaudymui reikalingos nuolatinės treniruotės, bet kokiu metų laiku. Tačiau važinėjimas į Alytų buvo komplikuotas, ėmė stigti laiko šeimai, bet to, buvo sudėtinga suderinti tas keliones su darbu, viską suspėti. Kai apie savo rūpesčius prasitariau sporto entuziastams Vytautui Lučinskui, Gintarui Grigui, Vilmantui Matkevičiui, – man buvo pasiūlytos patalpos, kuriose galiu treniruotis ir žiemos metu.

 

Kokie Jūsų pasiekimai šaudyme iš lanko?

– 2017-aisiais Baltijos šalių uždarų patalpų čempionate, Ventspilyje užėmiau 3-ąją vietą; Field Extreme varžybose (maratone), organizuotame Kazlų Rūdoje, laimėjau 1-ąją vietą; Lietuvos landšaftinio šaudymo iš lanko čempionate, surengtame Alaburdiškėse, taip pat pavyko laimėti 1-ąją vietą; ir Lietuvos šaudymo iš lanko čempionate, organizuotame Alytuje, laimėjau 1-ąją vietą, o Alytaus miesto pirmenybėse – 2-ąją. Lenkijos 3D šaudymo iš lanko čempionate Vyškove tapau 2-osios vietos prizininku. Šiemet Lietuvos uždarų patalpų šaudymo iš lanko čempionate, organizuotame Utenoje, užėmiau 3-iąj vietą. Naujausi pasiekimai – taip pat šiemet organizuotame Europos uždarų patalpų čempionate Budapešte – 9-oji vieta, o Baltijos uždarų patalpų čempionate Siguldoje – 8-oji. Tačiau mane patį, kaip, manau, ir daugelį kitų lankininkų, labiausiai džiugina ir galimybė susitikti su bendraminčiais, bendraudami patiriame daugybę gerų emocijų.

S. Svetlauskas: „Šaudant iš lanko, labai svarbu išlikti ramiam ir tiksliai atlikti veiksmus, nekreipiant dėmesio į išorinius dirgiklius.“/Asmeninio archyvo nuotrauka

 

– Iš pasiektų pergalių matyti, kad dabar esate „ant bangos“: sekasi varžybose. Kokių reikia savybių, kultivuojant šią sporto šaką?

– Anksčiau manydavau, kad tereikia tik lanko ir strėlės – o dabar aišku, kad kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių… Reikia vis daugiau žinių, pavyzdžiui, ir psichologijos, ne tik apie įvairias šaudymo iš lanko technikas. Šaudymas iš lanko lavina ne tik įvairias fizines, bet ir psichologines savybes: padeda susikaupti ir didina psichologinį stabilumą. Koncentracija, savo minčių bei kūno valdymas – būtini dalykai šiame sporte. Šaudymas iš lanko stiprina nugaros raumenis, pečių juostą ir visą viršutinę kūno dalį; palaiko bendrą fizinę formą. Lankininkai daug vaikšto: įprastose šaudymo iš lanko varžybose nueina apie 6-10 kilometrų.

Šaudant iš lanko, labai svarbu išlikti ramiam ir tiksliai atlikti veiksmus nekreipiant dėmesio į išorinius dirgiklius. Tinkamai ugdant šią savybę, ji praverčia ir kasdieniame gyvenime.

 

– Kokia Jūsų profesija?

– Dirbu muitinėje. Turiu pedagoginį išsilavinimą. Ir dar maisto paruošimo technologo diplomą. Pastarąjį įgijau, studijuodamas tuomečiame Vilniaus prekybos technikume. Tačiau pagal šią profesiją neteko dirbti. Teisybės dėlei turi pasakyti, kad ir virtuvėje nei patinka, nei tenka suktis. Įtraukė kitas pomėgis – šaudymas iš lanko. Vėliau taip susiklostė aplinkybės, kad reikėjo įgyti aukštąjį išsilavinimą, tad rinkausi studijuoti tai, kas atrodė bus įdomu ir naudinga man pačiam – istoriją ir socialinius mokslus.

 

Parengė Ramunė Žilienė