Apie Druskininkus – tarptautinėse turizmo parodose Nyderlanduose, Norvegijoje ir Suomijoje

Atėję 2018-ieji metai atnešė ir naują turizmo parodų sezoną. Pirmosios šių metų tarptautinės turizmo parodos, kuriose kartu su viso pasaulio turizmo traukos objektais pristatyti ir Druskininkai, – „Vakantiebeurs“ Utrechte, „Reiselivsmessen“ Osle ir „Matka Nordic“ Helsinkyje.

Mūsų šalies atstovai su Lietuvos bendruomenės Norvegijoje nariais/TVIC archyvo nuotrauka

 

Lietuvos delegacija Helsinkyje/TVIC archyvo nuotrauka

Nyderlandų turistams patrauklus Druskininkų kempingas

Sausio 9-14 dienomis Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras (toliau TVIC) kartu su kolegomis iš Klaipėdos, Gargždų ir Palangos dalyvavo Utrechto mieste, Nyderlandų karalystėje, surengtoje tarptautinėje turizmo, laisvalaikio ir poilsio parodoje „Vakantiebeurs 2018“.

Tai viena iš didžiausių ir gausiausiai lankomų tokio pobūdžio parodų ne tik Nyderlanduose bet ir visoje vakarų Europoje. Kasmet į šią parodą pristatyti savo turizmo paslaugas atvyksta atstovai iš viso pasaulio. Šiais metais atvyko 1100 dalyvių.

Paroda sulaukė 125 000 lankytojų, kurie atvažiavo, jau paruošę „namų darbus“: buvo parengę klausimų apie įvairius turistų traukos objektus, domėjosi naujomis pramogomis ir dar neatrastomis vietomis. Verta pastebėti, kad nemaža dalis apsilankiusiųjų Lietuvos stende jau yra buvę mūsų šalyje ir planuoja sugrįžti dar kartą – vasaros atostogoms ieško jaukių kempingų bei vaizdingų lankytinų vietų.

Kempingais domimasi ne be reikalo – Nyderlandų turistai itin mėgsta keliauti nameliais ant ratų, dar kitaip vadinamaisiais kemperiais, tad Druskininkų atstovai džiaugėsi, galėdami pasiūlyti jaukų ir turistų lūkesčius atitinkantį kempingą. Ketinantys atvykti į Druskininkus teiravosi dviračių takų maršrutų, domėjosi vandens turizmo galimybėmis, Dzūkijos nacionaliniu parku ir jo unikalumu.

 

Apie Druskininkuose teikiamas paslaugas – Norvegijos turistams

Sausio12-14 d. Osle veikusioje parodoje „Reiselivsmessen“ TVIC pristatė kurorto paslaugas Valstybinio turizmo departamento stende „Lithuania“. Jau šeštus metus iš eilės Lietuvos turistinis potencialas, poilsio, reakreacijos, sveikatinimo ir aktyvaus laisvalaikio galimybės Lietuvos kurortuose, pristatyti Norvegijos rinkai. Moderniame ir estetika išsiskiriančiame Lietuvos stende šalį reprezentavo Valstybinio turizmo departamento, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Anykščių, taip pat Vilniaus ir Kauno atstovai. Parodos metu stendą aplankė Lietuvos Respublikos ambasados Norvegijos karalystėje ambasadorius Jonas Paslauskas ir komercijos atašė Audrius Masiulionis.

Tris dienas trukusi paroda sulaukė net 42 360 lankytojų. Kaip kelionės tikslas, Lietuva norvegams yra gerai žinoma, patraukli ir lengvai pasiekiama – iš Norvegijos miestų į Lietuvą vykdoma nemažai tiesioginių skrydžių. Norvegus į Lietuvą traukia aukšta aptarnavimo kultūra, geras maistas ir žemos kainos.

Smagu buvo išgirsti, kad vis daugiau norvegų jau žino ne tik Vilnių, Palangą, bet ir Druskininkus. Dauguma iš jų minėjo, girdėję puikių atsiliepimų apie mūsų SPA centrus. Buvo ir tokių, kurie jau lankėsi Druskininkuose ir vėl planuoja čia atvykti su draugais. Lankytojai mielai dalinosi savo įspūdžiais iš apsilankymo skandinaviško stiliaus reabilitacijos centre „Upa“. Nors dauguma norvegų kalba angliškai, tačiau buvo maloniai nustebinti specialiai šiai parodai paruošta ir platinama informacine medžiaga apie mūsų kurortą norvegų kalba.

 

Druskininkus atranda Suomijos turistai

Sausio 18-21 d. Druskininkų kurortas buvo pristatytas ir turizmo parodoje „Matka“ Helsinkyje – didžiausioje ne tik Skandinavijoje, bet ir Baltijos šalyse. Kasmet joje apsilanko 80-90 tūkstančių suomių. Tokioje parodoje sužinoma, kaip rinka reaguoja į siūlomas paslaugas. Galima tirti savo vietovės žinomumą, išsiaiškinti turistų pageidavimus ir kelionės motyvus. Suomijoje prieš dešimtį metų retas parodos svečias buvo girdėjęs apie Druskininkus. Tačiau po kiekvienos parodos atsiranda vis daugiau žmonių, kurie domisi Druskininkais. Šiemet sutikome nemažai suomių, kurie jau tapo mūsų miesto gerbėjais. Dar daugiau buvo tų, kurie planuoja apsilankyti Druskininkuose pirmąkart. Kol kas tai dar labai nedideli Suomijos turistų srautai, tačiau džiugina pozityvūs pokyčiai.

 

– Koks yra tipinis Suomijos turistas?

– Į Lietuvą linkę keliauti vyresni žmonės. Iš pradžių jie aplanko Vilnių ir Kauną. Įsitikinę šalies saugumu, leidžiasi keliauti po šalį „skersai ir išilgai“. Kultūrologai teigia, kad suomių mentalitetas turi kažką bendro su lietuviškuoju, o suomių kalboje išlikę daugiau kaip šimtas lietuviškos kilmės žodžių. Galbūt dėl to suomiai gerai jaučiasi Lietuvoje.

 

– Kas traukia Suomijos turistus į Druskininkus?

– Pagrindinės pokalbių temos parodoje buvo dviračių turizmas ir poilsis sanatorijose, šeimos su vaikais domėjosi Vandens parku. Yra suomių grupė, kuri atvyksta į Druskininkus tarptautinės šunų parodos metu, ir tokiu būdu sužino apie mūsų kurortą. Naudingas Druskininkams gali būti ir bevizio įvažiavimo į Gardino sritį režimas: daug suomių domėjosi galimybe vykti iš Druskininkų trumpai ekskursijai į Baltarusiją.

 

Suomis išmoko lietuvių kalbą

Kaip bebūtų, Helsinkyje nesunku sutikti mūsų miestų ir gamtos entuziastų. Pernai jau rašėme apie suomių porą, išmokusią lietuvių kalbą. Bet šiemet mus vėl nustebino vienas parodos svečias, pokalbio metu parodęs puikų lietuvių kalbos žinojimą. Jį pakalbino parodoje dalyvavusi TVIC informacijos ir rinkodaros vadybininkė Anna Kaciun.

Būdamas arabistikos studentu Helsinkio universitete, Mika planavo savo atostogas užsienyje. Neatidumas lėmė, kad vietoj savo išsirinkto kelionės tikslo (gal Vienos?), Mika nusipirko skrydį į Vilnių. Taip Mika praleido atostogas Lietuvoje, o grįžęs namo sulaukė netikėto iššūkio iš draugo. „Gal tu ir neblogas arabų kalbų specialistas, bet lietuvių kalbos tu niekada neišmoktum. Ji yra tiesiog per sunki!“. Draugo žodžiai Miką užgavo, ir jis… nusprendė įrodyti savo lingvistinius gebėjimus! „Tai buvo sunku, labai sunku, – pasakojo Mika. – Visi tie priešdėliai, priesagos, sangrąžos ir intarpai… Skaičiau gramatikos vadovėlį vėl ir vėl“. Bet jis atkakliai stengėsi išmokti lietuvių kalbą. Uoliam suomiui prireikė net devynerių metų, kad įvaldytų lietuvių kalbą, tačiau užsibrėžtas tikslas buvo pasiektas: Mika laisvai kalba lietuviškai ir netgi pats dėsto lietuvių kalbą universitete. O kartu su kalbos pažinimu atėjo ir kelionės į Lietuvą. Dabar Mika Lietuvoje jaučiasi kaip namie. „Aš žinau, kur auga geriausi grybai ir miško uogos, kur galima rasti šaltalankių, – gyrėsisi mums Mika. – Bet Lietuvoje dar daug kitų vietovių, kurias aš norėčiau pamatyti.“

 

Druskininkų TVIC informacija