Jaunojo slidininko svajonė – atstovauti Lietuvai Olimpiadoje

Savaitgalį Latvijoje, Siguldoje surengtose „FIS Latvian Cup 2018“ varžybose jaunajam Druskininkų slidininkui, trylikamečiui Augustui Vanagaičiui šypsojosi sportinė sėkmė. Jis, sėkmingai įveikęs varžybų trasas, pateko tarp šešių geriausių U14  (berniukai nuo 12 iki 14 metų) slalomo rungties slidininkų. O prieš savaitę Anykščiuose surengtose Lietuvos jaunių pirmenybių 2-ojo turo varžybose Augustas tapo pirmosios vietos laimėtoju savo amžiaus grupėje. Slidinėjimu gyvenantis „Atgimimo“ mokyklos moksleivis sako, kad užaugęs norėtų atstovauti Lietuvai ir Druskininkams žiemos olimpinėse varžybose ir tapti Lietuvos olimpinės rinktinės nariu.

Augustas su mama Anykščių Kalitos kalno slidinėjimo trasose/Asmeninio archyvo nuotrauka

 

Varžybų Siguldoje (Latvija) akimirka/Asmeninio archyvo nuotrauka

Ką jaučia jaunas sportininkas, kai tarptautinėse varžybose jam nusišypso sėkmė? Koks tas pergalės skonis?

Nustebau, kai patekau į Latvijos berniukų U14 geriausiųjų šešetuką. Kai važiavau į varžybas, maniau, kad bus puikiu, jei būsiu aštuntas ar devintas. Bet pavyko aplenkti varžovus ir patekti tarp šešių geriausiųjų mano amžiaus slidininkų. Buvo įdomu ir smagu. Pasiektas rezultatas skatina dar labiau stengtis ir siekti tikslų.

Kai čiuoži trasoje, iš pradžių būna baisu jos neįveikti, nukristi. Pasiekus finišą, irgi nežinai, kaip tau pasisekė, per kiek laiko trasą įveikei. Kai sužinai, kad esi pirmas, žinoma, apima labai geras jausmas.

 

Kiek reikia įdėti pastangų, kad pasiektum tokių gerų rezultatų?

Reikia tikrai daug treniruotis, stengtis, skirti daug laiko, svajoti ir, žinoma, tikėti savo sėkme. Treniruotėms skiriami visi mano savaitgaliai, penktadieniais treniruojuosi po 2-3 valandas. Kartais treniruotės vyksta kone kasdien.

 

Augustai, ar pomėgis slidinėti atsirado dėl to, kad Druskininkuose veikia „Snow Arena”?

Tikrai, jeigu ne „Snow Arena”, turbūt ne tik aš, bet ir dauguma druskininkiečių net nesvajotų apie kalnų slidinėjimą. Manau, jeigu Druskininkų savivaldybės merui Ričardui Malinauskui nebūtų šovusi idėja, kad Druskininkuose atsirastų slidinėjimo trasų kompleksas, mano ir mano bendraamžių pomėgiai būtų ne tokie šaunūs. Man atrodo, kad daugelis Druskininkų slidininkų, nebūtų net pradėję slidinėti, jau nekalbant apie pergales tarptautinėse kalnų slidinėjimo varžybose. Smagu, kad jaunuosius slidininkus labai skatina ir galimybes treniruotis suteikia „Snow Arenos“ šeimininkas Andrius Stasiukynas.

Druskininkuose atsiradus Vandens parkui, slidinėjimo arenai, įdomioms erdvėms, daugelio vaikų net hobiai pasikeitė. Aš slidinėjimo džiaugsmą atradau „Snow Arenoje“. Smagu, kad pas mus daug kas gali išmokti slidinėti  – visų mokyklų šeštokams suteikiami slidinėjimo pagrindai. O tie, kurie nori pasiekti geresnių rezultatų ir siekti profesionalumo, taip pat turi sąlygas čia treniruotis.

Man meilę slidinėjimui įskiepijo „Snow Arenos“ treneris Erlandas Ruseckas, treniravęs mane pirmuosius trejus metus. Dabar treniruojuosi „Snow Bees“ komandoje su treneriu Jurijumi Ševcovu. Buvo atvykęs treneris iš Italijos, kurio patarimai ir pamokos buvo neįkainojami, suteikė praktinių įgūdžių, padėjo įgyti pasitikėjimo savimi.

 

Ar daug tavo bendraamžių jau gali didžiuotis puikiais slidinėjimo pasiekimais?

Man smagu, kad ir kitiems druskininkiečiams – Liepai Karlonaitei, Motiejui Žūkui, Džiugui Juozaponiui, Medui Dobelinskui – sekasi, džiaugiuosi jų pergalėmis.

 

Ar treniruotis tenka tik „Snow Arenoje“?

Daugiausia treniruojuosi čia, Druskininkuos esančioje „Snow Arenoje“. Smagu, kad prieš Kalėdas turėjome galimybę su savo klubo „Snow Bees“ komandos nariais paslidinėti Austrijoje, Alpių kalnuose. Praėjusią vasarą man labai patiko treniruotės Austrijos Alpių ledyne, vienoje aukščiausių Austrijos viršukalnių – Hintertukse. Labai svarbu, kad, treniruojantis Alpėse, mus moko profesionalūs austrų treneriai.

Žiemą dažnai važiuoju treniruotis ir į Vilniuje esančias Liepkalnio trasas. Man svarbu išmėginti įvairias sniego dangas, uždaras ir atviras trasas, kad būčiau pasiruošęs bet kokioms sąlygoms per varžybas.

Labai patiko slidinėti kalnuose, nes ten apima ypatingas jausmas, žavi atsiveriančios erdvės. Tarsi atrandi gyvenimą iš naujo.

 

Kas labiausiai Tave palaiko, skatina Tavo pomėgį slidinėti?

Džiaugiuosi, kad mane labai palaiko šeima ir draugai. Esu labai dėkingas savo tėčiui, kuris man padėjo pasiekti tokių gerų rezultatų, skyrė daug laiko ir dėmesio. Jis pats labai domisi slidinėjimu, turi daug žinių, kurios labai praverčia. Tėvai, nepaisant kartais ir labai prastų oro sąlygų, lydi mane į varžybas, kantriai stebi mano pasirodymus, džiaugiasi pergalėmis, palaiko, jei sekasi prasčiau.

 

Ar lieka laiko laisvalaikiui?

Laisvalaikio turiu labai nedaug. Todėl pirmiausia stengiuosi paruošti pamokas. Lankau dailės mokyklą, mokausi groti gitara. Turiu skirtingų pomėgių, nes, manau, svarbu tapti įvairiapuse asmenybe.

O Druskininkuose tikrai daug galimybių prasmingai leisti laisvalaikį – nuo slidinėjimo, maudynių, menų mokyklos, sporto iki erdvių Jaunimo užimtumo centre.

Tiesa, labai patinka buriuoti. Bet tai – vasaros pomėgis.

 

Kuo norėtum būti užaugęs?

Norėčiau būti gydytoju. Arba slidinėjimo treneriu.

 

Kokia Tavo, kaip slidininko, didžiausia svajonė?

Užaugęs, svajoju patekti į žiemos olimpiadą ir atstovauti Lietuvai ir Druskininkams šalies rinktinės kalnų slidinėjimo komandos sudėtyje.

 

Kalbino Laima Rekevičienė