Ar prof. L. Mažylio Lietuvos Nepriklausomybės akto originalo paieškos yra susijusios ir su Druskininkų viešąja biblioteka?
„Dingusiu“ laikytą Lietuvos Nepriklausomybės Vasario 16-osios akto originalą lietuvių kalba šių metų kovo 29 dieną Berlyne radęs prof. dr. Liudas Mažylis praėjusį penktadienį lankėsi Druskininkuose. Jis papasakojo, kad ieškojimų pradžia buvo savotiškai susijusi ir su Druskininkų savivaldybės viešąja biblioteka.
Mokymo centre „Dainava“ surengtame susitikime su druskininkiečiais prof. L. Mažylis kalbėjo ne tik apie tai, kokie motyvai paskatino ieškoti dokumento Vokietijoje, bet ir apie tai, kokie įvykiai Lietuvą atvedė prie Vasario 16-osios akto pasirašymo.
2018 metais vasario 16 d. Lietuvos valstybė minės reikšmingą istorijos įvykį – šimtąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. „Kalbėdamas apie su tuo susijusius įvykius, aš papasakojau ir apie tai, kas mane paskatino pradėti Vasario 16-osios akto originalo paieškas, supažindinau su svarbiausiais šimto metų senumuo įvykiais, atvedusiais prie Vasario 16-osios akto pasirašymo. Apie tai pasakosime ir naujajame LRT televizijos projekte, kuriame dokumentinių filmukų ciklo forma pabandėme rekonstruoti būtent šiuos įvykius. Pirmasis filmukas turėtų būti parodytas spalio 18 dieną“, – apibendrindamas susitikimą, sakė prof. L. Mažylis. Druskininkų Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) kvietimu Druskininkuose viešėjęs Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros profesorius nuoširdžiai pasveikino TAU universiteto studentus su naujųjų mokslo metų pradžia. VDU prof. dr. L. Mažylio mokslinių interesų kryptys susiję su Europos integracija, vietinės valdžios institucijomis.
Po susitikimo prof. L. Mažylis davė interviu „Mano Druskininkams“.
– Kodėl savo pranešimą, kurį ką tik pristatėte „Dainavoje“, pavadinote Formula?
– Norėdamas šiek tiek „paerzinti“ kalbininkus, kurie mano, kad reikia būtinai, visada ir visur, vartoti formulė. Tačiau šimto metų epochos terminija mane traukia ir džiugina tokia, kokia ji tada buvo. O visus debatus, susijusius su tuo, kaip atrodys Lietuvos nepriklausomybės formuluotė – visi to laikotarpio veikėjai vadino būtent formula. Tai žodis, kuris ir atspindi būtent tos epochos simboliką. Todėl aš jį ir „rodau“ savo pranešime. Puikiai žinau, kad vienas iš Vasario 16-osios aktų signatarų Petras Klimas savo dienoraštyje visur vartojo žodį formula. Vartydamas tam tikrus leidinius, susijusius su šių šaltinių, publikavimu, randu šį žodį sunormintą. Todėl kyla labai rimtas klausimas: ką mes tose knygose skaitome – tai, ką žmogus rašė, ar tai, ko jis nerašė? Jis tikrai nevartojo žodžio „formulė“.
– Ar tiesa, kad su Vasario 16-osios akto originalo paieškomis yra susijusi ir Druskininkų viešoji biblioteka?
– Žinoma, galima apie tai kalbėti ir juokais, tačiau yra faktas, kad Druskininkai visoje šioje Vasario 16-osios akto suradimo istorijoje vaidina tokį, pasakyčiau, labai pozityvų vaidmenį. Lietingą 2016-ųjų vasarą, mudu drauge su žmona, Aldona, kaip visada, poilsiavome Latežeryje. Na, ir ką gi veikti, kai vis lyja? Druskininkų bibliotekoje pakliuvo į rankas pora knygų, susijusių su Vasario 16-ąja, su akto dingimo paslaptimi. Kadangi artėjo Vasario 16-osios šimtmetis, tos knygos ir skaitiniai kažkaip manyje ir rezonavo taip, kad rudenį pradėjau važinėti ne tik pas muziejininkus, bet ir po įvairius Lietuvos archyvus – konsultavausi su istorikais; jie, pusiau su humoru tariant, neuždraudė man nuvažiuoti į Berlyną ir archyvuose to dokumento paieškoti.
– Tad Druskininkai Jums pasitarnavo kaip įkvėpimo šaltinis?
– Druskininkai daug kam gali įkvėpti… Mielas kurortas. To, turbūt, net neįmanoma racionaliai paaiškinti.
– Kaip pavyksta „susitvarkyti“ su atsakomybe, kuri, tikėtina, Jus užgriuvo po kovo 29-osios?
– Kai užgriūna dėmesys ir atsakomybė, išeitis yra, ji paradoksali: sau iškelti dar sunkesnius uždavinius. Tą aš ir padariau: sutikau būti vedėju būsimoje LRT laidoje. Tokiu būdu išsikėliau sau dar sudėtingesnį uždavinį. Štai taip ir tvarkausi – keldamas sau dar ambicingesnius iššūkius.
– Ieškodamas Lietuvos Nepriklausomybės akto, „pakeliui“ radote ir daugiau kitų įdomių, reikšmingų dokumentų. Koks tolesnis etapas Jūsų tyrinėjimuose?
– Daugelis mokslininkų tą laikotarpį tyrinėja; neseniai Alfonsas Eidintas ir Raimundas Lopata išleido labai storą leidinį apie Lietuvos Tarybos veiklos laikotarpį. Tačiau niekada, jokiose knygose nebūna šimtu procentų surinkta ir paaiškinta viskas, visa informacija. O tie dalykai, kuriuos pavyko ištirti man, be abejonės, nusipelno būti paskelbti. Šia kryptimi aš, dabar jau su nedidele komanda, ir dirbu.
C
entre „Dainava“, Druskininkų TAU iniciatyva, surengtame susitikime su VDU prof. dr. L. Mažyliu, jis papasakojo, kas paskatino pradėti Vasario 16-osios akto originalo paieškas ir priminė svarbiausius, šimto metų senumo įvykius, kurie atvedė prie Vasario 16-osios akto pasirašymo/Ramunės Žilienės nuotrauka
Ramunė Žilienė