Miesto muziejuje – unikali Lietuvių tautos dailės tėvo ir patriarcho Adomo Varno litografijų ir piešinių paroda

Rugpjūčio 16-ąją, Tarptautinę muziejų dieną, parodos Lietuvos muziejų kelias „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“ atidarymu Druskininkų miesto muziejuje Dzūkijoje prasidėjo šeštus metus gyvuojantis nacionalinis kultūros paveldo aktualinimo, kultūros ir meno sklaidos bei modernių muziejinių iniciatyvų edukacinis projektas „Lietuvos muziejų kelias“. Parodą bus galima apžiūrėti iki metų pabaigos. Įgyvendinant Svetingumo programą, Druskininkų savivaldybės moksleiviai aplankyti ekspoziciją kviečiami nemokamai.

Pasak Druskininkų miesto muziejaus direktoriaus Gintaro Dumčiaus, Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui Lietuvos muziejai skyrė penkerių metų renginių ciklą – nacionalinį kultūros paveldo aktualinimo, kultūros ir meno sklaidos bei modernių muziejinių iniciatyvų edukacinį projektą – „Lietuvos muziejų kelias“. Šiemet jame dėmesys skiriamas Vasario 16-osios kūrėjams ir puoselėtojams. „Lietuvos muziejų kelio“ sumanytojai ragina visuomenei pristatyti muziejuose sukauptus įdomius, rečiau eksponuojamus  eksponatus, kurie padės prisiminti prie Lietuvos valstybės atkūrimo prisidėjusius ir ją puoselėjusius žmones: rašytojus, švietėjus, dailininkus, Nepriklausomybės akto signatarus ir kitas ryškias asmenybes, kurių vardai glaudžiai susiję su meno, grožio, tarnavimo Tėvynei, pasiaukojimo, meilės ir vilties temomis.

Sužinoję šiemetę „Lietuvos muziejų kelio“ temą – „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“, Druskininkų miesto muziejaus darbuotojai iš pradžių suko galvas, ką eksponuoti parodoje. O vėliau Roma Dumčiuvienė prisiminė, kad ekspozicijai puikiai tiktų lietuvių tautos dailės tėvo ir patriarcho Adomo Varno (1879-1979) litografijos ir piešiniai, kuriuos Miesto muziejui padovanojo Snieguolė ir Dominykas Akstinai. „Pristatyti A. Varno piešinių parodą labai įdomu, nes jų yra labai nedaug. Eksponuojame beveik visus Muziejaus fonde esančius piešinius, nes piešiniuose įamžintos asmenybės, savo gyvenimo darbus skyrusios Nepriklausomos Lietuvos idėjai,  lietuvybės puoselėjimui. Savo laiku visi yra buvę labai svarbūs visuomenės veikėjai emigracijoje“, – pasakojo G. Dumčius, pridurdamas, kad Druskininkams labai svarbu, jog ekspozicijoje galima apžiūrėti ir labai retą A. Varno pieštą M. K. Čiurlionio portretą. Šalia kiekvienam  lietuviui  pažįstamų  didžių tautos asmenybių:  Strazdelio, S. Daukanto, Maironio, A. Baranausko, M. Valančiaus, V. Kudirkos, M. K. Čiurlionio, Žemaitės portretų,  lygia greta pastatomi žmonės, kurie toli nuo Lietuvos, egzilyje, toliau puoselėjo Vasario 16-osios idealus, savo kasdiene veikla įrodė neblėstantį tikėjimą Laisve ir Nepriklausomos Lietuvos ateitimi.  Tai — įžymūs dvasininkai: lazdijiškis kun. I. Albavičius, kun. Jonas Švagždys, rašytojai: Jurgis Jankus, tautos dainiumi tituluojamas B. Brazdžionis, kun. Mykolas Vaitkus, įžymūs visuomenininkai: Vlado Putvinskio dukra Putvytė-Mantautienė, Moterų šaulių sąjungos ir visuomenės veikėja; karininkas Mantautas ir kiti. Visi jie – Bostono „Lietuvių enciklopedijos“ herojai. Jų kūryba ir rašto darbai sudaro didelę lietuvių išeivių leidinių bibliografijos dalį. Tokia biblioteka, patekusi kartu su P. Viščinio kolekcija, saugoma Druskininkų miesto muziejaus fonduose.

Kaip pasakojo muziejaus direktorius G. Dumčius, paroda yra įdomi ir kaip Adomo Varno kūrybos reprezentacija. 1957 m. tėvų jėzuitų Čikagoje leistame žurnale „Laiškai lietuviams“ rašė jo redaktorius Juozas Vaišnys: „Jeigu Basanavičių mes vadiname Lietuvos patriarchu, Jablonskį — kalbos tėvu, o Maironį — tautos dainiumi, tai Varną turime pavadinti lietuvių tautos dailės tėvu ir patriarchu.“ Jam pritaria ir dailininkas V. K. Jonynas: „Savo prigimtimi ir pozityviomis būdo savybėmis A. Varnas yra reta mūsų senosios menininkų kartos asmenybė. Jis sunkųjį mūsų tautos prisikėlimo, o taip pat atstatymo metą nebuvo jaunuolis be širdies ir dailininkas be pareigos. Priešingai, jį mes randame visose mūsų gyvenamo momento sukrėtimo valandose, pasirengusį ne tik patarti, bet ir patį dirbant darbą, kuris tuo metu atrodė būtinas. Ši jo būdo savybė dailininką Adomą Varną įrašo mūsų istorijos lapuosna ne tik kaip didįjį mūsų vyresniosios kartos kūrėją, jaunesnės kartos auklėtoją ir mokytoją, bet taip pat kaip nepamainomą visuomenininką, nudirbusį tokį barą, kad kiekvienos iš šių trijų sričių atskirai jau pakaktų nusipelnyti savosios tautos dėkingumui.“ 

Adomo Varno jaunystė sutapo su lietuvių tautinio išsivaduojamojo judėjimo nesulaikomo kilimo metais. Baigęs vidurinį mokslą Mintaujos gimnazijoje ir Kauno Kunigų Seminarijoje, A. Varnas studijavo meną Petrapilyje, Krokuvoje ir Ženevoje. Po to dar lankėsi Italijoje ir studijavo dailės kūrinius Florencijos, Romos, Neapolio ir Palermo meno muziejuose. Piešti jis pradėjo, dar kunigu seminarijoje tebebūdamas, bet su rimtesniais kūriniais pasirodė 1905 m. („Dailininkas ir elgeta“). Kiti žymesnieji jo tapybos darbai: „Dailininkas ir gamtininkas“, „Bangose“ (1911 m.), „Vienuolė“, „Vilnius po audros“. Galbūt labiausiai Varno mėgiama tapybos šaka — portretas. Jis yra nupiešęs daugybę portretų, tarp kurių paminėtini: Bronislavo Pilsudskio, Jablonskio, Baltrušaičio, Krupavičiaus. Paskutinis jo žymesnis kūrinys yra „Mindaugo karūnavimas“. A. Varnas yra dalyvavęs su savo kūriniais įvairiose dailės parodose Lietuvoje ir užsienyje: Kaune, Marijampolėje, savo gimtajame Joniškyje, Rygoje, Poznanėje, Zakopanėje, Clevelande, Čikagoje. Mokytojavo Voroneže ir Vilniuje.

Dailininkas skaudžiai išgyveno tėvynės praradimą, kai karui baigiantis teko trauktis į Vakarus, bet ir tremtyje jis surado jėgų prasmingai gyventi ir kurti. Adomas Varnas išėjo iš gyvenimo sulaukęs šimto su puse metų, sukūręs apie 1000 kūrinių, dar surengęs savo šimtųjų gimimo metinių parodą, per kurios atidarymą pareiškė pranašišką įsitikinimą, kad netrukus Lietuva atgaus Nepriklausomybę.

Miesto muziejuje, iš anksto užsiregistravus, laukiami moksleiviai, kuriems bus rengiamos edukacinės programos. Jie daug sužinos ir apie A. Varną, ir apie jo piešiniuose įamžintas istorines asmenybes. Visi, kurie nori pamatyti parodą, nuo pirmadienio iki šeštadienio kviečiami apsilankyti Miesto muziejuje.

Parodos Lietuvos muziejų kelias „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“ atidarymu Druskininkų miesto muziejuje Dzūkijoje prasidėjo projektas „Lietuvos muziejų kelias“/Druskininkų miesto muziejaus archyvo nuotrauka