Druskininkai svetingi jaunavedžiams iš visos Lietuvos

Ypatingu grožiu garsėjantis Druskininkų kurortas yra puiki vieta vestuvėms. Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotojos Ramutės Juonienės teigimu, vasarą santuokų registruojama daugiau, nei kitu metų laiku. Vien šios vasaros liepą Druskininkuose susituokė 42 poros, iš kurių 16 porų atvyko iš kitų miestų, savivaldybių, o rugpjūtį – 41 pora, 14 porų buvo ne Druskininkų savivaldybės gyventojai.

Jau 14 metų santuokas registruojančią Ramutę daugelis druskininkiečių žino, kaip gebančią sukurti ne tik iškilmingą, bet ir labai jaukią jungtuvių ceremonijos atmosferą. Jos nuoširdumas, atidumas ne tik papuošia įsimintiną besituokiantiesiems bei jų artimiesiems dieną, bet ir paliečia kiekvieno iš jų širdis. Paklausta, kaip jai pavyksta vis tarsi iš naujo sukurti tik tai porai skirtos ceremonijos nuotaiką, R. Juonienė sako, jog pati kiekvieną kartą į santuokos registraciją ateina nusiteikusi šventiškai ir džiugiai: „Kai registruoju santuoką, matau tik jaunavedžius. Aš žiūriu jiems į akis, kalbu iš lėto ir noriu, kad jie mane ne tik girdėtų, įsiklausytų, bet ir įsimintų, ką sakau. Būnu sukaupusi dėmesį tik į jaunuosius, tad gal ne visada ir pastebiu, kokie jų svečiai, kiek jų… Mano pareiga – kad besituokiančiųjų šventė būtų sklandi, graži, o svarbus gyvenimo įvykis, su juo susiję išgyvenimai išliktų jų atmintyje ir širdyse ilgam.“

– Ar per santuokos registravimo ceremoniją tenka slėpti savo prastą nuotaiką? Pavyksta palikti savo rūpesčius „už durų“?

– Turiu gyvenimo patirties. Esu tokio amžiaus, kai norisi peržiūrėti savo gyvenimo vertybes. Žinau, kad visi rūpesčiai ir problemos yra išsprendžiamos, o svarbiausi dalykai – sutarimas su artimaisiais, šeima, gera nuotaika bei sveikata. Visa kita yra kiekvienam iš mūsų pažįstama kasdienybė. Todėl, atėjusi registruoti santuoką, aš visiškai atsiriboju nuo pašalinių dalykų. Taip jau išeina – gal todėl, kad pati įsijaučiu į ceremoniją? Nė nepajuntu, kaip imu šypsotis, džiaugiuosi kartu, o kartais ir susigraudinu.

– Jau daugiau nei dvidešimt metų dirbate Druskininkų savivaldybės administracijoje. O kokia Jūsų pirmoji darbovietė, įgyta profesija?

– Druskininkų savivaldybės administracijoje, Socialinės paramos skyriuje, pradėjau dirbti 1994-ųjų pradžioje. Vėliau keletą metų dirbau Socialinių paslaugų centre, o nuo 2003-ųjų birželio pradėjau dirbti tuometiniame Civilinės metrikacijos skyriuje. Esu įgijusi biologijos mokytojos specialybę, mokykloje dirbau septyniolika metų. Pirmoji mano darbovietė ir buvo Kapčiamiesčio vidurinė mokykla. Man patinka bendrauti su įvairaus amžiaus žmonėmis. Registruodama santuokas, dažniausiai susitinku su jaunimu.

– Kokia yra Jūsų šeima, artimiausi žmonės?

– Džiaugiuosi savo šeima. Kartu su vyru Juozu šį pavasarį paminėjome rubininių vestuvių metines. Išauginome dukrą ir du sūnus. Labai smagu, kad visi mūsų vaikai čia pat – dirba ir gyvena Druskininkuose. Turime tris anūkus ir dviejų metukų anūkę Eglę. Dar turiu ir savo mamytę, kuriai 86-eri.

– Ar turite pomėgių, Jums teikiančių atgaivą laisvalaikiu?

– Turiu, ir ne vieną. Man patinka skaityti knygas. Turiu didelę nuosavą biblioteką – knygoms paskirtas visas kambarys. Antras mano pomėgis – gėlės, ypač jurginai. Kasmet sodinu jurginus, ir tokiu metu, kaip dabar, jau jais grožiuosi. Vakarais, grįžusi iš darbo, pereinu per savo jurginų lauką, nuskinu baigiantį nužydėti, pasidžiaugiu nauju pražydusiu žiedu. Šiemet aš jų pasodinau 244. Sodindama, prižiūrėdama jurginus ir, jiems pražydus, jaučiu didelį džiaugsmą.

– Teko girdėti, kad turite dar vieną pomėgį – kolekcionuojate kalėdinės eglutės žaisliukus?

– Rudenį, kai jurginai jau iškasti ir gražiai sudėti į sandėliuką, kai už lango jau vis dažniau barbena lietus ar ūžauja žvarbus vėjas, pradedu laukti kalėdinių švenčių. Tai pačios gražiausios, pačios nuostabiausios šventės, kurios man primena vaikystę, visą mano šeimą. Per Kalėdas visi būdavome kartu. Ir iki šiol išsaugojome tradiciją susirinkti į tuos namus, kuriuose tuo metu būna mama. Augome šeši vaikai, menu ir savo senąją močiutę, kurią visi labai mylėjome. Ko gero, ta nostalgija vaikystei, kalėdinei eglutei, šilti prisiminimai apie šeimą mane

ir paskatino kolekcionuoti kalėdinės eglutės žaisliukus. Jų mano kolekcijoje apie 800. Jau gruodžio pradžioje viename kambaryje išdėlioju dėžes su žaisliukais ir grožiuosi, džiaugiuosi visą kalėdinį laikotarpį, dar ir kurį laiką po Kalėdų. O paskui, iki kitų metų, juos vėl laikau atokiau nuo akių, dėžėse. Mažiesiems anūkėliams taip pat labai patinka mano kolekcija, tačiau jie žino, kad į tą kambarį galima užeiti tik drauge su manimi. Kolekcijoje turiu ir draugių dovanotų senovinių žaisliukų, ir šiuolaikinių – parvežtų iš Suomijos, Švedijos, Rusijos, Airijos, Maltos.

– Nuo 2015 liepos atsirado teisės aktais įtvirtinta nuostata ir galimybė registruoti santuoką bet kurioje Lietuvos savivaldybėje. Porų, norėjusių pasinaudoti naująja tvarka, padidėjimą ypač pajuto Druskininkai. Jau kelerius pastaruosius metus iš eilės, pagal norinčiųjų susituokti ceremonijai pasirinktas vietas, Druskininkai yra antras pagal populiarumą miestas, po Vilniaus. Kaip manote, kuo Druskininkai traukia jaunavedžius?
– Druskininkai yra ypatingi ne tik savo grožiu, jaukumu, bet ir tuo, kad čia sukurta puiki aplinka rengti gražiausias šventes, tarp jų – ir vestuves. Mano manymu, pačios gražiausios, įsimintiniausios vestuvės būna Miesto muziejuje. Tai aplinka, kurioje jaučiamas iškilmingumas, susikaupimas, rimtis. Druskininkų miesto muziejus pasižymi išskirtinumu, grožiu ir elegancija, todėl net neabejoju, kad jis išliks populiaria santuokų registravimo vieta. Labai įspūdinga buvo viena iš pastarųjų Miesto muziejuje registruotų santuokų, kai jaunųjų pasveikinti atvyko visas Lazdijų kultūros namų etnografinis ansamblis ir sudainavo dainą, skirtą mergelei ir berneliui. Džiaugiamės, kad Miesto muziejų santuokos ceremonijai pasirenka vis daugiau kitų savivaldybių gyventojų. Druskininkuose santuokas registravo jaunavedžiai iš Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Alytaus, Panevėžio, Ukmergės, Šalčininkų, Varėnos, Lazdijų ir kitų Lietuvos miestų. Nemažai ir mišrių santuokų, kai vienas sutuoktinis – iš Lietuvos, kitas – iš užsienio. Druskininkuose tuokėsi Airijos, Danijos, Izraelio, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Graikijos, Ukrainos, Azerbaidžano piliečiai. Prieš keletą savaičių teko sutuokti porą, kurioje nuotaka – Lietuvos pilietė, o jaunikis – Indijos. Pastebėjau, kad, tuokiantis mišrioms poroms, santuokos registravimo ceremonijai dažnai pasirenkami Druskininkai. Taip tarsi norima užsienio svečiams Druskininkų grožiu parodyti, reprezentuoti visą šalį – Lietuvą.
Iš viso Druskininkuose 2016 metais susituokė 209 poros, iš jų – 29 mišrios. Reprezentacinėse vietose 2016 metais buvo registruota 100 santuokų, iš jų istorinėje, kultūros paveldo vietoje, atnaujintoje viloje „Linksma“ – 94 santuokos; turizmo sodybose – 4 ir dvi – kitose vietose. Prisimenu visas santuokas, registruotas jaunųjų pasirinktose vietose. Tačiau labiausiai įsiminė prieš keletą metų registruota santuoka: ceremonija, jaunųjų pageidavimu, buvo surengta garlaivyje, plaukusiame į Liškiavą, kai Nemuno krantai jau buvo pasipuošę rudeninėmis spalvomis.
– Kokia tvarka bažnytinė santuoka apskaitoma Gyventojų registre?
– Jaunuosius sutuokęs dvasininkas ar jo įgaliotas asmuo, per 10 dienų po santuokos sudarymo bažnyčioje, privalo pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai LR teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą: apie bažnyčios nustatyta tvarka sudarytą santuoką. Gavus šį pranešimą, bažnyčios nustatyta tvarka sudaryta santuoka įtraukiama į apskaitą, sudaromas santuokos įrašas, duomenys apie santuoką tampa matomi Gyventojų registre.
Priminsiu, kad nuo šių metų sausio 1 dienos Lietuvoje atsisakyta civilinės būklės aktų įrašų liudijimų. Vietoje jų išduodami A4 formato civilinės būklės aktų įrašų išrašai.

Ramunė Žilienė