Druskininkų rankininkių sėkmė tarptautiniame turnyre Vokietijoje

Vasara mokiniams – atostogų, o kartu ir įvairiausių galimybių metas. Vieni nori atsipūsti nuo mokslų ir tiesiog patinginiauti, kiti renkasi aktyvų poilsį: sportą, keliones. Būtent šį variantą pasiūlė Druskininkų sporto centro rankinio trenerė Danguolė Sukankaitė. 29 savo jaunosioms rankininkėms ji pasiūlė sportinę kelionę į Vokietijos miestą Liubeką, kuriame merginos turėjo galimybę išbandyti jėgas varžybose su kitomis komandomis. Sau į pagalbą trenerė pasikvietė būsimąjį rankinio trenerį Luką Feoktistovą.

Kelionė ir varžybos visiems dalyvavusiems paliko neišdildomus įspūdžius/Asmeninio archyvo nuotrauka

Liubekas buvo pasirinktas neatsitiktinai. Šis miestas, esantis Šlėzvigo-Holšteino žemėje ir kadaise išgarsėjęs kaip Hanzos sąjungos sostinė, šiomis dienomis ne mažiau žinomas rankinio pasaulyje. Liubeke kas vasarą organizuojamas antras pagal dydį visame pasaulyje rankinio turnyras „Rankinio dienos“. Šiemet birželio 30-liepos 2 dienomis organizuotas didžiulis sporto renginys jau dvidešimt trečią kartą sukvietė daugiau nei 380 komandų ne tik iš pačios Vokietijos, bet ir iš Brazilijos, Danijos, Islandijos, Izraelio, Japonijos, Latvijos, Lenkijos ir, žinoma, Lietuvos. Varžyboms teisėjavo 100 teisėjų, buvo sužaista apie 1500 rungtynių. Vienu metu buvo žaidžiama 23 lauko aikštelėse ir vienoje sporto salėje. Turnyre talkino apie 400 žmonių.

Tik nuvykus, sužavėjo pati renginio organizacija: nors turnyre dalyvavo labai daug komandų, jam pasiruošta be priekaištų. Daugiau nei 2000 dalyvių iš kitų šalių ar Vokietijos miestų buvo apgyvendinti keturiasdešimties mokyklų sporto ar aktų salėse bei klasėse. Kad komandoms nekiltų sunkumų vykstant iki varžybų vietos, buvo paleisti specialūs autobusai, vežantys tik turnyro dalyvius. Kiekvienoje mokykloje veikė interneto ryšys, todėl visą informaciją apie patį turnyrą, varžybų grafiką bei rezultatus komandų treneriai galėjo rasti, naudodamiesi turimomis išmaniosiomis technologijomis. Buvo pagalvota ir apie tai, ką dalyviams veikti, atsiradus laisvai minutei tarp varžybų. Jiems suteiktos dalyvių kortelės leido nemokamai stebėti rankinio varžybas, surengtas sporto salėje, tarp nacionalinių Vokietijos, Japonijos, Danijos, Izraelio ir Islandijos jaunuolių komandų. Ir po varžybų galėjome puikiai leisti laisvalaikį. Gyvenome pačioje miesto širdyje, senamiestyje, taigi galėjome apžiūrėti miesto Rotušę, trečią pagal dydį visoje Vokietijoje šv. Marijos bažnyčią, Holstentoro vartus, paklaidžioti siauromis gatvelėmis, gėrėtis biurgerių namais, kurie kadaise buvo pirklių sandėliai.

O kaip klostėsi varžybos mūsų rankininkėms? Visos komandos buvo suskirstytos pagal savo amžių į pogrupius. Viena Druskininkų SC komanda žaidė 2001-2002 m. gimusiųjų grupėje, kita 2005-2006 m.

Pirmiausia jėgos buvo išbandytos pogrupiuose. Komandos, kurioms pavyko iškovoti 1-3 vietas, pateko į A taurės pogrupį, o tos, kurios užėmė 4-6 vietas, – į B taurės pogrupį.

Jaunesniųjų druskininkiečių komanda, pogrupyje be didesnio pasipriešinimo rezultatu 3:2 laimėjusi prieš MTV Luebeck I, 7:0 prieš HT Norderstedt, 10:1 prieš Schwaner SV ir 9:2 Velbad Schwartau komandas, laimėjo pirmąją vietą ir pateko į visų pogrupių nugalėtojų A taurės pogrupį. Šiame pogrupyje pagal varžybų sistemą buvo žaidžiama iki pirmo pralaimėjimo. A taurės pogrupyje jaunosios druskininkietės 12:8 nugalėjo HSC Bad komandą ir pateko į ketvirtfinalį, kuriame rezultatu 10:12 teko nusileisti Vokietijos komandai SV Henstest-Ulzburg (kuri, beje, ir tapo turnyro nugalėtoja tarp šio amžiaus rankininkų). A taurės aukštesnėje lygoje mūsiškės iškovojo penktąją vietą.

Kiek mažiau Fortūna šypsojosi Druskininkų SC vyresniųjų rankininkių komandai. Iš pradžių merginos puikiai sužaidė ir  pogrupyje  4:2 nugalėjo Luebeck 18761, 6:1 HT SB W96 Handball. Vėliau rezultatu 3:4 jos nusileido HSC Fockbek-Niibebel komandai ir lygiomis 3:3 sužaidė su SV 63 Brandenburg-West komanda. Tai lėmė, kad komanda pogrupyje užėmė 4 vietą ir pateko į B taurės pogrupį, kuriame buvo žaidžiama iki pirmo pralaimėjimo. Druskininkietės 6:0 nugalėjo TSV Altenholz komandą, bet vėliau rezultatu 1:6 nusileido Danijos komandai Holbaek Handbold (kuri, kaip parodė vėlesni rezultatai, buvo stipriausia B taurės pogrupyje). Mūsiškėms B taurės žemesnėje grupėje atiteko ketvirtoji vieta.

Varžybų dienomis žaidėjų oras nelepino: lietus pliaupė nuo ryto iki vakaro, o turnyro dalyviai varžėsi lauke. Todėl labai dažnai rungtynes laimėdavo tie, kuriems geriau sekdavosi suvaldyti šlapią kamuolį.

Dėl tokių oro sąlygų, savaime suprantama, nepavyko išvengti ir traumų. Todėl reikia tik pasidžiaugti, jog trenerė Danguolė Sukankaitė visus kelionės dalyvius buvo apdraudusi nuo nelaimingų atsitikimų.

Trys dienos prabėgo akimirksniu. Nors ir pavargę, tačiau  kupini puikių įspūdžių ir prisiminimų, grįžome namo. Labiausiai kelione džiaugėsi pačios žaidėjos. Jos ne tik išmėgino savo jėgas sporto aikštelėse, bet ir susirado naujų draugų bei patobulino užsienio kalbų žinias. Tokios patirtys žmogų skatina siekti aukštesnių tikslų, moko bendrauti ir bendradarbiauti, padėti kitiems. Smagu, kad trenerė rūpinasi ne tik merginų sportiniais pasiekimais, bet ir jų įvairiapusiu tobulėjimu.

Trenerė D. Sukankaitė ir jos vadovaujamos žaidėjos dėkoja visiems, be kurių paramos nebūtų įvykusi ši kelionė: UAB „Dirvintos transportas“, UAB „Raminora“, UAB INFO-TEC paslaugų centrui, UAB „Lesta“, tėveliams ir asmeniškai – Sauliui Damulevičiui bei Leonui Šerpetauskiui.

O aš asmeniškai norėčiau padėkoti trenerei už apsilankymą Liubeke ir galimybę įsijausti į vertėjos vaidmenį.

Daiva Dumbliauskienė,
„Atgimimo“ mokyklos vokiečių kalbos mokytoja