Penkialapio dobilėlio lapelį-gojelį ir druskininkiečiai sodino
Kaip reta vėsus ir lietingas balandis visiškai nesutrukdė prasmingai druskininkiečių išvykai. Paskutinį balandžio savaitgalį signataro Jono Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose tradiciškai organizuojamas Tautinio Atgimimo Ąžuolyno renginys – ąžuolėlių sodinimas garbiems tautos žmonėms ir jų darbams atminti. Nepabūgę darganų, atriedėjo sodintojai nuo Pajūrio ir kalvotosios Aukštaitijos, Suvalkijos lygumų ir smėlėtosios Dzūkijos. Ąžuoliukus dovanojo Kėdainių ir Marijampolės miškininkai. Mes, dzūkai, tuščiomis rankomis nevažiavome – atokiau nuo naujai pasodintų ąžuoliukų pasodinome ir nuolat žaliuojančius paprastojo kadagio krūmelius, gražiai išaugusius Dainavos šiluose. Tegul dar belapiame ąžuolyne šie kadagėliai orą dar gaivesnį – jonizuotą, fitoncidais prisodrintą – Suvalkijoje skleis.
Tautinio Atgimimo šventės atidaryme garbė sudainuoti pirmąją dainą buvo suteikta Druskininkų ansambliui „Stadalėlė“ (vad. L. Balčiūnienė). Nuščiuvo, sukluso gausus būrys svečių, kai druskininkiečiai uždainavo „Vai žinau, žinau“ ir „Pasodinom ąžuolą“.
Po Valstybės vėliavos pakėlimo, renginio organizatoriaus V. Stepulio, Nacinalinio muziejaus direktorės B. Kulnytės trumpų kalbų ir garbių svečių sveikinimų, Kovo 11-osios signatarės B. Valionytės padėkų gausus būrys sodintojų patraukė į „Penkialapio dobilėlio“ giraitę sodinti paskutinį penktą lapelį – ąžuolų gojelį. Dabar Tautinio Atgimimo ąžuolynas užima bene 40 ha plotą, kuriame visai jaunučiai – vos metro dydžio – gojeliuose žaliuoja jau keliskart ūgiu sodintojus praaugę ąžuoliukai. Pirmieji sodinti dar 1989 m., juos sodintojas vos rankomis apkabinti išgali. Gojeliuose ošia vardiniai visų Lietuvos prezidentų ąžuolai, Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios signatarų Pasaulio lietuvių sodinti ąžuolai. Aukštyn stiepiasi ąžuolai, skirti tremties, kovų ir netekčių atminimui.
Įmirkusiame priemolyje sodintojai be didelių raginimų ėmėsi sparčiai duobes kasti. Liaunus, naujai pasodintus ąžuolėlius lietus ir toliau merkė, taip „užvaduodamas“ vandens nešėjų darbą. Visus naujai pasodintus medelius aprišome specialiu vielos tinklu, apsaugodami nuo aštrių zuikio kaplių. Būrelis Druskininkų gidų asociacijos narių, pasodinę medelius, apžiūrėjo, pasidžiaugė 2013 m. jau tvirtai šaknis čia įleidusiu Druskininkų Gidų vardiniu ąžuolėliu.
Aukuro kalvelėje sodintojai galėjo prie laužo sušilti. Nuskambėjo Vilniaus balsingų vyrų dainos. O „praplyšusių“ debesų properšoje ir saulė maloniai spinduliais palepino. Tik neilgam. Todėl sodintojus J. Basanavičiaus sodybos kluonan kvietė skambūs „Stadalėlės“ moterų ansamblio balsai, Marcinkonių kaimo etnografinio ansamblio dainininkės ir armonikieriaus nuotaikinga muzika įsiūbavo susibūrusius. Taigi mieliems kolektyvams netrūko klausytojų aplodismentų ir galingo auditorijos pritarimo pamėgtiems posmams. Belieka dar pacituoti prof. L. Klimkos žodžius: „Ąžuolas – taurus medis. Jis gali būti ir palinkėjimu gimusiam, atėjusiam į šį pasaulį, ir atminimu išėjusiam. Per amžiną kaitą suvokiamas pasaulio, o kartu su juo – ir žmogaus amžinumas. Todėl taip svarbu pasodinti savo medį“.
Baigiamoji renginio dalis ne tik pati smagiausia, bet ir pati gardžiausia. Katiluose garavo šviežių rūgštynių, pagardintų jaunų dilgėlių augliukais, kvapni, o svarbiausia – vitamininga sriuba. Desertui – tradicinis sūris su kmynais. O dainorėliai „dovaniniu“ signatarų tortu ne tik patys, bet ir sodintojus vaišino.
Dar nesulaukę oficialaus renginio užbaigimo, druskininkiečiai, gražiai padėkoję svečiams, autobusan sugužėjo. Šios išvykos iniciatorė gidė Audronė Stanikienė priminė, kad 2017-ieji – piliakalnių metai, tad nutarėme aplankyti Piliakalnių piliakalnį. Netoli Bartininkų, Aistos upelio krantuose, į vakarus ir šiaurę nuo papilio, būta apie 4,5 ha ploto papilies gyvenvietės, datuojamos nuo I-II tūkstantmečio. Kasinėjimais nustatyta, kad juo naudotasi dar XIII a. Įkopę į pakankamai aukštą piliakalnio viršutinę aikštelę, pasigrožėjome apylinkėmis, dailininko teptuko besiprašančiu kraštovaizdžiu. Vėjo gūsių ir grėsmingo dangaus genami, sparčiai leidomės link autobuso, nes besikalančią žalumą vėl sočiai gaivino gausūs lietaus lašai.
Autobuse visai kita nuotaika. Akivaizdu, kad ąžuolų sodinimo renginyje sudainuotos dainos – tai tik pusė darbo. „Stadalėlės“ skambių, humoristinių ir nuotaikingų dainų skrynelė labai talpi, taigi, dainuojant, porą valandų trukusi kelionė visai neprailgo.
Palinkėkime, kad Tautinio Atgimimo ąžuolyne tas penktasis dobilėlio lapelis, gojeliu pavirtęs, ne vieną šimtmetį galingais šakų vainikais tamsius debesis sklaidytų.
Medelius sodino būrelis Druskininkų gidų asociacijos narių/Antano Lankelio nuotrauka
Antanas Lankelis