Raštingiausia šalies mokinė – „Ryto“ gimnazijos moksleivė Rusnė Kuliešiūtė
Antradienį Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino jubiliejinio – dešimtojo – Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus ir organizatorius. Tarp apdovanotųjų – jauniausia nugalėtoja diktanto istorijoje bei raštingiausia 2017 metų mokinė – Druskininkų „Ryto“ gimnazijos gimnazistė Rusnė Kuliešiūtė.
Prezidentė apdovanojo ir raštingiausią 2017 metų mokinę – druskininkietę Rusnę Kuliešiūtę/Prezidento kanceliarijos nuotrauka
„Labai malonu matyti pačius raštingiausius žmones – iš įvairių Lietuvos vietų, skirtingo amžiaus ir patirties. Nacionalinis diktantas jau dešimt metų tiesia kelius, kad raštingumo kultūra šioje technologijų eroje išliktų kaip neginčijama vertybė. Poreikis būti raštingam parodo, kad didžiuojamės savo unikalia kalba ir mums visiems svarbi jos ateitis“, – sakė Prezidentė.
Šiemet Nacionalinį diktantą rašė itin daug dalyvių – daugiau nei 33 tūkst. žmonių Lietuvos savivaldybėse, bibliotekose, mokyklose, ambasadose užsienyje ir lietuvių bendruomenėse. Diktanto finale rungėsi 80 suaugusiųjų ir moksleivių, kurie pirmajame etape padarė ne daugiau kaip 4 klaidas.
Apdovanojimo ceremonijoje Prezidentė padėkos raštus įteikė 9 konkurso finalininkams, 4 raštingiausiems mokiniams ir mokyklai. Diktanto nugalėtoja suaugusiųjų kategorijoje apdovanota teisininkė Jovita Venckuvienė. Kaip aktyviausiai dalyvavusi mokykla apdovanota Vilniaus Gabijos gimnazija, kurioje diktantą šiemet rašė net 1104 mokiniai. Padėka perduota ir raštingiausia užsienio lietuve tapusiai ambasadorei Austrijoje Loretai Zakarevičienei. Raštingiausia 2017 metų mokine tapo Druskininkų „Ryto“ gimnazijos 1a klasės auklėtinė penkiolikmetė Rusnė Kuliešiūtė.
Rusnė su tėveliais ir seneliu Prezidentūroje /Asmeninio archyvo nuotrauka
– Ką reiškia moksleivei toks garbingas žinių įvertinimas?
– Labai nustebau, kai sužinojau, jog esu pakviesta į LR Prezidentūrą atsiimti apdovanojimo. Tikrai nesitikėjau. Maniau, jog iš jaudulio, rašydama diktantą, būsiu pridariusi klaidų… Žinoma, labai džiaugiuosi, kad man taip pasisekė.
Būti apdovanotai Prezidentūroje – labai malonus jausmas, tikrai smagu. Buvau jauniausia tarp visų apdovanotųjų. Žinoma, keista buvo gyvai sutikti žmones, kuriuos iki tol mačiau tik televizoriaus ekrane. Visi jie buvo labai malonūs ir šilti. Didžiausią įspūdį paliko susipažinimas su šalies Prezidente Dalia Grybauskaite. Ypatingai nuteikė visa iškilminga Prezidentūros baltosios salės aplinka. Žinoma, esu drovi, tai šiek tiek įtampos patyriau, sulaukusi ir renginio vedėjo, ir žurnalistų dėmesio.
– Tave lydėjo tėveliai ir senelis. Kaip jie jautėsi?
– Buvo smagu matyti, kad jie visi manimi labai džiaugiasi, didžiuojasi ir palaiko.
– Kodėl nusprendei dalyvauti Nacionalinio diktanto konkurse?
– Rašyti nacionalinį diktantą paskatino mano lietuvių kalbos mokytoja Lina Dudulienė. Diktantą rašė visa mūsų klasė. Man pasisekė, patekau į kitą konkurso etapą.
– Kas, rašant diktantą, buvo sunkiausia?
– Prieš diktantą jaudulio nebuvo, jaudinausi, pradėjusi rašyti, kai kildavo klausimas, kokia turėtų būti sakinio skyryba ar žodžio rašyba. Man atrodo, kad daugiau problemų kilo dėl skyrybos.
– Kodėl, Tavo manymu, jaunam žmogui svarbu mokėti gimtąją kalbą ir rašyti be klaidų?
– Aš manau, kad tai yra kiekvieno žmogaus garbės reikalas. Reikia mylėti savo kalbą. Mums pasisekė, kad lietuvių kalbos mus moko Lina Dudulienė, kuri pati labai myli gimtąją kalbą ir moka savo meilę lietuvių kalbai perteikti mokiniams. Ji labai puoselėja tautiškumą, organizuoja daug renginių, tai labai svarbu.
– Kas labiausiai padeda ugdyti meilę gimtajai kalbai?
– Pirmasis mano mokytojas buvo senelis, su kuriuo labai daug bendravome. Jo dėka skaityti išmokau, būdama vos ketverių. Ir skaičiau labai daug. Manau, jog knygų skaitymas ir padėjo man mokytis lietuvių kalbos.
Pirmųjų perskaitytų knygų jau neprisimenu, o didžiausią įspūdį paliko visa knygų apie Harį Poterį serija. Visas tas knygas perskaičiau, kai mokiausi ketvirtoje klasėje. Dabar lietuvių autorių knygas skaitau retai – daugiau domina užsienio rašytojų kūryba. Iš lietuvių autorių patinka Vytauto Račicko knygos. Didelį įspūdį paliko knyga „Baltos durys“. Man atrodo, kad, skaitant, pirmiausia lavinama vaizduotė. Žmogus tobulėja dvasiškai, jis išsiugdo dvasines vertybes. Deja, mano bendraamžiai, kiek pastebėjau, dažniausiai skaito tik mokykloje privalomą literatūrą.
– Ką dar mėgsti veikti be to, kad daug skaitai, puikiai rašai?
– Laisvalaikiu piešiu. Baigiau M. K. Čiurlionio meno mokyklą, kurioje mokiausi dizaino specialybės. Kartais užsiimu joga. Lankau teatro būrelį. Neseniai buvo mūsų statyto spektaklio premjera. Keliauju. Esu aplankiusi Prancūziją, Italiją, Vokietiją. Man įdomios skirtingų tautų kultūros.
– Kokią savo ateitį įsivaizduoji? Ką norėtum veikti, baigusi mokyklą?
– Pabaigusi mokyklą, norėčiau vienerius metus tiesiog pakeliauti, labiau pažinti pasaulį ir tada apsispręsti, ką ateityje labiausiai norėčiau veikti.
Lina Dudulienė, Rusnės lietuvių kalbos mokytoja: „Su Rusne susipažinau 2016 m. rudenį, pradėjusi mokyti lietuvių kalbos ir tapusi auklėtoja. Iškart pastebėjau Rusnės ramų būdą, kultūringą elgesį, kuklumą. Tai, kas tikra, Rusnė pajunta iškart. Ir atsiliepia visa siela: ar tai būtų išvyka su klase, ar pagalba senoliams, ar ruošimasis renginiui. Pamokose mergaitė ypač atidi. Jau pirmąjį rašto darbą taisydama rugsėjo mėnesį, buvau sužavėta – koks sklandus sakinys, gilios mintys. Ir visiškai nėra klaidų! Tai ypač reta šiandieninėje mokykloje (tokia buvo 2015 metais gimnaziją baigusi Eglė Šalengaitė). Kai klasėje parašėme Nacionalinį diktantą, Rusnės darbe nebuvo nė vienos rašybos klaidos. Kai darbą išsiuntėme į Vilnių, tikėjau, kad Rusnė bus pakviesta į antrąjį turą. Taip ir buvo! LRT studijoje parašiusi diktantą, Rusnė atsiuntė man kuklią žinutę: „Sekėsi neblogai, lauksiu rezultatų“, o po pavasario atostogų klasėje tyliai prisipažino: „Gavau kvietimą į Prezidentūrą“. Nuostabu! Plojom visa klasė! Mokyti Rusnę – raštingiausią gimnazistę – didelė garbė ir atsakomybė“.
Parengė Laima Rekevičienė