Pianistė Guoda Gedvilaitė vėl kviečia į „Klaros Šuman saloną“
Sausio mėnesį „Klaros Šuman salonas“ nuskambėjo per visą miestą. Tuomet sausakimšoje „Eglės“ sanatorijos konferencijų salėje atgijo XIX amžiaus salonas, kuriame grojo Guoda Gedvilaitė ir Joris Sodeika, įkūnydami XIX a. pianistus-kompozitorius Klarą Šuman ir Feliksą Mendelsoną, griežė nacionalinės premijos laureatas Čiurlionio kvartetas. Koncerte „lankėsi“ ir Prūsijos karalius Frydrichas IV su karaliene Luise.
Pianistės G. Gedvilaitės sumanytame koncertų cikle „Klaros Šuman salonas“ istorinius personažus įkūnija ir žymūs Lietuvos pianistai/Asmeninio archyvo nuotrauka
„Klaros Šuman salonas“ – Guodos Gedvilaitės įkvėptas koncertų ciklas, kuriame XIX amžiaus genijai, tokie kaip Klara ir Robertas Šumanai, F. Mendelsonas, F. Listas, F. Šopenas, J. Bramsas, o taip pat rašytojai Žorž Sand, Onorė de Balzakas, Hansas Kristianas Andersenas, Aleksandras Diuma, dailininkas Eženas Delakrua, aktorė Mari Dorval ir kiti, tarsi atgyja ir susitinka su publika. Istorinius personažus įkūnija profesionalūs muzikai ir jauni, dar studijuojantys talentai. Salone skaitoma poezija, vyksta gyvas bendravimas tarp salono svečių ir atlikėjų, muzikos ir atlikimo meno aptarinėjimas. Klausytojas ir žiūrovas tampa svarbia viso veiksmo dalimi. Muzikantai ne tik groja ir dainuoja, jie įsijaučia į pasirinktų personažų roles – taip atgyja tikras XIX a. salonas – lyg teatras, pripildytas didžiosios klasikinės muzikos.
Balandžio 29 d. 19 val. muzikos mylėtojai vėl kviečiami į „Eglės“ sanatorijos konferencijų salėje rengiamą „Klaros Šuman saloną“, pavadintą „Kolegos – konkurentai. Pianistų varžybos“, kuris nukels į XIX amžių. Šį kartą prisistatys to meto žymiausi koncertuojantys kompozitoriai-pianistai: Ferencas Listas, Sigizmundas Talbergas, Frederikas Šopenas ir Klara Vyk. Į jaunosios „stebuklavaikės“ Klaros koncertus būdavo sunku patekti: prieš koncertą prie salės susigrūsdavo tiek karietų, jog mieste būdavo stabdomas eismas. Melancholiškasis Šopenas – Paryžiaus muzikinio gyvenimo žiburys – koncertuodavo tik kartą per metus, ir tai būdavo metų įvykis! Elegantiškasis Thalbergas konkuravo muzikos srityje su ekstravagantiškuoju Listu, kurie kovojo tarpusavyje dėl „geriausio pasaulio pianisto“ titulo.
Antroje koncerto dalyje skambės Heksamerono variacijos, dėl savo sudėtingumo retai skambantis kūrinys koncertuose ( hemeron graikiškai – diena, hex – šeši). Heksameronas – tai istorija, kuri pasakojama per šešias dienas: Dievas sukūrė pasaulį per šešias dienas, o septintą – ilsėjosi.
Heksamerono variacijų ciklas yra unikalus ir įdomus tuo, jog jį be Listo kūrė dar penki kompozitoriai-romantikai: Sigizmundas Thalbergas, Frederikas Šopenas, Johanas Peteris Piksis, Henris Hercas ir Karlas Černis. Listo prašymu, kiekvienas iš jų parašė po vieną variaciją maršo iš V. Belinio operos „Puritonai“ tema. F. Listas parašė įžangą, antrą variaciją bei finalą, meistriškai apjungė visas variacijas į vientisą formą, suteikdamas kūriniui didingą charakterį.
Užsakymą šiam kūriniui davė italų princesė Kristina Trivulzio Belgiojoso (1808-1871). Jis turėjo būti parašytas ir nuskambėti 1837 m. labdaringame koncerte, kurio metu surinktos buvo skirtos Italijos varguomenei paremti. Ši, politikoje ir kultūros gyvenime įtakinga aukštuomenės dama vadovavo garsiam muzikos salonui Paryžiuje. Tokiu nepaprastu koncertu ji norėjo ne tik pamaloninti savo publiką, bet ir suteikti galimybę viešai susikauti Listui ir Thalbergui, apie kuriuos niekaip nerimo diskusijos: kuris pianistas yra geriausias pasaulyje? Princesė Belgiojoso po šios dvikovos paskelbs nugalėtoją, o jį išrinksite Jūs!
Istorinius personažus įkūnys Lietuvos pianistai: Frederiką Šopeną – Rokas Zubovas, Klarą Vyk – Guoda Gedvilaitė, Ferensą Listą – Jurgis Aleknavičius, Sigizmundą Thalbergą – Lukas Gedvilas.
Koncerte taip pat dalyvaus: Jos Didenybė Italijos Princesė Cristina Belgiojoso, pianistės, kompozitorės Klaros Vyk tėvas, jos menedžeris Fridrichas Vykas, kompozitoriaus, pianisto Frederiko Šopeno draugė rašytoja Žordž Sand, kompozitoriaus, pianisto Ferenco Listo draugė rašytoja Mari d’Agoult.
„Mano Druskininkai“ informacija