Meras R. Malinauskas: „Savivaldybių pinigai – pačios valstybės pinigai“

Nors Lietuvoje įvairūs duomenys vis dažniau perkeliami į elektroninę erdvę, jais naudotis valstybės institucijos gali tik už pinigus. Ir tai ne visada. Registrų centro valdoma mokama informacija itin kerta per kišenę savivaldybėms, juolab, kad duomenys reikalingi kasdienei jų veiklai. Problema dar paaštrėjo nuo šių metų pradžios, kai atsisakyta „popierizmo“ registruojant civilinės būklės aktus.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Teisės departamento specialistai parengė Gyventojų registro įstatymo pataisas, kurias priėmus šio registro duomenys valstybės institucijoms jų vidaus administravimo funkcijoms vykdyti būtų teikiami neatlygintinai. Tačiau toks pasiūlymas netenkina savivaldybių. Jos norėtų nemokamai naudotis ne tik Gyventojų registro, bet ir visais Registrų centro valdomais registrais. Savivaldybių pageidavimams linkę pritarti ir dalis parlamentarų.

Pažymėtina, kad VRM siūlomos pataisos numato galimybę Gyventojų registro duomenimis neatlygintinai naudotis tik valstybės institucijoms ir tik jų vidaus administravimo funkcijoms vykdyti.

Vietos valdžia paliekama už borto, nors, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidento, Druskininkų mero Ričardo Malinausko teigimu, šalies merijos taip pat pageidautų minėtos galimybės. Ir ne vien vidaus administravimo funkcijoms vykdyti. „Savivaldybės – tokios pat iš mokesčių mokėtojų lėšų išlaikomos institucijos, kaip ir Vyriausybė, Seimas ar dar kas nors. Savivaldybių pinigai – pačios valstybės pinigai. Todėl ir savivaldybės gauti Gyventojų registro duomenis iš valstybės įmonės turėtų nemokamai ar bent jau mažesniais įkainiais, nei yra dabar“, – pažymėjo R. Malinauskas. Registrų centro duomenimis, savivaldybės jau 2015 metais kas mėnesį už asmens duomenų atranką Registrų centrui mokėjo tūkstančius eurų. „Išlaidos Registrų centrui vien už Gyventojų registro duomenis kasmet didėja, nes auga poreikis gauti tokius duomenis – jų reikia atliekant bet kokius veiksmus“, – tikino LSA prezidentas.

Kaip žurnalistams sakė kalbinti savivaldybių specialistai, itin dažnai siųsti užklausas ir gauti Gyventojų registro duomenis jiems tenka, kai nuo šių metų sausio atsisakyta popierinių gimimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, mirties, vardo, pavardės, tautybės keitimo liudijimų. Negana to, savivaldybės iš Registrų centro perka ne tik Gyventojų registro duomenis. Jos privalo mokėti už bet kokį prisijungimą prie Registrų centro duomenų bazių, taip pat už kiekvieną išduotą pažymą. Savivaldybėms Registrų centro duomenys reikalingi kasdienei veiklai, pradedant turto registravimu ir baigiant atliekų tvarkymu.

„Savivaldybių pinigai – pačios valstybės pinigai. Todėl ir savivaldybės gauti Gyventojų registro duomenis iš valstybės įmonės turėtų nemokamai ar bent jau mažesniais įkainiais, nei yra dabar“, – pažymėjo R. Malinauskas.

Parengta pagal „Lietuvos žinios“ publikaciją