Kapitonas Kęstutis Valenta: „Didelė garbė vilkėti Lietuvos kario uniformą“

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) neseniai  paminėjo atmintiną datą – 26-ąsias įkūrimo metines. Po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1991-ųjų sausio 17 dieną Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. Remiantis šiuo įstatymu, pradėjo oficialiai veikti SKAT, 1998-aisiais reorganizuota į KASP. 2003-aisiais KASP integruotos į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų sudėtį.

Šiandien KASP yra aktyvi kariuomenės rezervo dalis, pasirengusi vykdyti pačias įvairiausias užduotis. Savanoriai dalyvauja tarptautinėse operacijose, padeda gyventojams stichinių nelaimių ir katastrofų metu, prireikus sustiprina reguliariosios kariuomenės vienetus, o kilus grėsmei Lietuvoje, savanoriai pasirengę vykdyti gynybines užduotis ir suteikti paramą sąjungininkų pajėgoms.

Savanorių pajėgas sudaro Savanorių pajėgų štabas ir 6 rinktinės, apimančios visą šalies teritoriją: Dainavos apygardos 1-oji rinktinė (Alytuje); Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė (Kaune); Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė (Klaipėdoje); Vyčio apygardos 5-oji rinktinė (Panevėžyje); Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė (Šiauliuose); Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė (Vilniuje). Savanorių gretos gausėja: iš viso Pajėgose tarnauja apie 4500 karių savanorių ir apie 500 profesinės karo tarnybos karių. Karių skaičius nuolat didėja, ypač pastaraisiais metais.

Kapitonas K. Valenta: „Sveikinu visus karius savanorius su Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo metinėmis. Sėkmės budint Tėvynės sargyboje!“/Roberto Kisieliaus nuotrauka

Lygiai tokią pat, kaip ir KASP, 26-erių metų sukaktį savo tarnyboje mini ir druskininkietis Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 109-osios kuopos vadas kapitonas  Kęstutis Valenta, pradėjęs tarnauti devyniolikos. Baigęs karines civilinio bakalauro studijas generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijoje, šiandien savo žinias bei patirtį perduodantis jauniesiems savanoriams, kuopos vadas pamena, kad tada, 1991-aisiais, kai jis atėjo į Savanorių pajėgas, šios dar tik kūrėsi: trūko ginkluotės ir ekipuotės, uniformų, transporto ir ryšio priemonių, po šalį važinėjo sovietiniai kariai… Tačiau noras užsivilkti Lietuvos kario uniformą buvo vienas karščiausių jo ir tuo metu daugelio žmonių troškimų.

– Įkūrus Savanorių pajėgas, į Valstybės gynimą oficialiai buvo įtraukta visuomenė, kuri Valstybę gynė, remdamasi įstatymu. Kas šiandien gali tapti kariu savanoriu?

– KASP yra formuojamos iš karių savanorių ir profesinės karo tarnybos karių. Krašto apsaugos savanorių pajėgose jaunuoliai gali atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, alternatyviai dalyvaudami savaitgaliais mokymuose ir pratybose. Tai reiškia, kad kario savanorio tarnyba yra nenuolatinė karo tarnyba, suderinama su kario savanorio civiliniu darbu, mokslais ar studijomis. Per metus karys savanoris vidutiniškai pratybose praleidžia nuo 20 iki 50 parų. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis. Į KASP, vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais, gali būti priimami Lietuvos piliečiai nuo 18 iki 55 metų amžiaus, tinkantys pagal fizinį pasirengimą, sveikatos būklę bei moralines savybes ir nebausti už tyčinius nusižengimus. Savanorio karo tarnybos sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 3 ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Asmuo, sudaręs sutartį, prisiekia Lietuvos valstybei. Sutarčiai pasibaigus, ji gali būti pratęsiama.

Savanorių pajėgos yra suformuotos teritoriniu principu, kad jaunuoliai galėtų atlikti tarnybą kuo arčiau gyvenamosios vietos. Dainavos apygardos I-ą rinktinę sudaro Rinktinės štabas, įsikūręs Alytuje, Štabo aptarnavimo kuopa bei dešimt lengvųjų pėstininkų kuopų, išdėstytų pagal teritorijas Druskininkuose, Varėnoje, Lazdijuose, Alytuje, Marijampolėje, Vilkaviškyje, bei Kazlų Rūdoje. Šiuo metu Druskininkų kuopoje tarnauja 91 karys savanoris, tarp kurių yra dešimt merginų, kurios puikiai atlieka užduotis ir labai motyvuotos. Labai džiugina, kad tarp karių savanorių yra tarnaujančių jau ir daugiau nei dvidešimt metų. Tai milžinišką karybos patirtį sukaupę kariai savanoriai, kurie perteikia turimas žinias ir įgūdžius jaunesniesiems kariams. Džiugu, jog šiuo metu kariai savanoriai yra gerai apginkluoti ir aprūpinti kario ekipuote, kuri padeda jiems išgyventi vietovėje ekstremaliomis sąlygomis bei vykdant užduotis.

– Kada karys gali teikti prašymą dėl profesionalios tarnybos?

– Kai jis ištarnauja savanoriu trejus metus, gali pareikšti norą tapti profesionaliu kariu – tarnauti bet kuriame Lietuvos kariuomenės dalinyje arba toliau tęsti savo karjerą savanorių pajėgose, kartu dirbdamas turimą pagrindinį, tiesioginį darbą, pagal kurį yra įgijęs profesiją, ir gaudamas kario atlyginimą už ištarnautas dienas, pagal turimą karinį laipsnį.

Pratybos kariams savanoriams rengiamos ne tik Lietuvos poligonuose Rukloje, Kazlų Rūdoje, Pabradėje, bet ir Alytaus rajono bei Druskininkų savivaldybės teritorijoje, priartinant pratybas prie kovos sąlygų tam naudojant imitacinius šaudmenis bei kitas įvairias imitacines priemones. Kariai savanoriai mokomi taktikos, karo topografijos, inžinerijos, medicinos, ginkluotės ir šaudybos, statutų, ryšių ir kitų disciplinų. Aišku, labai svarbus kariuomenėje yra ne tik fizinis, bet ir pilietinis, patriotinis ugdymas, kuriam taip pat skiriame daug laiko.

– Kodėl svarbus KASP ryšys su visuomene?

– Vienas didžiausių Lietuvos kariuomenės galios šaltinių – visuomenės palaikymas. Visuomenės parama yra motyvacija kariams profesionaliai atlikti savo pareigą Tėvynei ir kiekvienam jos piliečiui. Todėl ypatingai svarbus glaudus kariuomenės ir visuomenės ryšys. Juk ir savanoriai į Pajėgas ateina iš tos pačios, mūsų, visuomenės, todėl kariuomenė yra atvira visuomenei, glaudžiai bendradarbiaudama įvairiuose renginiuose mokyklose, darželiuose, ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose, taip reprezentuodama Lietuvos kariuomenę bei Savanorių pajėgas visuomenėje. Mums rūpi, kad visuomenė pažintų ir žinotų savo kariuomenę, ir tokiu būdu įgytų kuo daugiau pasitikėjimo.

O mes turime tikslą karį išmokyti ir parengti krašto gynybai. Kiekvieno karininko ir vado pareiga yra parengti ir išmokyti karį. Savanorių pajėgose kario ugdymas yra grindžiamas tokiomis vertybėmis kaip patriotizmas, ištikimybė, pasiaukojimas, sąžiningumas, drąsa, pagarba kitam, principingumas. Raginu Lietuvos piliečius, kuriems rūpi krašto gynyba, atlikti tarnybą savanorių pajėgose. Sveikinu visus karius savanorius su Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo metinėmis, linkiu sveikatos, ryžto, ištvermės ir pasiaukojimo tarnaujant Savanorių pajėgose. Sėkmės budint Tėvynės sargyboje!

Ramunė Žilienė