Startuoja specialiai viešajam sektoriui sukurti virtualūs mokymai
Stiprinant Lietuvos viešojo sektoriaus socialinės klasterystės kompetencijas, Druskininkų savivaldybės administracija, Druskininkų švietimo centras kartu su Lietuvos edukologijos universitetu bei Utenos, Prienų ir Biržų savivaldybėmis, Vilniaus dizaino kolegija, Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija, VšĮ „Gintarinė akademija“ ir partneriais iš Norvegijos „Flexible Education Norway“ vykdo projektą „Tvarios plėtros skatinimas stiprinant viešojo sektoriaus socialinę klasterystę“. Jau šių metų vasario mėn. pradžioje pradedami įgyvendinti mokslininkų sukurti virtualūs mokymai, kurie lietuvių ir anglų kalbomis bus prieinami kiekvienam mūsų šalies viešojo sektoriaus darbuotojui.
Mokymų programa bus suskirstyta į dvi dalis – socialinės klasterystės kompetencijų ir institucijų administracinių ir viešųjų gebėjimų tobulinimo programas su atskirų temų moduliais. Viešojo sektoriaus darbuotojai bei anksčiau minėto projekto partneriai Lietuvoje ir Norvegijoje pagal savo poreikį galės pasirinkti vieną arba kelias mokymo programas, savarankiškai jiems patogiu paros laiku prisijungti virtualioje aplinkoje prie mokymo medžiagos, konsultuotis su mokymo medžiagos rengėjais ir atlikti užduotis.
„Virtualių mokymų dalyviams bus suteiktos socialinės partnerystės, socialinio verslo komunikacijos žinios, kurios padės ugdyti gebėjimus ir vertybines nuostatas, būtinas socialiai atsakingam verslui bendruomenėse ir visuomenėje plėtoti. Prisijungę dalyviai taip pat sužinos, kaip savivaldybės galėtų kurti aplinką, palankią socialinių klasterių kūrimui ir plėtrai bei būdus, kaip prisidėti prie platesnio regioninio ir bendro šalies konkurencingumo,“ – pasakojo projekto vadovė, Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Angelė Kaušylienė.
Projekte dalyvaujančių mokslininkų nuomone, pagrindinės Lietuvos socialinės problemos, kurioms jau šiandien būtini inovatyvūs sprendimai, slypi skurdo prevencijos, globos deinstitucializacijos, draugiškos aplinkos įvairioms klientų grupėms srityse.
„Mokymuose kviečiame dalyvauti savivaldybių-partnerių, nevyriausybinių organizacijų ir privačių institucijų darbuotojus, kurie domisi žmogiškųjų išteklių vadyba, socialine klasteryste ir inovacijomis. Lietuvos edukologijos universiteto lektoriams, kurie rengia šiuos modulius, talkins projekto partneriai iš Norvegijos – Torhild Slatto, Norvegijos alternatyvaus švietimo tinklinės organizacijos, jungiančios Norvegijos universitetus, NVO ir švietimo konsultacines organizacijas, vadovė ir prof. dr. Morten Flate Paulsen, Norvegijos atviros virtualaus mokymo akademijos prezidentas. Kartu su Druskininkų, Biržų, Prienų ir Utenos regionų profesionalais aptarėme mūsų universiteto profesorių siūlomus virtualius mokymosi modelius ir toliau ieškosime inovatyvių ir praktinių kelių jiems įgyvendinti“, – atskleidžia Lietuvos edukologijos universiteto prof. dr. Giedrė Kvieskienė.
Nemokami mokymai bus vykdomi nuotoliniu būdu, todėl jų dalyviai galės studijuoti jiems patogiu metu prisijungę prie sistemos. Įvykdę vieną mokymo programą dalyviai gaus sertifikuotą Lietuvos edukologijos universiteto pažymėjimą (4 kreditų, kurie užskaitomi kaip studijų programų aukštosiose mokyklose dalykai). Pasirinktų modulių skaičius nėra ribojamas.
Informacija apie programas:
Socialinės klasterystės modeliavimas
Socialinės klasterystės sampratos raiška, jos inicijavimas ir tarpininkavimas – svarbūs specialistų kompetencijų ugdymui. Gebėjimas taikyti socialinės partnerystės modelius – reikalingas bendruomeniniuose procesuose ir šios srities atstovams siekiant prisidėti prie žmonių geroves skatinimo, skurdo mažinimo ir bendruomenės įgalinimo spręsti savo ir regiono problemas. Įsavinus šio mokymų medžiagą bus prisidėta prie kompetencijų ugdymo, socialine partneryste pagrįsto bendradarbiavimo stiprinimo. Moduliu siekiama kurti vertybinių nuostatų sistemą, plėtoti bendrąsias kompetencijas, skatinti savarankišką ir individualų mokymąsi, įsisavinti esmines socialinės klasterystės nuostatas ir principus, patirčių patirtis, modeliavimo galimybes. Socialinės komunikacijos modelio mokymai skirti asmenims, kurie jau turi pagrindinių bazinių žinių ir praktinės patirties, todėl teorinių modelių pažinimas vykdomas siejant sociokultūrinį, socioedukacinį kontekstą su teoriniais ir praktiniais pavyzdžiais.
Socialinio klasterio inicijavimas, steigimas ir valdymas
Kompetencijų tobulinimo modulis „Socialinio klasterio inicijavimas, steigimas ir valdymas” skirtas nagrinėti socialinio klasterio steigimo ir jo valdymo ypatumus. Socialinis klasteris – tai socialinių inovacijų, skirtų visuomenei svarbioms socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti, kūrimo ir įgyvendinimo inovatyvi priemonė. Šiame modulyje nagrinėjamos socialinio klasterio koncepcijos, socialinio klasterio inicijavimo, steigimo ir valdymo aspektai bei gerosios praktikos pavyzdžiai. Modulis taip pat apima socialinių inovacijų įgyvendinimo gerosios praktikos pavyzdžių socialinės atskirties grupių integracijos kultūros analizė, simuliacija ir inkubacija socialinėje ir kitose srityse nagrinėjimą. Kompetencijų tobulinimo modulyje taip pat nagrinėjamos socialinių inovacijų įgyvendinimas ir socialinių inovacijų pavyzdžiai.
Socialinio klasterio simuliacija ir inkubacija
Modulio dalyviams (socialinės klasterystės nariams ir organizatoriams) bus suteikiamos žinios ir ugdomi gebėjimai kaip optimaliai keistis turima patirtimi atliekant būtinas ir svarbias veiklas socialinio klasterio kūrimo ir plėtros procese. Interaktyvių mokymų metu modulio dalyviai įgis kompetencijas, įgalinančias panaudoti jau turimą socialinį kapitalą formuojant suvokimą ir supratimą apie universaliai tvarios plėtros modeliavimo galimybes, panaudojant socialinę partnerystę, kaip sprendimų paieškos priemonę. Žaidimų metu simuliuojami socialiniai klasteriai ir/arba diegiamos edukacinės inovacijos gali tapti pagrindu socialinių inovacijų modeliavimui tiek lokaliuose lygmenyse, tiek ir bendroje erdvėje. Virtualiuose mokymuose bus pristatomos metodikos ir technologijos, galinčios pasiteisinti konstruojant socialinį klasterį skirtinguose administraciniuose vienetuose tiek šalies, tiek ir užsienio valstybėse. Šis modulis – tai virtualių žinių, unikalių ir reikšmingų kompetencijų ugdymosi platforma viešojo administravimo institucijose dirbantiems specialistams, NVO vadovams, socialiniams darbuotojams, pedagogams.
Socialinė ekonomika ir antreprenerystė
Socialinės ekonomikos ir antreprenerystės modulis skirtas viešojo, privataus ir NVO sektorių darbuotojams. Modulis apima pagrindines socialinės ekonomikos (SE), veiklos sritis, istoriškai susijusias su asociacijomis, NVO, socialinėmis įmonėmis, kooperatyvais ir remiasi pilietinės visuomenės asociacijų vertybių sistema ir elgesio principais. SE sampratą sudaro trys pagrindinės organizacijų grupės: kooperatyvai, savidraudos draugijos ir asociacijos bei vėliau prisijungę fondai ir NVO. Modulyje aptariami socialinės ekonomikos, socialinio verslo rinkos santykiai ekonominės politikos kontekste, todėl virtualių paskaitų ir debatų metu aptariama socialinės ekonomikos raida, kritinis požiūris į valstybės sąrangą, nagrinėjamas laisvosios rinkos efektyvumas. Modulyje pristatomi socialinio verslo, socialinių inovacijų proveržio sėkmės pavyzdžiai, privataus ir NVO sektorių partnerystės, socialinio verslo inovacijos, Hub-ai, daugiafunkciai centrai bei kitos šiuolaikinės socialinės ekonomikos problemos ir iššūkiai.
Socialinių inovacijų įtaka socialinei klasterystei
Socialinės inovacijos tampa naujais socialinių poreikių tenkinimo būdais, kurie gali efektyviau nei viešosios intervencijos spręsti socioedukacines problemas, įveikti socialinius iššūkius bei kurti naujus socialinių santykių bendradarbiavimo modelius. Socialinių inovacijų įgyvendinimui trukdantys iššūkiai: menkas gyventojų aktyvumas, netinkamas subsidiarumo principo įgyvendinimas, atsakomybės stoka, nepakankami kūrybiškumo ir verslumo įgūdžiai. Esminės Lietuvos problemos yra „minkštosios“, todėl jos turėtų būti sprendžiamos bendruomeniniu pagrindu, o valstybės institucijos ir verslo struktūros turėtų sudalyti tam tinkamas sąlygas. Todėl modulyje parodoma socialinių inovacijų įtaka socialinei klasterystei. Tai akina ieškoti inovacijų ir socialinės klasterystės sąryšingumo ir jo rezultatyvaus pritaikymo.
Socialinė komunikacija ir mediacija
XXI amžiuje didėja susidomėjimas socialinės komunikacijos problemomis, kadangi tampa madinga analizuoti santykius su savimi ir su kitu žmogumi. Socialinės komunikacijos žinios sudaro prielaidas įvertinti savo asmenius mokėjimus ir komunikacinius gebėjimus. Šiame modulyje ugdomos socialinės komunikacijos ir mediacijos kompetencijos, mokoma inicijuoti socialinės komunikacijos modelius, ir valdyti socialinę komunikaciją bei būti asmens ar bendruomenės skirtingų socialinių grupių socialiniais mediatoriais. Socialinės komunikacijos ir mediacijos mokymai, skiriamas asmenims, kurie jau turi pagrindinių bazinių žinių ir praktinės patirties, todėl teorinių modelių pažinimas vykdomas, siekiant sociokultūrines problemas sieti su teoriniais ir praktiniais pavyzdžiais.
Duomenimis grįsta vadyba socialiniame klasteryje
Duomenimis grįsta vadyba socialiniame klasteryje – modulis, skirtas viešojo administravimo specialistams siekiantiems tobulinti socialinės aplinkos tyrėjo kompetencijas, įgalinančias pasitelkti duomenimis grįstą vadybą, analizuojant ir sprendžiant viešosiose, privačiose bei nevyriausybinėse organizacijose kylančias socialines problemas.
Socialinio kapitalo matavimai
Susidomėjimas „socialiniu kapitalu“ didėja nes pasitikėjimas, partnerystė ir tinklo veikla tampa pagrindinėmis priemonėmis, sprendžiant šiuolaikines problemas. Mažas socialinio kapitalo lygis veda link pernelyg nelanksčios ir nepaslankios politinės sistemos ir aukšto korupcijos lygio šalyse, regionuose ir bendruomenėse Visiems sektoriams yra būtina plėtoti socialinį kapitalą, nes valstybė, kurios piliečius vienija bendrumo jausmas, pasitikėjimas vieni kitais ir savo valstybe, politiškai ir ekonomiškai yra žymiai stipresnė už valstybę, kurios nariai įtariai žvelgia vienas į kitą. Socialinio kapitalo indekso didėjimas yra svarbus visuomenės būklės indikatorius ir gali padėti įžvelgti, ko jai labiausiai reikia. Modulio klausytojai bus supažindinti su socialinio kapitalo samprata, išmokyti atpažinti ir išmatuoti socialinio kapitalo kiekį, kokybę bei intensyvumą.
Tvarios plėtros monitoringo sistemos valdymas
Universaliai tvari plėtra – tai strategijų sistema, suteikianti galimybes optimizuoti šalies plėtros vidinių ir išorinių faktorių sąveiką. Tvarios plėtros monitoringo sistemos valdymas – modulis, skirtas viešojo administravimo specialistams, siekiantiems tobulinti vadovavimo švietimo įstaigai bendrąsias ir veiklos sričių kompetencijas.
Registruotis kviečiame iki 2017 m. vasario 8 d. el. paštu: d.savukynas@gmail.com. Registruojantis prašome nurodyti vardą pavardę, instituciją, el. pašto adresą, telefono numerį bei programą/programas, kurias norite studijuoti. Tel. pasiteiravimui: 8-624-30043.
Kiekvienas, esantis sąraše, gaus prisijungimo prie modulio slaptažodį ir taps kursų klausytoju. Mokymus planuojama įgyvendinti iki 2017-04-15. Visi dalyviai taip pat bus pakviesti prisijungti prie socialinio tinklo, skirto socialinei partnerystei, kuriame bus platinama informacija apie projekto veiklas, susitikimus, mokymus. Jis veiks ir po projekto pabaigos, kad būtų galimybė ir toliau komunikuoti.
Daugiau informacijos ieškokite: www.socialcluster.lt