„Didysis Čiurlys“ – ambicinga Druskininkų paraiška tapti geriausia Lietuvos kultūros sostine

Praėjusio šeštadienio vakarą Druskininkų pramogų aikštėje surengta „Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės 2025“ atidarymo ceremonija: kvapą gniaužianti elektroninės muzikos, geometrinių figūrų ir judesio simfonija „Didysis Čiurlys“, sukurta pagal teatro ir renginių režisieriaus Aurimo Kamantausko viziją, pasitelkus į pagalbą Europos choreografijos garsenybę Sadecką Berrabahą.

Įstabią choreografi ją atidarymo ceremonijai drauge su specialiai renginiui suburta 122-jų Lietuvos šokėjų grupe pristatė tarptautinio pripažinimo sulaukęs prancūzų choreografas S. Berrabahas / Domo Rimeikos nuotrauka

Atidarė Kultūros sostinės renginių sezoną

Teatrališkasis „Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės“ atidarymo renginys „Didysis Čiurlys“ – tai simboliais prisotinta odė, žyminti istorinės Druskininkų asmenybės ir garsaus lietuvių kompozitoriaus, dailininko bei chorvedžio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.

„Druskininkai, kaip Lietuvos kultūros sostinė, šiems metams paruošė ypatingą programą – nuo tradicinių Narcizų žydėjimo, Kurorto ir Turizmo dienų švenčių iki naujų iniciatyvų. Visus metus švęsdami M. K. Čiurlionio 150-ąjį gimtadienį, pakviesime į daugiau kaip 350 renginių. Kviečiu visus aktyviai iš visos širdies įsitraukti ir dalyvauti renginiuose, atrasti kultūros grožį ir tapti neatsiejama šių metų kūrybinės kelionės dalimi“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Lietuvos kultūros sostinės renginių sezono atidarymui pasiūlyti įspūdingi renginių organizatoriaus A. Kamantausko režisūriniai sprendimai, kuriuose harmoningai susiliejo keturių stichijų – gamtos, vandens, oro ir saulės – simboliai.

Pasirodymo metu virš žiūrovų jūros „plaukė“ lyno akrobatas, o minioje klaidžiojo gyvos avys, kurioms vadovavo ypatingas šuo, suprantantis komandas tik anglų kalba.

Esminė renginį „Didysis Čiurlys“ vienijanti siužeto detalė – lazda – įrankis, kūrėjo rankose įgyjantis aibę skirtingų pavidalų. Tai – ir teptukas, nutapęs M. K. Čiurlionio paveikslus, ir rašiklis, kuriuo savo mylimajai jis rašydavo eiles, ir batuta, kuria savo vadovaujamą chorą režisierius pakvietė nerti į muzikos garsų gelmes, o žiūrovus – į menininko vidinį pasaulį.

Įstabią choreografiją atidarymo ceremonijai drauge su renginiui suburta 122 Lietuvos šokėjų grupe pristatė tarptautinio pripažinimo sulaukęs prancūzų choreografas S. Berrabahas, dirbęs su tokiomis POP muzikos pasaulio žvaigždėmis, kaip Shakira, Chris Brown ir „Black Eyed Peas“. Jo kūrybą taip pat buvo galima išvysti prestižiniuose „Grammy“ apdovanojimuose ir 2023-ųjų Paryžiaus madų savaitėje. Druskininkuose surengtame pasirodyme dalyvavo ir keletas šokėjų iš Prancūzijos, atvykusių kartu su Sadecku.

Renginio akimirkas užfiksavo Domas Rimeika, Rytis Šeškaitis i nukelta į 5 psl. r Robertas Kisielius

Scenoje – atlikėjai iš Druskininkų ir Paryžiaus

Per atidarymo programai suburtą komandą – užsienio žvaigždes ir iš Druskininkų kilusius, „Čiurlionio paliestus“, talentingus Lietuvos kūrėjus – renginio režisierius A. Kamantauskas simboliškai įprasmino ne tik M. K. Čiurlionio muziką, laiškus, paveikslus ir pasakas, bet ir lietuviams būdingą meninį polėkį.

Scenografiją Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginiui sukūrė Naurimas Michailiuk, vizualinį pasakojimą scenoje kartu su savo sūnumi Pranciškumi pristatė aktorius ir dramaturgas Justas Tertelis, o viso renginio metu užburiančiai skambėjusią elektroninės M. K. Čiurlionio muzikos interpretaciją parašė elektroninės muzikos kompozitorius Liudas Lazauskas-Roe Deers. Visi šie kūrėjai kilę iš Druskininkų.

Maloniai nustebino ir puikiai derėjo žinomo Lietuvos muzikanto Roberto Semeniuko atliekamos improvizacijos solo gitara.

„Norėjau sukurti vizualią, muzikalią, pramoginę šventę, kurios centre būtų pakylėta istorija, prabanga ir rafinuotumas. Kiekvieną prie renginio prisidėjusį kūrėją vadinu „Čiurlionio paliestu“ – net ir prancūzų choreografą Sadecką Berrabahą. Jis taip pat yra dailininkas bei muzikos kūrėjas, o jo autentiška choreografijos technika, dar kitaip žinomas kaip „Murmuration“, įkvėpta judesių, primenančių danguje skriejančių paukščių būrį.

Visa ši simbolika gražiai susiliejo į vieną įsimintiną projektą – M. K. Čiurlionio muziką perkūręs jaunasis talentas iš Druskininkų Liudas Lazauskas-Roe Deers kartu su prancūzų choreografu Sadecku Berrabahu tapo šio reginio herojais, o pats Čiurlionis virto Čiurliu – paukščiu, skrydžio ir laisvės metafora“, – konceptualia renginio idėja dalijosi „Didžiojo Čiurlio“ organizatorius ir renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas Aurimas Kamantauskas.

Pavietė pajusti vienybę

Akylesni Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymą stebėję ir per televizijos ekranus renginio transliaciją sekę žiūrovai galėjo pamatyti ir svarbią prancūzo choreografo S. Berrabaho pasirodyme užšifruotą žinutę, tampančią vis aktualesne šių dienų kontekste.

„Manau, kad šiandien, kai pasaulyje vyksta be galo daug neramių ir baimę keliančių įvykių, mums ypač svarbu paskatinti žmones susiburti, susijungti tarpusavyje ir skleisti vienybės jausmą. Tai – mano pirmoji žinutė, kurią visada siekiu skleisti per savo kūrybą tarptautiniuose pasirodymuose ir stengiuosi ją perteikti Druskininkų renginyje“, – likus kelioms dienoms iki didžiosios atidarymo ceremonijos sakė S. Berrabahas.

Kadangi prancūzų choreografas išgarsėjo rankų choreografija, kurios metu per šokėjų kuriamas geometrines figūras „užrašomi“ įvairūs tekstai, žiūrovai galėjo perskaityti ir drąsią, lašeliu humoro praturtintą Druskininkų žinutę Lietuvai, panaudojus ir Čiurlionio laiškuose Sofijai mėgtą žodį „nepyk“: „NEPYK, BET TIKIU, KAD GERIAUSIA LIETUVOS KULTŪROS SOSTINE BUS DRUSKININKAI.“

A. Kamantausko režisuotas renginys „Didysis Čiurlys“ atidarė metų trukmės Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės programą, kurioje laukia daugiau kaip 350 skirtingų renginių.

Pamatyti pirmąjį šios programos renginį, atidarymo ceremoniją, susirinko sausakimša Pramogų aikštė: kurorto gyventojai ir miesto svečiai susibūrė pasveikinti „Didžiojo Čiurlio“, atnešusio Druskininkams Lietuvos kultūros sostinės karūną.

Pasibaigus tiesioginei televizijos transliacijai, garsiojo prancūzų choreografo komanda Pramogų aikštėje susirinkusiems žiūrovams pateikė malonų siurprizą – du šokėjai iš Prancūzijos surengė žiūrovams Sadecko autentiškos choreografijos technikos, dar kitaip žinomas kaip „Murmuration“, pamokėlę. Išbandę šią techniką, žiūrovai suprato, jog tai nėra lengvas „riešutėlis“ – to reikia ilgai ir kruopščiai mokytis.

Po renginio savaitraščio „Mano Druskininkai“ žurnalistai paklausė režisieriaus ir idėjos autoriaus A. Kamantausko, kas lėmė šio projekto sėkmę?

„Sėkmės faktorius jautrus, kai klausiate kūrėjo. Rezultatą, triumfą, euforiją sukūrė darbas ir jam suburta talentingų bendraminčių komanda. Kiekvienas iš jų atsinešė aistrą tam, ką daro. Tai buvo pagrindinis mano atrankos kriterijus, formuojant kolektyvą – pradedant nuo kompozitoriaus L. Lazausko, aktoriaus kūrinio pasakotojo J. Tertelio, choreografų S. Berrabah, Miglės Praniauskaitės, ir tęsiant didžiausiu pulku šokėjų bei kiekvienu, kuris sukūrė jiems sceną mano vizijai perteikti. Kalbu apie scenos ir šviesų dailininką N. Michailiuk, ekranų turinio kūrėją Linartą Urniežį, technikos vadovą Vilių Smalinską, renginio prodiuserį Mantą Daugėlą. Tai vos kelios man labai svarbių žmonių pavardės iš kone dviejų šimtų, esančių mano komandoje. Kiekvienas vertas padėkos ir atskiro paminėjimo. Jei peržiūrėtumėte „Didžiojo Čiurlio“ premjeros įrašą LRT mediatekoje, kiekvienas iš jų yra įrašytas didžiosiomis raidėmis. Jie visi yra verti tų aplodismentų, kurie aidėjo, nuskambėjus paskutiniams elektroninės muzikos choreografinės simfonijos akordams.

Sėkmę, kaip jūs sakote, nulėmė man duota pilna kūrybinė laisvė. Už tai esu dėkingas Druskininkų savivaldybės merui R. Malinauskui ir Druskininkų kultūros centro direktorei Raimondai Varaškaitei. Dėkoju už jų norą ir ambiciją sukurti tai, ko Lietuvoje dar nebuvo. Mane tai uždega. Visada.

Ir žinoma, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Jis yra pagrindinis atsakymas, kodėl mes šiandien visi čia buvome ir esame. Jo užburiantis talentas man ir visai komandai buvo svarbiausias veiksnys šioje kūrybinėje kelionėje. Linkiu, kad jis skambėtų kiekvieno namuose ar Spotify grojaraščiuose. Tikiu, kad tai bus geriausia muzika, sukursianti stebuklą mumyse“, – sakė A. Kamantauskas.

Daug skonio ir aukštosios kultūros elementų

Povilas Venta Kuprys, rašytojas: „Druskininkuose atlikta elektroninės muzikos simfonija „Didysis Čiurlys” yra unikalus muzikinis kultūrinis reiškinys, kultūros oro gurkšnis, vizualus, grafinis, šviesų džiaugsmo ir emocinis krūvis. Judesys, ritmas, sinchroniškumas, meniškumas atsispindėjo valandos trukmės žavingame spektaklyje. Jame buvo gausiai ir puikiai interpretuotos Čiurlionio muzikos ir labai daug mielo akiai fono, kurį sudarė Čiurlionio paveikslų segmentai, išradingai suderinti prie realių scenoje vykusių veiksmų. O kas dėjosi scenoje, ką išdarinėjo šokėjų kojos, o ypač rankos, buvo fantastiška, akys sunkiai patikėjo tuo, ką matė.

Keturių stichijų miesto įvaizdį sukūrė žymus prancūzų choreografas S. Barrabah, paskutinėmis kūrinio minutėmis iš žmonių rankų sudėliojęs mielą miestiečiams įrašą – TIKIU, KAD TAI GERIAUSIA LIETUVOS KULTŪROS SOSTINĖ – DRUSKININKAI. Daug skonio, kultūros ir aukštosios kultūros elementų“.

Parengė Laimutis Genys