Gidė Lilijana Stepanovienė: „Šiandien Druskininkų kurortas atitinka aukščiausius standartus“
Savaitraštis „Mano Druskininkai“ druskininkiečiams, kurorto svečiams ir visai Lietuvai dar kartą pristato svarbiausius Druskininkų istorijos puslapius. Bandysime mūsų kurorto istoriją pateikti Druskininkų gidų asociacijos narių akimis, taip, kaip jie mūsų miestą pristato kurorto svečiams. Tai nebus tiksli faktografija, daugiau – per emocijas ir įvairias detales perteikta Druskininkų istorija. Penkiuose šio ciklo straipsniuose išgirsime gidų pasakojimus apie įvairius mūsų kurorto gyvenimo laikotarpius, prisiminsime tamsiuosius ir šviesiuosius mūsų kurorto gyvenimo etapus, pasidžiaugsime tuo, kuo dabar mes, druskininkiečiai, galime didžiuotis.
Po nuosmukio – atgimimas
Kadangi esu čia užaugusi, labai gerai prisimenu tą laiką po Nepriklausomybės atgavimo, kai Druskininkai merdėjo. Labai stipriai. Mano teta Albina Dalibogaitė pokariu – nuo 1948 metų – kūrė kurortą. Mačiau tą kurorto klestėjimą, ir staiga vieną dieną nieko nelieka. Mano tetai tai buvo didelis skausmas, matant užkaltus langus, neveikiančias valgyklas. Tuo laikotarpiu mieste veikė tik dvi kavinės. Naujosios gydyklos sustojo, nebeliko sovietinių poilsiautojų, kurie centralizuotai atvykdavo iš visos Sovietų sąjungos. Buvo didelė bedarbystė.
Paskui po truputį kurortas pradėjo atsigauti. Pirmas viešbutis, kuris buvo atnaujintas, buvo „Regina“, atsidaręs vietoje buvusio pensionato. Kai buvo pastatyta pirmoji moderni degalinė, po renovacijos duris atvėrė Druskininkų gydykla, tada ir prasidėjo spartus Druskininkų atgimimas. O kai 2006 metais buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje Vandens parkas, jis tapo ir vis dar yra didžiausias traukos centras šeimoms su vaikais.
Kokia buvo buvusių sanatorijų bazė? Svečių nebuvo, tai niekas nevyko, niekas jų neremontavo, jos ėmė nykti. Pradėjo griauti senus pastatus, paskui vienas po kito pradėjo rastis viešbučiai ir SPA.
Kasmet Druskininkuose atsirasdavo naujų objektų, kurie traukė turistų dėmesį, jie buvo svarbūs ir miestiečiams / „Mano Druskininkai“ ir centro „Aqua“ archyvo nuotraukos
K. Dineikos parke – ypatingos galimybės
Naujam gyvenimui buvo prikeltas ir sveikatingumo parkas, kuriam suteiktas Karolio Dineikos vardas. Iki tol jis buvo apleistas, visi baseinai – be vandens. Buvo gaila matyti liūdną vaizdą, o po remonto parkas tapo puikiu traukos centru. Kiekvienoje savo ekskursijoje turistus nuvedu iki parko ar bent papasakoju apie jį. Ten su turistais kartais surengiu arbatos gėrimo ceremoniją. K. Dineikos sveikatingumo parko infrastruktūra labai patraukli – čia veikia ir kaskados, įrengti saulės gultai, labai gera kaina.
Čia – puiki vieta ir aerojonų terapijai. Visi yra apie ją pamiršę. Kai krenta vandens kaskados, per tą energiją atsiranda neigiami jonai, kurie labai gerai veikia žmogaus organizamą. Gerai jaučiamės prie jūros, nes bangos sukuria neigiamus jonus. Tų jonų, judant vandeniui, šimtą kartą daugiau nei šiaip gamtoje, tūkstantį kartų daugiau negu miesto ore, dešimt tūkstančių kartų daugiau nei ofise ar gyvenamosiose patalpose. K. Dineikos sveikatingumo parke tam yra puikios sąlygos. Ir tai vienas iš puikių dalykų, kuriuos vėl atranda mūsų poilsiautojai.
Kurorto renesansas vyko sniego gniūžtės principu – atsiradus vieniems objektams, sau vietą rado ir kiti. Atsirado poreikis apgyvendinti svečius, kurie atvažiuoja, poreikis juos pamaitinti. Tai skatino atidaryti restoranus, prasidėjo turininga kultūrinė programa. Žinoma, tam progresui įtakos turėjo ir gera kurorto vadovų vadyba.
Atsirado nauji traukos taškai
Kasmet Druskininkuose atsirasdavo naujų objektų, kurie traukė turistų dėmesį, jie buvo svarbūs ir miestiečiams. Naujausi Druskininkų objektai – skulptoriaus Romualdo Inčirausko sukurti atminimo suoleliai, kurie neseniai pastatyti. Kurorto svečius jie labai domina. Turime M. K. Čiurlionio suolelį, o juk Čiurlionio Druskininkams niekada nebus per daug. Taip pat yra suoleliai K. Dineikai, Fonbergui, kurio tyrimų pagrindu Druskininkai pradėjo vystytis kaip kurortas. Yra suolelis Ž. Lipšicui, lenkų kilmės bendruomenei Druskininkuose. Naujausias – suolelis skirtas vertėjui A. Dambrauskui. Pastebėjau, kad svečiams labai įdomu praeiti suolelių maršrutą.
Turistus domina ir praeitis, ir dabartis
Kurorte atnaujinti dviračių takai, labai gerai, kad iki Raigardo galima nuvažiuoti puikiu dviračių taku. Kelionės dviračiais labai populiarios tarp poilsiautojų. Kai organizuoju tokius turus, tai negaliu sutalpinti visų norinčiųjų.
Kas turistams įdomu iš naujausio Druskininka gyvenimo etapo? Užsienio svečius domina absoliučiai viskas, jiems viskas įdomu. Lietuviai čia jau yra buvę ne vieną kartą, tai jiems pasakojant, reikia ieškoti „perliukų“. Istorija juos irgi domina. Dabar visi laukia naujųjų Kultūros rūmų, „Nemuno“ sanatorijos atgimimo. Sulaukiu daug klausimų apie tai. Turistai domisi net nekilnojamojo turto įsigijimu.
Ko pasigendama? Mūsų gatvės siauros, dviratininkams tenka važiuoti šaligtaviais, o tada pyksta pėstieji. Turėtų būti pagalvota apie atskirus dviračių takus pačiame Druskininkų mieste, reikia gerbti pėsčiuosius.
Įveiklinti vandens telkiniai
Kas nulėmė, kad Druskininkai tapo patrauklūs, naujoviški?
Druskininkai yra didelė visuma. Buvo teisingai dėliojama kurorto plėtros koncepcija. Druskininkuose yra tolygiai svarbūs gamtos ir gydomųjų veiksnių aspektai. Kaip sakė Tarptautinio miškininkų kongreso dalyviai, Druskininkai yra miestas parke, arba apgyvendintas miškas.
Mes turime gausybę vandens telkinių – Druskonio ežerą, Vijūnėlės tvenkinį su paplūdimiu, turime Ratnyčėlę ir Nemuną, tai sukuria tokią išskirtinę dermę. Tai yra duotybė! Druskininkams tikrai yra duota labai daug, bet tai reikia išsaugoti ir išmintingai panaudoti.
Mineraliniai vandenys Druskininkuose savaime trykšta, bet juos reikia tinkamai suvaldyti. Pas mus aukšto lygio gydomoji bazė, suremontuota Druskininkų gydykla. Kad žmonėms būtų ką veikti, kurorte siūloma labai gera kultūrinė programa – organizuojami festivaliai, įvairios šventės, parodos, įrengiamos naujos sporto aikštelės.
Labai norėčiau, kad K. Dineikos sveikatingumo parkas būtų labiau įveiklintas, jis yra nepaprastai gražus. Gal reikia entuziasto, tokio kaip E. Levicka ar K. Dineika? Gal atsirastų ypatingos terapijos tame dabar uždengtame pastate? Būtų labai smagu sugrąžinti grupinius užsiėmimus K. Dineikos parke.
Prie fontano traukia Čiurlionio muzika
Muzikinis fontanas – įdomus objektas, Druskininkų turistai ten būtinai nueina. Jie nori klausytis Čiurlionio. Sulaukiu klausimų, kodėl fontanas retai groja Čiurlionį, gal galėtų bent vieną valandą per dieną groti jo kūrinius? Labai gražu, kad bažnyčios karilijonas nuolat groja Čiurlionio „Beauštančią aušrelę“. Vieta prie fontano – labai graži, visi fotografuojasi, tai yra šiuolaikinis objektas, turintis stiprią trauką.
Labai laukiame Nemuno pagilinimo, kad laivyba iš Druskininkų būtų intensyvesnė. Kai turistai pamato Nemunu plaukiantį laivą, klausia, ar galima paplaukioti.
Jau greitai druskininkiečius ir kurorto svečius nustebins naujojoje autobusų stotyje atsirasiantis helio balionas. Stotį projektuoja puikus architektas, manau, kad tai bus naujas turistų traukos centras. Be to, ten apsilankius, bus galima su turistais pereiti ir per senąsias kapines – jos yra labai vertingos. Daug nusipelniusių žmonių ten palaidota, iki šiol retai kas ten nueidavo.
Išskirtinis objektas – „Snow arena“ traukia sportininkus iš viso pasaulio, o turistus domina galimybė iš 50 m aukštyje įkurto restorano pažvelgti į įspūdingą Druskininkų panoramą. Ypatingų potyrių sukelia ir kelionė į „Snow Areną“ unikaliu Lynų keliu – keliantis oro gondolomis, galima grožėtis Nemuno vingiais, pušynais ir atsiveriančia kurorto panorama
Kurorte mažai šiuolaikinės architektūros pavyzdžių, postmodernizmo. Panašu, jog svarbus buvo pats pastatų funkcionalumas, bet ne išradinga architektūra.
Manau, kad dar vienu iš turistų traukos centrų taps garsaus dailininko Ž. Lipšico muziejus, kuris greitu laiku bus atidarytas. Jis turėtų dominti meno mylėtojus iš viso pasaulio.
Šiuolaikiniai Druskininkai yra pilni istorijos, pramogų, puikių gydymo paslaugų, gamtos. Tai, ką mes dabar Druskininkuose turime, visiškai atitinka išskirtinio Europos kurorto standartus.
Ciklo pabaiga