Kraštotyros leidinių aruodą papildė A. Pigagienės knyga „Druskininkų kraštas“
Mažai yra tokių žmonių, kurie kraštotyrine veikla užsiimtų ilgiau nei 50 metų. O Druskininkai gali didžiuotis, turėdami kraštotyrininkę, šio krašto tradicijų puoselėtoją Alfredą Pigagienę, kuri nuo 1971 m. didelę savo laisvalaikio dalį skiria praeities tyrinėjimui ir medžiagos apie šio krašto žmones rinkimui. Dar iki Lietuvos Nepriklausomybės mokytoja A. Pigagienė savo mokinių širdyse sėjo tautiškumo bei pilietiškumo daigus, vadovaudama mokykloje įkurtam kraštotyros būreliui. Nepriklausomybės metais A. Pigagienė įkūrė asociaciją Druskininkų krašto klubas, skaičiuojančią jau trečią savo veiklos dešimtmetį.
Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengtos A. Pigagienės knygos „Druskininkų kraštas“ sutiktuvės / Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos archyvo nuotraukos
Asociacijos pirmininkės A. Pigagienės pastangomis, aplankyta daugybė sodybų, pakalbinta gausybė žmonių, aprašytos jų gyvenimo istorijos nelengvu, sudėtingu tautos istorijos tarpsniu, aprašyti ir šių laikų įvykiai, krašto papročiai, tautosaka, tautodailė, etnografija. Alfreda gerai pažįsta Druskininkų apylinkes. Čia jos tėvų ir senelių šaknys, čia prabėgo jos vaikystė. Alfredos temos, kiek jas begvildentų, yra neišsemiamos…
Nuo 2009 m. A. Pigagienė leidžia knygų seriją „Druskininkų kraštas“. Visa serija yra apie didžiausią Druskininkų krašto vertybę – žmones: darbščius, nuoširdžius, mylinčius savo žemę. Šių knygų svarba keleriopa: jose kaupiamas kultūros paveldas, viešinamas didelis nuotraukų archyvas, jos gali pasitarnauti etnologijos mokslui, regiono gyventojų buities ir dvasinės kultūros tyrimams. Žymus Lietuvos kraštotyrininkas dr. Kazys Račkauskas yra pasakęs: „Kiekvieno mūsų šalies kampelio praeities faktas – mūsų tautos savasties elementas, kiekvienas mūsų protėvis – lietuvių tautos dalelė“.
Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengtos A. Pigagienės knygos „Druskininkų kraštas“ sutiktuvės / Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos archyvo nuotraukos
Spalio pabaigoje Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengtos A. Pigagienės knygos „Druskininkų kraštas“ sutiktuvės. Naujojoje, jau devintoje, praeitį saugančioje šios autorės knygoje publikuojamas didelis pluoštas šiais metais užrašytų prisiminimų, įdėta ir keletas ankstesnių, dar neskelbtų tekstų.
Druskininkų krašto klubo nariai šįkart neapsiribojo savivaldybės teritorija, jie keliavo po Lazdijų ir artimus Varėnos rajonų kaimus – pasiekė Dūbą, Piesčius, Šklėrius, Kabelius. Kraštotyrininkų pašnekovai – dažniausiai garbaus amžiaus žmonės. Kai kurie, deja, jau nesulaukė šios knygos pasirodymo… Todėl užfiksuoti jų prisiminimai įgauna dar didesnę vertę.
Renginio metu A. Pigagienė priminė knygoje „Druskininkų kraštas“ aprašytus pašnekovų likimus. Vyriausieji ratnyčėnai Česlova Vaicikevičienė ir Alfonsas Aleksonis publikacijose sugrįžta į neužmirštamus mokslo metus Ratnyčios ir Druskininkų mokyklose, pasakoja apie laisvalaikį, karo laikotarpį. Iš pasakojimų galima susidaryti įspūdį apie kelių kartų gyvenimą kurorto pašonėje, miesto darbovietes, kokios jos buvo praėjusio amžiaus šeštajame, septintajame, aštuntajame dešimtmečiuose.
Jaskonyse gimusi Aldona Aleksonienė, iš Šklėrių (20 km nuo Druskininkų) kilusi Valentina Sadauskienė mena gyvenimą savo šeimose, svarbius to laikmečio istorinius įvykius. Dar vienas pasakojimas – apie daugeliui vyresnės kartos druskininkiečių pažįstamą siuvėją Birutę Kisielienę. Anais laikais, kai parduotuvėse stigo aprangos, siuvykloje pas Birutę daugelis moterų siūdindavosi drabužius. Pasirodo, kad Birutės tėvas, sesuo, brolis ir vyras buvo siuvėjai. Didelė siuvėjų šeima! B. Kisielienės prisiminimai nukelia į jos gimtuosius Kabelius, įsikūrusius Varėnos rajone, 30 km atstumu nuo Druskininkų, ir supažindina su situacija, vyravusia kaime pokario metais. Sužinome apie tos vietovės kunigus, įsitraukusius į pogrindinės Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos leidybą ir platinimą bei vietos gyventojų pagalbą šioje rizikingoje veikloje.
Knygoje pateikiami ir įdomūs, vaizdingi druskininkietės Onutės Frezienės mintijimai apie mylimą tėviškę Lazdijų rajone – Tarnaukos kaimą, kuris po Antrojo pasaulinio karo atsidūrė 900 metrų atstumu nuo valstybinės sienos, spygliuota viela skiriančios Tarybų Sąjungą ir Lenkiją. Iš O. Frezienės pasakojimo paaiškėja, kokia brangi jai yra gimtinė. „Gyvenimas kaip upė teka. Viename krante praeitis, o kitame gyveni šiuo laiku“, – knygoje teigia O. Frezienė. Šie žodžiai kiekvieną skaitytoją paskatina atsigręžti atgal ir pasvarstyti, ar žino savo gimtinės istoriją.
Knygoje taip pat daug medžiagos skelbiama apie mokytoją lituanistę Romaną Jonušienę, išėjusią į Amžinybę 2023 m. liepos mėnesį. R. Jonušienė nuo 1963 m. Druskininkuose rengė poezijos vakarus, buvo liaudies papročių, kalendorinių švenčių gaivinimo pradininkė, viena iš Druskininkų „Bočių“ įkūrėjų, ilgametė klubo „Kraitė“ ir etnografinio būrelio vadovė.
Knygoje publikuojama keletas A. Pigagienės straipsnių apie R.Jonušienės veiklą. Skaitytojai gali susipažinti ir su Neravų, Viečiūnų, Grūto mokyklų buvusio mokytojo, pokario rezistencijos dalyvio, lietuvybės puoselėtojo Juozo Kalpoko 1940 m. užrašytomis eilėmis ir dainomis. Gražia dzūkų tarme apie šį mokytoją pasakoja Viečiūnų gyventojai. Įdėtos ir poeto Domo Tertelio, gimusio Šklėriuose, eilės. Knygoje skiriama dėmesio ir švendubrėnams Elenai ir Antanui Smaliukams, užauginusiems ir gerai išauklėjusiems 9 vaikus. Pastaraisiais metais E. ir A. Smaliukų, Marinos ir Tado Suraučių bei Ritos ir Vytauto Povilauskų komanda garsina Švendubrę, pelnydama prizines vietas Nacionaliniuose šienpjovių čempionatuose bei Lenkijoje vykusiame Pasauliniame šienavimo dalgiais čempionate.
Knygos „Druskininkų kraštas“ skaitytojus sudomins čia spausdinamos 54 istorinės nuotraukos: pamatysime Lazdijų rajono jaunimą (1930 m.), Druskininkų apylinkių lietuvių kalbos mokytojų suvažiavimo dalyvius (1931 m.), Randamonių mokyklos mokinius (1937 m.), Druskininkų miškų ūkio priešgaisrinio stebėjimo bokštą (1957 m.), Geležinkeliečių poilsio namų, Siuvimo ateljė, Amatų mokyklos, „Bočių“ klubo „Kraitė“ kolektyvus ir kitas.
Knygos autorė A. Pigagienė už finansinę paramą nuoširdžiai padėkojo Druskininkų savivaldybei, kitiems rėmėjams. Knygos sutiktuvėse dalyvavęs gydytojas, poetas Jonas Tertelis renginį paįvairino pasakojimais apie Piesčius (motinos gimtinę), Kabelių bažnyčios kunigą Joną Lauriūną, bendrapavardį poetą Domą Tertelį, kuris buvo prasitaręs turįs tris meilužes – poeziją, depresiją ir džiovą. Renginyje skambėjo D. Tertelio eilėraščiai. Smagią knygos sutiktuvių atmosferą sukūrė Druskininkų kurorto kapela „Ratnyčėlė“, vadovaujama Gintaro Černiausko.
„Džiaugiamės, kad Viešosios bibliotekos kraštotyros leidinių aruodą papildė ši naujausia A. Pigagienės knyga. Autorės surinkti ir užrašyti žmonių prisiminimai – tikri perliukai, sielos atgaiva skaitytojui. Ne veltui teigiama, kad krašto atmintis – tai žmonių atmintis. Troškimas nepamiršti liudija ne tik knygos autorės, bet ir visų renginio dalyvių pagarbą istorijai“, – sakė Viešosios bibliotekos direktorė Laima Žėkienė. Knygos autorei buvo palinkėta tęsti Druskininkų krašto metraštį, o kapelos muzikantams – entuziazmo, toliau auginant savo populiarumą, puoselėjant ir propaguojant lietuvių muzikinį folklorą.
Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos informacija