Viešojoje bibliotekoje susitelkė lenkų ir lietuvių vertėjų žvaigždynas

Lietuvių ir lenkų vertėjų sambūris „Literatūros seimelis“ skaičiuoja jau vienuoliktus savo veiklos metus ir abiejų tautų literatūros sklaidą bei aktualias kultūros temas tradiciškai aptaria susitikimuose, kurie rengiami ir Lenkijoje, ir Lietuvoje. Tradiciškai organizuojamos ir tarptautinės rašytojų bei vertėjų dirbtuvės, kurių metu lietuvių autorių tekstai verčiami į lenkų kalbą, o lenkų autorių – į lietuvių kalbą.

Viešosios bibliotekos skaityklose keturias dienas darbavosi lietuvių ir lenkų autorių bei vertėjų būrys / Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

Jau antrus metus iš eilės „Literatūros seimelio“ dirbtuvės kūrybinio dialogo vieta pasirinko Druskininkų savivaldybės viešąją biblioteką. Šiemet bibliotekos skaityklose keturias dienas darbavosi lietuvių ir lenkų autorių bei vertėjų būrys: Irena Aleksaitė, Vladas Braziūnas, Ramunė Brundzaitė, Benediktas Januševičius, Vyturys Jarutis, Birutė Jonuškaitė, Diana Paklonskaitė, Sara Poisson, Indrė Valantinaitė, Paulina Ciucka, Kacper Hermann, Dominika Jagiełka, Emilia Jarnutowska, Anna Krawczyk, Barbara Mikulewicz, Agnieszka Rembiałkowska ir Aleksandra Zińczuk.

Rugsėjo 4-ąją tarptautinių dirbtuvių dalyviai Viešojoje bibliotekoje surengė savo kūrybos skaitymus. „Džiugu, kad tęsiama „Literatūros seimelio“ bendrystė su Viešąja biblioteka, kad Druskininkų kurortas ir bibliotekos erdvės Lenkijos ir Lietuvos vertėjus, poetus, prozininkus įkvepia kurti, dirbti, dalytis patirtimi ir idėjomis. Druskininkiečiams ir miesto svečiams tai yra unikali proga susitikti su išskirtinės profesijos atstovais, susipažinti su jų darbo specifika“, – renginio pradžioje sakė Viešosios bibliotekos direktorė Laima Žėkienė.

„Vertėjo profesija reikalauja didelio pasišventimo, dažnai ji užvaldo visą žmogaus gyvenimą – tai ir darbas, ir pomėgis, uždarbis ir praradimai“, – apie savo specialybę atsiliepė daugelį metų grožinės literatūros vertimų baruose besidarbuojanti vertėja Irena Aleksaitė, kurios darbas įvertintas valstybiniais apdovanojimais ir svarbiomis kūrybinėmis premijomis. „Abiejų šalių vertėjai vykdo kilnią misiją – jie yra literatūros ambasadoriai ir vadybininkai. Jeigu prieš dešimtmetį Lenkijoje per metus būdavo išleidžiama vos viena verstinė lietuvių autorių knyga, tai dėl „Literatūros seimelio“ narių – puikių vertėjų – nuoseklaus darbo pastaraisiais metais leidyba išaugo beveik dešimteriopai! Tam pasitarnavo literatūros festivaliai, knygų pristatymai, bendradarbiavimas su leidyklomis ir geriausiais lenkų literatūros kritikais“, – konstatavo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė.

„Literatūros seimelis“ įteikė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto šiais metais išleistus J. Marcinkevičiaus rinktinius raštus / Viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

Renginio metu skambėjo lietuvių autorių poezija dviem kalbomis. Klausantieji galėjo pasigrožėti vertėjų žvaigždyno darbo rezultatais, seniausios indoeuropiečių kalbos vartosenos subtilybių, unikalių ypatumų pajauta, lingvistikos išmanymu. Daugelis įsitikino – eilėraštis suskamba kitaip, žymiai įtaigiau, kai matai jo autorių, girdi ir jo, ir vertėjo balso intonacijas.

„Literatūros seimelis“ skaitančius druskininkiečius pamalonino ir ypatinga dovana – Viešajai bibliotekai įteikė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto šiais metais išleistus Justino Marcinkevičiaus rinktinius raštus, susidedančius iš dešimties tomų, kuriuose publikuojami reikšmingiausi poeto kūriniai, dienoraščiai, nuotraukos bei laiškai. Vieną iš jų autorius leido paviešinti tik po savo mirties.

Projektą „Literatūros seimelis“ organizavo Lietuvos rašytojų sąjungos literatūros fondas, iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Kiti projekto rėmėjai ir partneriai: Lietuvos rašytojų sąjunga, Paribio fondas „Paribys – menų, kultūrų, tautų centras“ Seinuose, Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka.

Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos informacija