Šiltas prisiminimų vakaras apie Galiną Dauguvietytę

Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengtas žurnalistės Ingos Liutkevičienės knygos „15 metų su Galina Dauguvietyte. Kas liko nutylėta?“ pristatymas. Inga Liutkevičienė pagal Galinos Dauguvietytės pasakojimus yra parašiusi tris didelio populiarumo sulaukusias knygas „Perpetuum mobile“ (2002), „Post Scriptum“(2006)  ir „Dialogai su savimi“ (2010).

Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengtas žurnalistės I. Liutkevičienės knygos „15 metų su Galina Dauguvietyte. Kas liko nutylėta?“ pristatymas/Laimos Rekevičienės nuotrauka

Knygos pristatymas prasidėjo  tylos minute (spalio 8-ąją suėjo metai nuo  režisierės G. Dauguvietytės mirties, o lapkričio 25-ąją ji būtų šventusi 90-metį). Penkiolika metų I. Liutkevičienė bendravo  su savo heroje, matė ją įvairiose situacijose. Žurnalistė pas Galiną Dauguvietytę pradėjo lankytis 2000-aisiais metais, režisierei buvo jau 75-eri, aktorės karjera televizijoje baigta, gyvenimas tekėjo lėta, ramia vaga, bet, kai buvo išleistos knygos, aktorė ir režisierė vėl tapo labai matoma.

Knygos autorė papasakojo apie režisierės asmenybę, kasdienybę, gyvenimo būdą, pažiūras bei įpročius, papasakojo daug  įdomių, nežinomų detalių apie jos gyvenimą: kaip Galina nemėgo svečių, kaip mėgo skaityti istorines ir biografines knygas ir kad ne viskas, ką ji pasakodavo televizijos laidose, buvo tiesa… „Galina tiesiog norėjo žmones prajuokinti, priversti juos nusišypsoti, ji juk buvo aktorė“, – pasakojo knygos autorė. I. Liutkevičienės  nuomone, G. Dauguvietytė mėgo sutirštinti spalvas, kartais per daug hiperbolizuoti, tačiau ji  buvo tiesmukiška, sakanti tai, ką galvoja. „Man ji buvo labai graži. Jos akys visada žibėdavo. Ji buvo senas žmogus, kuris labai mylėjo gyvenimą. Aš ja labai žavėjausi“, – šiltų, ilgesingų emocijų neslėpė I. Liutkevičienė. Vakaro metu buvo demonstruojamos archyvinės G. Dauguvietytės bei visos Dauguviečių giminės nuotraukos, fone girdėjosi  aktorės balso įrašas. Viešosios bibliotekos direktorė Laima Žėkienė, dėkodama knygos autorei už nuostabų prisiminimų vakarą ir didžiulį darbą, kurį ji padarė aprašydama garsios režisierės gyvenimą, sakė: „Tikiu, kad kažkur ten aukštai, ant debesėlio sėdi ir šelmiškai į mus žvelgdama  šypsosi Galina, galvodama – kaip gerai, Inga, kad mes susitikome prieš tuos 15 metų.“

Susirinkę į renginį įsigijo knygų su autorės autografu. Na, o visus, kurie norėtų paskaityti knygą „15 metų su Galina Dauguvietyte. Kas liko nutylėta?“ kviečiame apsilankyti Viešojoje bibliotekoje

Druskininkų viešosios bibliotekos informacija